Tai BNS patvirtino ikiteisminį tyrimą organizuojanti Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Ieva Kvedaraitė.
„Yra įteiktas pranešimas apie įtarimus, kaip ir buvo nurodoma kreipiantis į Seimą prašant teisinės neliečiamybės panaikinimo, dėl fizinio skausmo sukėlimo“, – BNS ketvirtadienį sakė prokurorė.
Seimas birželio 20 dieną panaikino namuose smurtavusio konservatoriaus E.Vareikio neliečiamybę. Į parlamentą su prašymu leisti E.Vareikį patraukti baudžiamojon atsakomybėn kreipėsi generalinis prokuroras Darius Valys, specialioji komisija pasiūlė jo prašymą tenkinti.
Seimo komisijai tuomet liudijusi prokurorė I.Kvedaraitė sakė, kad yra pakankamai duomenų įtarti, jog būdamas neblaivus Seimo narys dukart žmonai sudavė per veidą ir vieną kartą spyrė. Pasak prokurorės, E. Vareikis buvo byloje apklaustas kaip specialusis liudytojas. Jis sakė visų smūgių neprisimenantis, tačiau dėl kai kurių prisipažino.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas E. Vareikis savo elgesį vadino kvailyste, bet taip pat tvirtino, jog Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas veikia blogai.
Pirminiais policijos duomenimis, neblaivus E. Vareikis savo namuose Vilniaus rajono Bendorių kaime, Bendorėlių alėjoje, prieš žmoną smurtavo gegužės 4 dieną.
Numatoma, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Prokurorai svarstys galimybę E.Vareikio bylą baigti susitaikymu
Kaip praneša Generalinė prokuratūra, apklaustas kaip įtariamasis E.Vareikis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino, kad labai gailisi ir atsiprašė sutuoktinės.
Baudžiamojoje byloje yra sutuoktinės paliudijimas, kad ji nutarė atleisti vyrui, todėl prokurorai spręs klausimą dėl proceso užbaigimo tokiu būdu. Baudžiamajame kodekse yra numatyta galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.
Prokuratūra pažymi, kad atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, prokurorai gali prašyti teismo skirti kaltininkui vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių, pavyzdžiui: dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose; nemokamus darbus; turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą; įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ar kt.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai E.Vareikiui šią savaitę įteikė pranešimą apie įtarimą dėl fizinio skausmo sukėlimo.
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad E.Vareikis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gegužės 4 dieną savo namuose Vilniaus rajone smurtaudamas prieš savo sutuoktinę sukėlė jai fizinį skausmą.
Seimas birželio 20 dieną panaikino namuose smurtavusio konservatoriaus E.Vareikio neliečiamybę. Į Seimą su prašymu leisti E.Vareikį patraukti baudžiamojon atsakomybėn kreipėsi generalinis prokuroras Darius Valys, specialioji komisija pasiūlė jo prašymą tenkinti.
Seimo komisijai tuomet liudijusi prokurorė Ieva Kvedaraitė sakė, kad yra pakankamai duomenų įtarti, jog būdamas neblaivus Seimo narys dukart žmonai sudavė per veidą ir vieną kartą spyrė.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas E. Vareikis savo elgesį vadino kvailyste, tačiau taip pat tvirtino, jog Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas veikia blogai.
Numatoma, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.