Nauji duomenys: pasakė, kodėl antrą „Pfizer“ skiepą verta atidėti net iki 12 savaičių

Nors dalis tiek savivaldybių, tiek gyventojų aktyviai diskutavo dėl palyginus su kitomis vakcinos ilgo intervalo tarp pirmos ir antros „AstraZeneca“ dozės, kitos šalys visoms vakcinoms taiko kuo ilgesnį laikotarpį siekiant paskiepyti kuo daugiau gyventojų. Panašu, kad nauji tyrimai patvirtina ir didesnį „Pfizer“ vakcinos veiksmingumą įskiepijant ją vėliau.

Naujas tyrimas parodė, kad antrąja „Pfizer vakcina žmones skiepijant 12 savaičių intervalu susidaro 3,5 karto daugiau antikūnų, nei taikant 3 savaičių skiepijimo intervalą.

Tą parodė Birmingemo universiteto kartu su Anglijos visuomenės sveikatos agentūra atliktame tyrime. Šie rezultatai pagrindžia Jungtinėje Karalystėje (JK) taikomą daug diskusijų sukėlusią skiepijimo schemą, kai antra vakcinos dozė atidedama ilgesniam laikui, nei nurodoma gamintojo, rašė „The Guardian“.

Geresnis imunitetas – po ilgesnės pertraukos

Komentuodama tyrimo išvadas VU Gyvybės mokslų centro prof. Aurelija Žvirblienė patvirtino, kad žurnale „Nature“ publikuotas naujas tyrimas.

„Jis parodė, kad 80 m. ir vyresniems asmenims antrąją „Pfizer“ vakcinos dozę įskiepijus po ilgesnio laiko susidaro daugiau antikūnų, nei skiepijant įprasta trumpesne schema“, – sakė ji.

Paklausta, ar tai galėtų būti rimtesnis pagrindas svarstant galimybę prailginti intervalą tarp dviejų dozių, imunologė priminė, kad jau būta ir daugiau publikacijų, patvirtinančių, kad vakcinos veikimo ilgesnis atidėjimas neblogina.

„Čia lieka teisinių dalykų klausimas, nes žiūrima informacinio lapelio ir gamintojas nesileidžia į diskusijas šiuo klausimu. O informaciniame lapelyje parašyta 21 d. ir viskas“, – konstatavo A. Žvirblienė.

Portalas tv3.lt primena, kad yra daug šalių, kur intervalas tarp vakcinos dozių yra prailgintas. Pavyzdžiui, kaimyninė Estija 12 savaičių intervalas taikomas visoms vakcinoms. Kitos šalys taikančios kiek mažesnį – 35, 42 dienų intervalą.

„Jeigu kažkas tuos duomenis iš šalių apibendrins ir palygins, tai galėsime matyti rezultatus. Nes žiūrint iš mokslinės pusės antrąją dozę įskiepijus po ilgesnės pertraukos formuojasi tvaresnis, ilgalaikiškesnis imunitetas. Taigi gerai, kai laiko susidaryti atminties ląstelėms yra daugiau nei trys savaitės, o 5–12. Per tą laiką susiformavus atminties ląstelėms antroji dozė sustiprina imuninį atsaką ir prailgina imuniteto trukmę“, – aiškino profesorė. 

REKLAMA

Leidžia pavėlinti revakcinaciją

Kaip aiškino užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas, tokių svarstymų pagrindinė logika tokia, kad kuo daugiau populiacijos gautų bent pirmą skiepą.

„Kol trūksta skiepų, tai geriau kad kuo daugiau žmonių gautų greičiau bent pirmą dozę. Štai dėl ko antrą skiepo dozę galima atidėti – intervalais, kurie, nustatyta, yra efektyvūs.

Kitas dalykas, jei tyrimai jau parodė, kad po pirmo skiepo formuojasi pakankamai stiprus imunitetas ir jis tam tikrą laiką išlieka, labai svarbu, kad antras poveikį sustiprinantis skiepas būtų ne per vėlai, bet kuo jis bus vėliau, tuo vėliau ilgiau išliks imuniteto apsauga. Tuo toliau nusitęs revakcinacijos laikas“, – dėstė jis.

Pašnekovas sutiko, kad esant individualiai situacijai – egzaminams, kelionei ir pan. – kiek leidžiama, sutrumpinti intervalą. Bet kuriuo atveju, pabrėžė jis, labai svarbu nepraleisti antros dozės suleidimo laiko, nes tada gali tekti apskritai vakcinuotis iš naujo. 

Svarsto antram skiepui leisti rinktis kito gamintojo vakciną

S. Čaplinsko manymu, kai bus surinkta pakankamai tyrimų duomenų, kad geriau imunitetui formuotis padeda vėliau suleidžiama antra dozė, tada bus pakeistos ir oficialios rekomendacijos.

„Lygiai taip pat ir kaip buvo kalbama, kad negalima maišyti skirtingų gamintojų vakcinų. Panašu, jau atsiranda rekomendacijos, kad galbūt galima bus, ypač jei pasireiškia stiprūs šalutiniai reiškiniai, antrą dozę gauti kito gamintojo skiepą.

Juo labiau kai kalbama apie revakcinaciją po pusės metų ar vėliau, tikrai bus galima rinktis ir kito gamintojo skiepą. Ir tai bus ypač svarbu, kadangi atsiranda įvairios viruso modifikacijos ir atsižvelgiant į tai vakcinos bus tobulinamos“, – pastebėjo profesorius.

Jis kartu pridūrė, kad tokios organizacijos kaip Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ar Pasaulio sveikatos organizacija yra per daug inertiškos, reikalingos ilgos derinimo procedūros, todėl mokslininkai savo įžvalgas ir rekomendacijas pateikia daug anksčiau.

REKLAMA

Lietuviai masiškai plūsta į laboratorijas: nori sužinoti, ar turi antikūnų:

SAM prie klausimo gali grįžti vėliau

Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė nėra atmetusi galimybės, kad intervalo tarp vakcinos dozių klausimas būtų persvarstytas vėliau.

„Gali ateiti tas laikas, kai vėl grįšime prie šio klausimo ir jį iš naujo persvarstysime“, – kiek anksčiau žurnalistams kalbėjo ji.

Tačiau kanclerė pažymėjo, kad kol kas tai nėra svarstoma, nes vakcinų yra pakankamai. Ji pažymėjo, kad „birželio pradžioje, jei viskas vyks sklandžiai, bent viena vakcinos doze būsime paskiepiję virš milijono gyventojų“.

Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad bet kokie sprendimai tiek dėl persirgusiųjų skiepijimo viena skiepų doze, tiek intervalo tarp „Pfizer“ vakcinos dozių ilginimo sudėtingi teisiniu požiūriu, mat gamintojai tokių rekomendacijų nenurodo.

Pažymėta, kad tokius sprendimus priimančios valstybės pačios turi prisiimti atsakomybę, jei kažkas vakcinuojant prailgintu intervalu nutiktų ne taip.

Tuo metu kalbant apie šio intervalo trumpinimą „AstraZeneca“ vakcinos atveju jis tam tikrais atvejais yra įmanomas gamintojo nurodytomis apimtimis. Tačiau specialistai pabrėžiama, kad geresnis vakcinos veiksmingumas yra ją įskiepijus po ilgesnio laiko.


Rašyti komentarą...
S
Stanislovas
2021-05-30 11:45:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
dieve brangus ,ar jus baigsite ,grauzti ,tuos zmones, juk jus patys nieko nezinote, neturite pirmiausia galimybiu nei gydyti kaip ,su kuom, bili kalbate vienas uz kito kaip galima mandriau ir zmones tiesiog santazuojate, nezinote kaip tik tuos SOROSO turtus pasiglemzt, jums vis dar maza ju, pasitraukite jus nuo tos visuomenes su siom nesamonem,Nebera jau zmones tiek durni, o jus ieskote ,tiesiai sviesiai pasakius durnesniu uz save, gydykit zmones, ne apgaudinedami, o dirbdami savo darba, kur tikrai zmonems reikia pagalbos
Atsakyti
-5

L
Lietuvos
2021-05-30 12:03:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
profesoriai spręndžia pasiskaitę žurnalų?Vėžį gydo taip pat,iš vakaro paskaitę "Nature"?
Atsakyti
-3

G
G
2021-05-30 13:30:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kiekviena diena tas pats komentaras. Ar nenusibodo? Kiek tau moka geriau parašyk? Trolis
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų