NATO užsienio reikalų ministrai Prahoje aptars karinę pagalbą Ukrainai

Tikimasi, kad ministrams pavyks padaryti pažangą derybose dėl 100 mlrd. eurų vertės plano, pagal kurį atsakomybė už bendrą pagalbą iš neoficialios Jungtinių Valstijų vadovaujamos iniciatyvos būtų perkelta oficialioms pačios NATO struktūroms. Šį planą balandį pasiūlė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Šiuo metu pati NATO jokios karinės pagalbos nuo Rusijos invazijos besiginančiai Ukrainai neteikia. Vietoje to, NATO narės karinę pagalbą koordinuoja per Ukrainos kontaktinę grupę (UCG), kuriai pirmininkauja JAV.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Seime – prezidento veto dėl patikimumo deklaracijų NATO pirkimų dalyviams

Tyrimas: Rusijos žiniasklaidoje Lietuva vaizduojama kaip kelianti karinę įtampą tarp Rusijos ir NATO

Karas Ukrainoje. Trumpas bombarduotų Maskvą ir Pekiną, jeigu jam valdant būtų užpulta Ukraina ar Taivanas – „The Washington Post“ pacitavo jo pažadus rėmėjams

UCG tikslas – padėti apginti poziciją, kad NATO Rusijos ir Ukrainos konflikte nedalyvauja.

Tačiau UCG yra priklausoma nuo JAV koordinavimo ir dėl to sąjungininkės Europoje nerimauja, kad, Donaldui Trumpui lapkritį laimėjus JAV prezidento rinkimus, jos veikla gali sutrikti.

Kyla abejonių, ar D. Trumpas norės tolimojoje perspektyvoje padėti Ukrainai, ypač po to, kai vienas iš jo sąjungininkų, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas pareiškė, kad buvęs prezidentas Ukrainos karui „neduos nė skatiko“.

Balandį J. Stoltenbergas atsisakė leistis į diskusijas, ar šis jo siūlymas yra kaip nors susijęs su galimu D. Trumpo grįžimu į Baltuosius Rūmus. Jo teigimu, siekiama užtikrinti didesnį karinės pagalbos Ukrainai stabilumą ir nuspėjamumą.

Kitas klausimas, kurį ketinama aptarti, yra tas, ar NATO šalių tiekiami ginklai turėtų būti naudojami tik taikiniams Ukrainos teritorijoje pulti, ar jais gali būti atakuojami ir objektai Rusijos viduje.

Nors kai kurios Ukrainos sąjungininkės baiminasi, kad leidimas naudoti jų ginklus prieš taikinius Rusioje reikštų karo eskalavimą, Ukraina teigia, kad pati Rusija smūgius Ukrainai suduoda iš savo teritorijos.

NATO sąjungininkės taip pat turėtų aptarti ir savo rytų sparno oro gynybą.

Susitikime bus kalbama ir apie tai, kas generalinio sekretoriaus pareigose pakeis liepą atsistatydinti ketinantį J. Stoltenbergą.

Favoritu užimti šį postą yra laikomas kadenciją baigiantis Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte, tačiau kandidatas turi būti išrinktas vienbalsiai, o kiekviena NATO šalis turi veto teisę ir Vengrija ligi šiol atsisakė paremti M. Rutte.

Kitas kandidatas į generalinio sekretoriaus pareigas yra Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas.