Kol politikai ir visuomenė svarstė, į kurią miesto vietą geriausia būtų perkelti nakvynės namus, gyvenimas šioje įstaigoje, tekėjo sava vaga. Daugybės kasdienių rūpesčių, įvykių, permainų fone maždaug prieš pusę metų nakvynės namuose atsirado dar viena naujovė, greitai pelniusi šių namų gyventojų susidomėjimą ir ypatingą dėmesį.
Gimė choras
„Viskas prasidėjo nuo gardžios sriubos puodo. Būrelis entuziastų pradėjo rūpintis, kad ketvirtadienio vakarais nakvynės namuose gyvenantieji galėtų sėsti prie bendro stalo, suvalgyti po lėkštę sriubos, pabūti kartu.
Iš socialinio projekto lėšomis įsigytų produktų sriubą su dideliu užsidegimu ėmėsi virti namų gyventoja Auksė. Jai puikiai sekėsi, tad kiekvieną ketvirtadienį vis daugiau žmonių sėsdavo prie bendro stalo. Pavalgę skirstytis neskubėjo – kalbėjosi, bendravo, tarėsi. O kai kartą gyventojas Romualdas užtraukė dainą, prie jo prisijungė kiti ir vakaras užsitęsė. Kitą ketvirtadienį uždainuota vėl – taip gimė nakvynės namų choras“, – „Sekundei“ pasakojo socialinė darbuotoja Loreta Varnienė.
Netrukus dainininkams buvo pakviesta vadovė – mokytoja Daiva Butkevičienė, jai taip pat patiko sumanymas.
Tad visą pusmetį kiekvieną ketvirtadienį maždaug penkiolika vyrų repetuodavo, dainuodavo įvairias dažniausiai liaudiškas dainas. Visi buvo labai patenkinti nauja veikla. Choro himnu tapo vyrų atliekama daina „Išgirsk muziką“.
Pavyzdys įkvėpė
Dabar, kai mokytojai atostogauja, nedainuoja ir choristai. Jie laukia, kol rudenį vėl bus atnaujinta veikla.
Pradžią šiam prasmingam užsiėmimui davė Panevėžio socialinių paslaugų centro kartu su viešąja įstaiga „Viva Vitalis“ įgyvendinamas socialinis projektas, skirtas socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integravimui į darbo rinką.
Kaip teigia psichologė Rūta Gustainienė, projekto tikslinės grupės – socialinės rizikos šeimos, ilgalaikiai bedarbiai, socialinės pašalpos gavėjai, nuteistieji laisvės atėmimo bausmėmis, asmenys, paleisti iš laisvės atėmimo vietų.
„Įgyvendinant projektą teko lankytis Londone ir būti keliuose tame mieste esančiuose nakvynės namuose. Tai, ką ten pamatėme, pagimdė naujų idėjų, minčių ir sumanymų, nereikalaujančių ypatingų išlaidų ar pastangų. Pirmiausia ir svarbiausia, norint pasiekti gerų rezultatų, – keisti požiūrį į žmogų, suvokti ir dirbti su juo visai kitokiais metodais“, – įsitikinusi spacialistė.
Londono patirtis paskatino žvelgti į benamį ne kaip į globos reikalaujantį vargšą, o kaip į tokį pat žmogų, visuomenės narį, kaip ir visi kiti, turintį savo išvaizdą, būdo ypatybes, išgyvenimus ir patirtį.
„Nereikia sureikšminti situacijos, į kurią šis žmogus pateko. Reikia tiesiog priimti ją ir dirbti socialinių grupių santykių metodu, priimant šią socialinę grupę kaip visuomenės dalį“, – teigia psichologė.
Nori plačios veiklos
Sugrįžusios iš Londono psichologė R. Gustainienė ir socialinė darbuotoja L. Varnienė į projekto veiklą įtraukė nakvynės namų gyventojus ir ilgalaikius bedarbius. Jos domėjosi šių žmonių interesais, todėl visiems išdalijo anketas, teiravosi, ką jie norėtų veikti, kuo užsiimti.
Atsakymai specialistes maloniai nustebino, nes paaiškėjo, jog daugelis žmonių ne tik nori susirasti darbo, bet ir dalyvauti visuomeninėje veikloje, savanoriauti, padėti neįgaliesiems.
„Supratome, kad spontaniškas sumanymas organizuoti chorą, taip pat vesti dailės užsiėmimus buvo reikalingas ir svarbus“, – sako L. Varnienė.
Trečią mėnesį nakvynės namuose gyvenantis Alvydas – vienas iš choro dainininkų. Vyras pasakoja, kad šiuose namuose jam tenka glaustis jau antrą kartą, prieš tai čia pragyvenęs metus, paskui bandęs žengti savarankišku gyvenimo keliu, vėl sugrįžo.
Suradęs čia organizuotą vyrų chorą Alvydas maloniai nustebo ir iš karto prie jo prisijungė.
„Man ir kitiems vyrams labai patinka dainuoti“, – prisipažįsta ir teigia, kad daugelio mėgstamiausia daina yra „Mažam kambarėly ugnelę kuriu“,
Vyrai dažniausiai dainuoja lietuvių liaudies dainas.
„Akivaizdžiai matyti, kad dainos gydo sielos žaizdas“, – teigia R. Gustainienė. Ji atkreipė dėmesį, kad keičiasi šių žmonių požiūris, atsiranda naujų sumanymų, noras eiti pirmyn.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
