Klaipėdos „Nuare“ šiuo metu glaudžiasi pusantro šimto šunų ir pusšimtis kačių. Visi šie gyvūnai – niekam nereikalingi. Jie rasti Klaipėdoje išmesti, sužaloti, pasiklydę. „Nuaras“ Klaipėdos beglobiais gyvūnais, paukščiais, net jūros išmestais ruoniais rūpinasi trečius metus, ir vasarą sutartis su savivaldybe baigsis. Savivaldybė keičia beglobių gyvūnų laikymo tvarką.
„Mes prašome, kad būtų laikomas 30 dienų, po sterilizacijos kad gyvūnas nebūtų išleidžiamas iš karto sekančią dieną, kad būtų palaikomas 3 dienas, ir dar daugiau – mes norime paskatinti gyvūnų prieglaudas, kad kuri įstaiga mums teiks paslaugą, kad jie ieškotų kažkokią galimybę suteikti gyvūnui antrą gyvenimą“, – naująją tvarką pristatė Klaipėdos miesto tvarkymo skyriausvedėja Irena Šakalienė.
Šiuo metu savivaldybė prieglaudoms sumoka už dvi savaites karantino, per kurias ieškoma tikrojo gyvūno šeimininko.
„Šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybė apmoka už 14 karantino dienų, kuomet gyvūnas yra pas mus, o toliau yra išlaikomas įmonės lėšomis arba gerų žmonių lėšomis“, – teigė „Nuaro“ darbuotoja Eglė Mulevičiūtė.
Visgi prieglaudoje yra daugybė tokių šunų ar kačių, kurie čia praleidžia visą savo gyvenimą, nes niekas jų nenori pasiimti. Juos ir pasibaigus 30-čiai dienų reikia šerti, gydyti, skiepyti. Norima skatinti aktyviau ieškoti globėjų. Svarstoma, kad už kiekvieną gyvūną, kuriam bus rasti nauji namai, galėtų būtų mokami 5 eurai.
„Jeigu tas paimtas beglobis gyvūnas bus atiduotas kažkam į šeimą kažkur, tiesiog reikalausime, kad būtų sudaryta sutartis, kad tam gyvūnui būtų įvesta mikroschema, kad jisai būtų čipuotas, kad būtų galima patikrinti, kad nebūtų jokio sukčiavimo, ir už tai dar tokį simbolinį kaip mokestį, kaip skatinimą“, – teigė I. Šakalienė.
Vien pernai „Nuarui“ miestas už beglobių gyvūnų gaudymą, gaišenų surinkimą sumokėjo per 30 tūkst. eurų. Žinoma, prašant ilgiau karantinuoti gyvūnus, didės ir suma. Kasmet vien į Klaipėdos „Nuarą“ patenka apie tūkstantis gyvūnų, įskaitant sterilizacijai pagaunamas, o paskui paleidžiamas kates, maždaug pusė grįžta pas šeimininkus arba randa naujus. Visų prieglaudų tikslas vienodas, – kad voljerai būtų tušti, visi pasimetę gyvūnai grįžtų į namus, o beglobiai iškart rastų naujus. Tačiau kol kas kasmet beglobių gyvūnų vis daugėja, bet juk prieglaudos beglobių „negamina“.
Nauja sutartis bus sudaroma trejiems metams, tikimasi, paslaugų kokybė kils, operatyviau bus reaguojama į skambučius.
„Mes bandysime vis dėlto miestą dalinti į dvi dalis ir labai tikimės, kad galbūt atsiras du rangovai, kurie galėtų vykdyti, teikti tą paslaugą ir galbūt tarp savęs konkuruoti, tiesa, dar viena naujovė yra, kad mes rašysime kaip prievolę sudaryti galimybę bendruomenei lankytis, tiems, kas nori, tiesiog kad būtų patvirtintas grafikas“, – atskleidė I. Šakalienė.
„Nuaras“ dažnai skundžiamas veterinarijos inspektoriams dėl per didelio globotinių skaičiaus, tačiau jo niekaip nesumažinsi, jeigu žmonės neima šunų ir kačių. Prieglaudas tikrinti ir bausti lengva, o neatsakingiems šeimininkams, išleidusiems savo šunį pasilakstyti be pavadžio ir šiam paklydus, niekas negresia.
Reportažą žiūrėkite:
