Programos užsienio politikos dalyje pabrėžiami saugumo klausimai, teigiama, kad saugumo stiprinimas Rytų ir Vidurio Europos regione negalimas be gerų santykių su Baltijos valstybėmis, Skandinavijos šalimis, Lenkija ir kitomis Vidurio Europos valstybėmis.
„Bendrų saugumo bei ekonominių interesų ir abipusės pagarbos pagrindu sieksime atviro dvišalio dialogo ir bendradarbiavimo su Lenkija sprendžiant esamas problemas“, – rašoma dokumente.
Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis jau prisistatydamas Seime lapkritį Lenkiją įvardijo strategine partnere ir sakė dėsiąs visas pastangas, kad šiuo metu ne per geriausi santykiai su Varšuva būtų perkrauti.
„Aš manau, kad tie santykiai, kurie yra pastaraisiais metais susiklostę, nepasakyčiau, kad labai blogi, bet jie nekaimyniški, jie turi būti pakeisti. Aš dėsiu visas pastangas, kiek tai mano kompetencijoje, kad santykiai su šia valstybe įgautų kitą pagreitį ir būtų perkrauti“, – apie Lenkiją sakė S.Skvernelis.
Lietuvos ir Lenkijos santykius pastaraisiais metais temdo nesutarimai dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties.
Santykiams su JAV Vyriausybės programoje įrašytas atskiras skirsnis, jame teigiama, kad „būtina pasiekti nuolatinių JAV ir kitų NATO narių karinių pajėgų buvimą Lietuvoje ir kitose Vidurio Europos valstybėse“.
Savo ruožtu gynybos srityje Lietuva įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2018 metų pasiekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimą gynybai, o kertiniu Lietuvos saugumo garantu laikant kolektyvinės gynybos principą bus siekiama nuolatinio sąjungininkų buvimo Lietuvoje įtvirtinimo.
„Deramą dėmesį skirsime tiek mūsų pačių gebėjimui gintis savo teritorijoje savarankiškai bei kartu su sąjungininkų pajėgomis, tiek gebėjimui greitai reaguoti į saugumo iššūkius, kylančius kitiems sąjungininkams“, – skelbiama Vyriausybės programoje. Kariuomenė būtų komplektuojama „daugiausia savanoriškumo principu“, ir susidėtų iš profesionalų, savanorių, šauktinių ir mobilizacinio rezervo.
Užsienio politikoje naujoji valdžia taip pat sako stiprinsianti bendradarbiavimą su didžiausiomis ir įtakingiausiomis Europos Sąjungos (ES) narėmis – Vokietija, Prancūzija, taip pat už išstojimą iš Bendrijos referendume pasisakiusia Didžiąja Britanija.
Naujoji Vyriausybė žada skatinti Ukrainos, Gruzijos, Moldovos euroatlantinės integracijos siekius, paramą jų šalyse vykdomoms reformoms.
„Principingai ir aktyviai ginsime Ukrainos ir Gruzijos teritorijos dalių okupacijos nepripažinimą“, – skelbiama dokumente.
Apie Rusiją sakoma, kad Lietuvos politikos pagrindinis tikslas jos atžvilgiu yra „skatinti šią svarbią Lietuvos kaimynę atsisakyti jėgos naudojimo, karinės agresijos ir kitų neteisėtų veiksmų tarptautinėje politikoje, grįžti prie pagarbos tarptautinės teisės normoms ir principams bei atitaisyti padarytą žalą tarptautinei saugumo architektūrai ir kaimyninių šalių suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“.
„Kiek tai yra suderinama su šiuo pagrindiniu politikos Rusijos atžvilgiu tikslu, bus tęsiami pragmatiniai ryšiai su Rusija ir jos atskirais regionais ekonomikos, prekybos, investicijų, prekių tranzito, turizmo, žmogiškųjų kontaktų ir kitose srityse“, – rašoma programoje.
