Rugsėjo 1–ąją daugelio šalies mokyklų auklėtiniams teks sutikti tarp pastolių bei dulkių, o mokykloje be langų vaikščioti ne grindimis, bet smėliu. Mat pinigai, skirti mokykloms tvarkyti, užstrigo biurokratiniuose valdžios spąstuose, tad prieš pusmetį planuotas remontas pradedamas tik dabar.
Pamokos nevyks
Švietimo ministerija prieš kelias dienas pasidžiaugė, kad per metus uždarytos dar šešios mokyklos ir 34 bazinių mokyklų skyriai. Tiesa, mokyklų pertvarkos rezultatas – vietoj uždarytų mokyklų nupirkti 38 geltonieji autobusiukai, vešiantys moksleivius, taip pat ir pirmokėlius, po keliolika kilometrų. Tačiau tai – ne visos bėdos.
Beveik pusšimtis Lietuvos mokyklų, kurios turėjo būti sutvarkytos dar iki rugsėjo pirmosios, kol kas – be langų, sienų ir grindų. Savivaldybių švietimo skyrių atstovai pripažįsta, kad mokiniams teks kentėti remontą, o kai kur pamokos apskritai nevyks. Dar kitur vaikai turės kulniuoti į gretimas mokyklas. Tiesa, tik po pietų, kai suolus jiems užleis tikrieji mokyklos moksleiviai.
Vilniuje tvyro chaosas
Vilniaus savivaldybės Švietimo departamento direktorius Gintaras Petronis neslėpė – šiuo metu dar tvarkoma 17 Vilniaus mokyklų. Tai Mykolo Biržiškos, Karoliniškių, S.Daukanto, Gabijos, Minties, Salomėjos Nėries gimnazijos, taip pat „Spindulio“, Ąžuolyno, Filaretų, Šv. Kristoforo pagrindinės mokyklos, Jeruzalės, Vingio, Pranciškaus Skorinos, Senamiesčio, Mikalojaus Daukšos, Sausio 13–osios, Sofijos Kovalevskajos vidurinės mokyklos ir „Akiračio“ suaugusiųjų vidurinė mokykla. Tik nedaugelyje jų rugsėjo 1–ąją jau blizgės naujos grindys, gražiai išdažytos sienos ir sutvarkytos klasės.
„Yra abejonių dėl Mykolo Biržiškos gimnazijos. Čia atnaujinamos šiluminės trasos, išgriautos grindys – dėl to darbai gali užtrukti. Sprendžiamas net ir toks klausimas, kaip galimybė ugdymo procesą perkelti į greta esančią mokyklą. Dėl kitų – viskas gerai. Darbai bus baigti arba bus palikti tokie, kurie netrukdys ugdymo procesui. Vienintelis dalykas, kas gali būti nespėta padaryti – tai betonavimas. Betonas turi tokią savybę – nori nenori, jis turi sustingti. Tai – Karoliniškių gimnazijoje, Ąžuolyno pagrindinėje mokykloje. Daugiau lyg ir viskas gerai. Aišku, kokia iš tikrųjų situacija, bus matyti dar po savaites“, – tvirtino G.Petronis.
Anot jo, viso šio chaoso priežastis – europinė parama, kurios „įsisavinimas“ stringa dėl didžiulės biurokratijos.
Mykolo Biržiškos gimnazijos direktorius Valdemaras Kaupinis patvirtino, kad 800 moksleivių „kampininko“ teisėmis eis į šalia esančią „Sietuvos“ vidurinę mokyklą. Vyks tik pagrindinių dalykų pamokos, ir tai – tik antrojoje pamainoje.
„Finansavimas numatytas jau prieš metus. Bet dokumentacijos rengimas užtruko ilgiau nei pusmetį. Pats rangovo pasirinkimas vyko kovą, manėme, kad darbai prasidės gegužę. Bet jie prasidėjo tik liepos viduryje ir vyksta vangiai. Nes statybininkai dirba neturėdami finansavimo. Labai keista, bet ilgai užtruko paraiškos vertinimas, ir Švietimo ministerijoje buvo kaitaliojamos skiriamos sumos. O kai tik keičia kokį dokumentą, Lietuvos verslo paramos agentūra vėl daro naują vertinimą“, – biurokratijos subtilybes bandė paaiškinti direktorius.
Kaune – netvarka
Kauno atstovai taip pat moksleivių negali nudžiuginti – Kauno savivaldybės Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio skyriaus vedėjas Valentas Ražanskas tvirtino, kad daugelyje mokyklų, kuriose suplanuoti darbai, jie net nepradėti. Tačiau nieko baisaus – statybininkai atsigriebs rudenį ar net žiemą.
„Daugumoje mokyklų darbai net neprasidėjo. Arčiausiai pabaiga matyti Dainavos vidurinėje mokykloje – čia greičiausiai bus rugsėjį baigti darbai. Buvo šiltinami stogai, fasadai, sienos, atnaujintos šildymo sistemos. Martyno Mažvydo vidurinėje vaizdas taip pat jau neblogas. Taip pat darbai baigiami Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje“, – spėjo V.Ražanskas.
Jis patvirtino savo kolegos iš Vilniaus žodžius, kad didžiausios kliūtys – dėl atsiradusios europinės paramos kilęs biurokratinis chaosas.
„Anksčiau buvo pasirašoma sutartis už planuotą sumą, tik tada vykdomas viešųjų pirkimų konkursas. Dabar Ūkio ministerijos politika tokia: padarykite visus konkursus, tada skirsime pinigus. Todėl labai ir užtrunka visi procesai, paraiškų vertinimas. Viešieji pirkimai – mažiausiai du mėnesiai, paskui – paraiškos vertinimas, trunkantis kelis mėnesius, finansavimo sutarčių pasirašymas – vėl prisideda. Iš viso mažiausiai pusė metų. O dabar ir ūkio ministras atostogauja, ir finansų ministrė neturi laiko“, – pasakojo V.Ražanskas.
Pasak jo, jau pasirašytos arba pasirašomos sutartys dėl Milikonių, Veršvų vidurinės, „Santaros“, S.Dariaus ir S.Girėno, „Aušros“, „Varpo“, Maironio gimnazijų.
„Darbai labai masiškai vyks rugsėjo mėnesį. Tai reikės derinti su ugdymo procesu. Gal dar suspėsime Milikonyse pradėti. Kitur aiškinsimės su rangovais, nes reikės draskyti šildymo sistemas“, – pasakojo V.Ražanskas.
Paklaustas, kaip moksleiviai gyvens per remontą, jis paaiškino, kad statybininkai stengsis dirbti po pietų, rytais netriukšmaus. O šildymo sistemas, jei pavyks, statybininkai pakeis iki žiemos. „Aišku, kai vyksta rekonstravimas, metai būna labai įtempti. Gal pavyks pratęsti savaitę moksleivių rudens atostogas, jei užtruks darbai“, – išeitis vardijo jis.
Šiauliai stringa
Šiaulių savivaldybės Statybos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rima Jankienė „Vakaro žinias“ informavo, kad sutartys dėl mokyklų tvarkymo sudarytos, tačiau darbai kai kur net nepradėti.
„Baigti reikia šiemet. Dirbame Juliaus Janonio gimnazijoje, Simono Daukanto vidurinėje, Stasio Šalkauskio vidurinėje, Zoknių pagrindinėje ir Gytarių vidurinėje mokykloje. Janonio ir Šalkauskio – rugsėjo 1–ajai bus padaryta. Daukanto – vėluos, bet tik fasadai, o Zoknių ir Gytarių – vykdomi dideli rekonstravimo darbai. Šildymo, vėdinimo, apšvietimo sistemų atnaujinimas, fasado, stogo šiltinimas, Gytariuose – langų bei išorės durų keitimas. Šios mokyklos finansuojamos iš ES fondų. Gytarių mokykloje vaikai yra iškelti į kitą pastatą. O Zoknių pagrindinėje, kol vienas korpusas bus tvarkomas, vaikai mokysis kitame. Greičiausiai net nereikės dviejų pamainų“, – bandė optimistiškai nuteikti R.Jankienė.
Klaipėda nespėja
Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė negalėjo įvardyti tikslaus skaičiaus mokyklų, kurios tvarkomos. Bet ji ramino, kad daugelyje moksleiviai neturės stumdytis su statybininkais.
„Statybininkai daugelyje žada baigti darbus iki rugsėjo pirmosios. Galbūt kai kas dar nutyli. Bet problemų daugiau bus dėl Vytauto Didžiojo gimnazijos. Praėjusiais metais manėme, kad nebus galima pradėti ugdymo proceso, bet moksleiviai pasiskirstė korpusais, ir darbas vyko. O jei šiemet laiku nebus baigta – išnaudosime dienas, skirtas pažintinei veiklai. Ten yra tik gimnazistai, tad didelių problemų nesusidarys ir vėliau intensyvinant ugdymo procesą. Jie gaus užduotis, juk gali vykti bendravimas ir elektroninėje erdvėje“, – paaiškino L.Prižgintienė.
Anot jos, statybininkai labai stengiasi, bet tikimasi, kad darbai daug kur bus baigti. „Labiausiai trukdė staiga pasikeitusios Sveikatos ministerijos patvirtintos higienos normos – reikėjo tobulinti statybos darbus. Pakeitimai įsigaliojo tik liepos 1–ąją“, – tvirtino ji ir priminė, kad pernai problemų dėl statybų kilo Vėtrungės gimnazijoje ir dar keliose mokyklose.
Ramus tik Panevėžys
Panevėžio savivaldybės Statybos ir statinių skyriaus laikinoji vedėja Rasa Augustinaitė patikino, kad šiame mieste visi mokinukai eis jau į sutvarkytas mokyklas. Esą problemos nekilo, nes šiemet paramos skirta gana kukliai, tad didelių remonto darbų nebuvo atliekama.
Remonto reikėjo atsisakyti
Vaidas Bacys – švietimo viceministras:
Renkame šitą informaciją, bandome sužiūrėti, kiek mokyklų nebus baigta tvarkyti. O pasaulyje yra praktika, kad tokiu atveju mokykla yra uždaroma ir remontuojama, ugdymo procesas iškeliamas į kitą pastatą. Tai aš nežinau, ar mūsų tėvams tai būtų priimtina.
Daug kur ne pikta valia yra nebaigiama. Nes darbų apimtis didelė – per du mėnesius suremontuoti didžiulę mokyklą yra sudėtinga. Aišku, nėra gerai, kai trukdosi ugdymo procesas, bet geriau, kai mokykla yra remontuojama, nei neremontuojama. O finansavimo sumos buvo tik didinamos. Jei mokyklos remonto nenorėjo – galėjo atsisakyti pinigų. Jei pinigų suma remontui padidinama, bet mokyklos vadovybė mato, kad nespės remonto baigti iki mokslo metų pradžios, ji turėjo atsisakyti pinigų ir remonto darbus nukelti į kitus metus.
Reikia maksimaliai visoms institucijoms suktis. Kas priklauso Švietimo ministerijai – garantuoju atsakingai, mes tų procesų nestabdėme. Dokumentai ilgiau nei dieną neužsigulėjo ant stalo. Aš manau, kad tai daugiau Centrinė projektų valdymo agentūra. O aš ir pats būdamas mokyklos vadovu priėmiau kaimyninės mokyklos vaikus. Remontuojame apie 140 mokyklų – tai ar tos kelios mokyklos yra išimtis, ar taisyklė?
Biurokratija stipresnė už vaikus
Edita Žiobienė – vaiko teisių apsaugos kontrolierė:
Vertinimas gali būti tik labai griežtas – remontai turi baigtis iki mokslo metų pradžios. Kita vertus, vaikams reikia gerinti sąlygas bet kuriuo atveju: nes daugeliu atvejų, kai reikia remonto, nes mokyklos stogas bėga arba yra šalta, kyla kitos didelės problemos. Reikia kiek įmanoma atskirti vaikų mokymosi vietas nuo remonto. Juk vaikai gali būti alergiški ir dažams, ir kitoms medžiagoms. Viena yra mokytis, kai ramu, o kita, kai per pamokas girdi gręžiant. Suprantu, kad atliekamų klasių mokyklos neturi, bet reikia kaip nors stengtis išspręsti tą problemą.
Esu už tai, kad mokyklos tvarkytųsi. Tik labai gaila, kad tai vyksta per mokslo metus. Labai gaila, kai taip viskas planuojama, kad nesugebama suplanuoti remonto darbų vasarą, kai nėra vaikų. Suprantu, kad procedūros užtrunka, nes stengiamasi išvengti korupcijos, kitų dalykų. Nesu su jomis susipažinusi, bet reikėtų peržiūrėti, ar visos procedūros yra logiškos, ar dokumentai ne šiaip sau gulėjo biurokratų stalčiuose. Kartais su sveiku protu prasilenkiama. Ne vienas specialistas pripažįsta, kad popietinėje pamainoje mokymasis yra kur kas sudėtingesnis. Aišku, vaikams tai labai sunku. Deja, norime, kaip geriau, bet nutinka taip, kaip visada.
