Naujas būdas atlyginti žalą pacientams įaudrino: vieni žada gausesnes išmokas, kiti – skurdžią realybę

Už šiuo metu Seime svarstomą „žalos be kaltės“ modelį agituoja tiek medikai, tiek pacientai, mat tuomet jie dėl gydytojo klaidos kreipdamiesi į Žalos atlyginimo komisiją galėtų lengviau ir greičiau gauti patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Medikams naujoji tvarka irgi suteiktų „imunitetą“ – jų kaltės klausimas nebūtų liečiamas. Tačiau teisininkas prof. Valentinas Mikelėnas įspėja: šiandien pacientai yra užliūliuoti kalbomis apie lengvesnį kelią gaunant kompensaciją, tačiau realybė yra tokia, kad sukūrus specialią Vyriausybės administruojamą sąskaitą pinigų užtekti gali toli gražu ne visiems.

Viena grėsmių yra ta, kad kuo daugiau bus besikreipiančių, kuriems reikės mokėti kompensacijas, tuo didesnė tikimybė, kad pacientai gaus mažesnes kompensacijas, o tai gali skatinti kaip ir dabar ieškoti teisybės teismuose.

Kompensacijos gali tekti laukti metų metus

„Šiandien situacija labai gražiai piešiama, bet pacientams elementariausiai neparodomas Vyriausybės nutarimas, kuriuo būtų patvirtinta lentelė ir pateikta, užrašyta, kiek už kokią žalą atlygio pacientas gali tikėtis. Pagal dabartines nuostatas, lėšų išmokėti net ir ribotą (dalinį) žalos kompensavimą akivaizdžiai trūks, pacientams kyla grėsmė visai negauti žalos atlyginimo“, – sakė V. Mikelėnas.

Nors įvedus naują tvarką projekto autoriai pirmaisiais modelio veikimo metais tikisi į sąskaitą surinkti 2 mln. eurų, anot pašnekovo, projekto aiškinamajame rašte pateiktoje modelio veikimo prognozėje aiškiai matoma, kad dešimtaisiais modelio veikimo metais, nekeičiant įmokų procento, einamųjų metų rezultatas taps neigiamu.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, jog taip pat nėra įvertintos sumos, kurias priteis teismai, nors projekte aiškiai nurodyta, kad ji irgi atlyginama iš sąskaitos lėšų.

„Teigiama, kad jeigu sąskaitoje einamaisiais metais nepakanka lėšų žalai atlyginti, tai kol sąskaitoje atsiras pakankamai lėšų, žalos atlyginimas mokamas iš eilės pirmiausiai atlyginant žalą pagal ankstesnius Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimus. Taigi, trūkstant lėšų sąskaitoje, kompensacijos pacientui gali tekti laukti metų metus“, – dėstė jis.

REKLAMA

Anot prof. V. Mikelėno, užsienio šalyse tokio tipo modeliai nuolat susiduria su finansinėmis problemomis ir tai patvirtina N. Zelandijos pavyzdys – joje 2010 m. fondo deficitas buvo 1,4 mlrd. dolerių.

Profesoriaus manymu, teigimas, kad dėl naujos tvarkos sumažės besikreipiančiųjų į teismus, yra akivaizdus klaidinimas. „Kai yra draudimas, visada kalbama apie tai, kad reikia įrodyti draudžiamą įvykį. Remiantis paskutiniuoju įstatymo projekto variantu nurodoma, kad reikės įrodinėti, jog būta mediko klaidos. Taigi įrodinėjimo našta vis tiek tektų pacientui, juo labiau jei jis bus nepatenkintas komisijos sprendimu, turės teisę jį skųsti teismui. Tad niekas realiai nesikeičia. Tik ministras sau pasiskyrė naują funkciją: jei per nustatytą terminą nebus išnagrinėtas paciento kreipimasis, tai savo įsakymu galės pratęsti terminą. Įsivaizduokite, negi ministras neturi ko daugiau veikti?“ – retoriškai klausė jis.

V. Mikelėnas atkreipė dėmesį, kad medikas, kuris padarė klaidą, jokių finansinių padarinių nepatirs: „Projekte yra numatyta, kad fondas, išmokėję tą sumą, neįgyja teisės reikalauti jos iš sveikatos priežiūros įstaigos. Nors, pavyzdžiui, jei įvyksta nelaimingas atsitikimas darbe, „Sodra" išmoka kompensaciją nukentėjusiajam ir įgyja teisę reikalauti sumos iš kaltų asmenų, taip tas fondas pasipildo. O čia tokia galimybė nenumatoma. Įsivaizduokime, jei medikui bus byla iškelta už akivaizdų nusikalstamą aplaidumą, net tokiu atveju fondas neturėtų tokios teisės. Kitaip sakant, medikai įgyja absoliutų imunitetą.“

Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad nerimauti dėl galimo lėšų stygiaus pagrindo nėra.

„Žalos be kaltės modelis kaip tik sumažins teismų krūvį, kadangi bus įtvirtintas daug paprastesnis žalos atlyginimo procesas, kurį kaip ir dabar, administruos ir sprendimus priims Komisija. Kiekvienas prašymas, pateiktas Komisijai bus vertinamas ir sprendimas dėl žalos atlyginimo bus priimtas, pateikus pakankamai duomenų, pagrindžiančių žalos padarymo faktą“, – komentavo Sveikatos apsaugos ministro patarėjos Vilma Srogė.

REKLAMA

Prielaidos didinti PSD tarifą

Profesorius piktinosi, kad patvirtinus minėtąjį modelį užuot gerinus paslaugų kokybę, bus mestos nemenkos lėšos gydytojų klaidų padariniams kompensuoti: „Tiek Europos komisija pabrėžia, tiek keli gydytojai yra parašę atvirą laišką, kad reikia susirūpinti šios srities paslaugų kokybę, o mes darome atvirkščiai. Dabar dalis mokesčių, 6,89 procentai, bus skiriami kompensacijos išlaidoms padengti.“

V. Mikelėnas neatmetė galimybės, kad norint padengti fondo išlaidas gali būti didinamas privalomojo sveikatos draudimo tarifas kad ir iki 10 procentų: „Koks draudimas bebūtų – ar privatus, ar valstybinis, fonas yra fondas, jis nebūna be dugno. Tad kai bus pamatyta, kokios didelės lėšos reikalingos, bus atsigręžta į PSDF fondo lėšas.“

Imant kitų šalių pavyzdį, kuriose įdiegtas socialinio draudimo, t.y. be kaltės (angl. no fault) modelis, skaičiuojama, kad Lietuvoje reiktų virš 50 mln. lėšų žaloms kompensuoti.

Profesoriaus tvirtinimu, nauja tvarka neatneštų naudos nei gydytojams, nei sveikatos priežiūros įstaigoms. „Nesvarbu, įstaiga dirba kokybiškai ar ne, jokios įmokų diferenciacijos nėra. Net jei įstaiga dirbs kokybiškai ir nebus nė vieno žalos atvejo, jos vis tiek turės mokėti 0,2 procento. Taigi tie, kurie dirba kokybiškai turės prisidėti prie žalų, kurias padaro nekokybiškai dirbantys gydytojai“, – sakė jis.


Rašyti komentarą...
P
Pilietis
2019-07-04 18:45:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai gal kurkime fondus visose srityse, iš kuriù maitinkime nepatenkintus ir nukentėjusius.Oi kaip partijoms trūksta instrumentù valdyti nepatenkintus!
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų