Apie tai laidoje pasakojo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas.
Ar iš tiesų jūs esate vienas iš nedaugelio socialdemokratų, kurie nemato poreikio keisti Kęstutį Budrį?
R. Motuzas: Iš tikrųjų, turbūt aš, kaip Komiteto pirmininkas, tikrai negalėčiau pasakyti jokių priekaištų Kęstučiui Budriui. Dažnai girdžiu, kad kolegos, komitetų pirmininkai virkauja, jog ministrai neateina į posėdžius, komitetus, nepristato pozicijų prieš išvykdami į tarybas ir panašiai.
Manyčiau, kad Kęstutis Budrys, kadangi dalyvauja ir kituose komitetuose, yra iš tų, kurie tikrai bendradarbiauja ir bendrauja su parlamentarais. Jis tikrai labai nori išsakyti savo pozicijas ir, matyt, kadangi nėra partijos narys, nori tiek Socialdemokratų, tiek kitų partijų palaikymo. Jis noriai atsako į visus klausimus, prisiderina prie susitikimų. Mes tikrai turime labai daug informacijos.
Manau, kad šiai dienai, kai dažnai dalyvaujame europiniuose, Baltijos jūros valstybių pasitarimuose, NB8 susitikimuose, kai vyksta susitikimai su užsienio reikalų ministrais, visada galiu tik pasididžiuoti, kad turime tokį profesionalų, greitai besiorientuojantį, perspektyvų, demokratišką ministrą, matantį Lietuvos poziciją ir vietą toje sudėtingoje geopolitinėje erdvėje.
Kodėl socialdemokratams nepatinka Budrys?
Tai yra labai retas balsas socialdemokratų viduje. Kaip jūs pats matote tą ginčą. Ar tai yra socialdemokratų poreikis pasiimti sau ministeriją ir turėti savo žmogų, partinį asmenį, kuris leistų lengviau valdyti užsienio politiką patiems socialdemokratams? Ar vis dėlto jūs matote, kad tai asmenybės problema? Ar pakeitus jį A. Skaisgiryte arba D. Matulioniu viskas pasikeistų, o visa socialdemokratų frakcija gerai atsilieptų apie naują užsienio reikalų ministrą?
R. Motuzas: Aš manau, kad mes, politikai, esame turbūt ta žmonių kategorija, kuri apie viską išmano. Iš tiesų mes labai dažnai mėgstame sakyti: „Tebetęsia vertybinę Landsbergio užsienio politiką, niekas nepasikeitė.“
Ypač, beje, tai sako ne socialdemokratai, o koalicijos partneriai iš „Nemuno aušros“ ir Valstiečių sąjungos. Aš, žinoma, visada į tai jautriai reaguoju, nes esu Komiteto pirmininkas, o komitete yra visų trijų partijų atstovai.
Ne kartą susitikęs sakiau: „Pasakykite, bendromis jėgomis bandysime taisyti, gerinti tą situaciją.“ Kai susitinkame, nieko konkretaus negalima pasakyti. Tiesiog tęsiama retorika apie tai, kad vykdoma kažkokia vertybinė politika, nors neaišku, kokia.
Kita vertus, turbūt šiandien jos ir nebūtų galima tęsti, net ir norint. Mes negalime sakyti, kad ji tęsiama. Juk tiek daug pasikeitė nuo tada, kai ministerijai vadovavo Gabrielius Landsbergis ar dirbo praėjusios kadencijos Seimas.
Jie nesusidūrė su tiek iššūkių. Tiesa, karas Ukrainoje jau buvo prasidėjęs, bet šiandien turbūt svarbiausias veiksnys mums yra pasikeitusi situacija Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iš tikrųjų šiandien turbūt reikėtų apskritai diskutuoti, kas yra ta vertybinė politika.
Turbūt matome vis daugiau galios politikos. Gal net naujas terminas atsirado. Mes laviruojame tarp tų galių. Nors viena iš jų yra Jungtinės Amerikos Valstijos, matome, kad ir jos laviruoja tarp tam tikrų galių.
Pavyzdžiui, pasirašant susitarimą su Iranu dėl taikos pirminiame etape, Trumpas padėkoja Putinui ir Kinijos prezidentui, nors, manyčiau, bent jau Rusijos prezidento jokio vaidmens ten nėra.
Manau, kad tai dažnai yra tiesiog retorika, girdint kalbas, kad kažkas yra ne taip, kad galbūt ministras yra ne mūsų partijos narys ir panašiai. Kai bandome konkrečiai išsiaiškinti, tikrai neturime konkrečių atsakymų, kas yra ne taip ir ko nedaro Kęstutis Budrys ar Užsienio reikalų ministerija. Tiesiog manau, kad tai yra retorika.
Socialdemokratų svarstymai
Pakankamai plačiai sklando gandai, kad jūs, galbūt ir partijos vadovybė, tarsi svarstote kitus galimus kandidatus. Ar iš tiesų vyksta tokie svarstymai? Pavyzdžiui, dėl tų pačių prezidento patarėjų – Astos Skaisgirytės ar Deivido Matulionio?
R. Motuzas: Tikrai turbūt tai yra partijos pirmininko prerogatyva. Kol kas nei komitete, nei frakcijoje, nei mūsų partijos vadinamuosiuose partiniuose organuose jokios kandidatūros nebuvo minimos. Mes irgi žinome tik tiek, kiek matome viešojoje erdvėje, kad partijos pirmininkas tai paminėjo.
Kita vertus, turbūt labai svarbu ir tai, kaip patys kandidatai į tai žiūrėtų, ar sutiktų, ar eitų. Be to, žinome, kad užsienio politika vis dėlto yra Lietuvos Respublikos prezidento prerogatyva. Yra tokia nerašyta taisyklė, kad Lietuvos Respublikos prezidentas taria lemiamą žodį skiriant užsienio reikalų ministrą. Tie pasvarstymai yra.
Jeigu grįžtume prie to, ką aš girdėjau, norėčiau vis dėlto patikslinti, kad iš mūsų partijos pirmininko viešai nesu girdėjęs. Nors esame diskutavę ir frakcijoje apie užsienio politiką. Mūsų partijos pirmininkas pasakė, kad tarp jo ir pono Budrio nėra, kaip mes sakome šnekamojoje kalboje, tam tikros chemijos.
Iš tikrųjų turbūt gerbiamas Mindaugas Sinkevičius Kęstučio Budrio veiklą vertina teigiamai, bet tiesiog kažko trūksta. Aš irgi esu dirbęs Vyriausybėje. Beje, esu dirbęs ir viceministru, ir ministru, ir Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriumi.
Pastebėjau ir žinau, kad tikrai, ypač anksčiau, prieš dešimtmetį ar penkiolika metų, daugiau dėmesio buvo kreipiama į viceministrų ir ministrų profesionalumą. Jie būdavo labai profesionalūs, bet keičiantis ministrams ar politinei valdžiai pasikeisdavo. Tiesiog susidėliodavo politinė dėlionė.
Dėl to aš manau, kad ministras pirmininkas renkasi komandą. Lygiai taip pat prisiminkime Ingos Ruginienės pradžią. Mes irgi labai gerai vertinome gerbiamo Rimanto Šadžiaus kompetenciją finansų srityje.
Du kartus finansų ministras, auditorius šešerius metus, išsilavinęs žmogus ir taip toliau, bet gerbiama Inga Ruginienė pasirinko žmones, su kuriais galėtų įgyvendinti Vyriausybės programą.
Taip ir Mindaugas Sinkevičius žiūri į savo komandą, mato perspektyvą, bet kol kas dar nepasakė, kad Budrys nedirbs. Turbūt kalbėsis apie tai, kaip jis žiūrėtų į Vyriausybės programos įgyvendinimą, ar sutaptų tikslai.
Tai yra politinė dėlionė ir kiekvienas ministras pirmininkas renkasi tokią komandą, kuria pasitiki, kurią supranta iš pusės žodžio ir su kuria kartu gali įgyvendinti tuos uždavinius, kurių siekia.
Ar Budrys liks ministru?
Vienu sakiniu, jeigu jums šiandien reiktų spėti, ar Budrys vis dar bus ministru, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai?
R. Motuzas: Aš manau, kad tikriausiai ne.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Tuo tarpu kitame TV kanale bėganti eilutė skelbė: “Ukrainai bus skirti 7 milijonai kelių atstatymui”.
Tai kas, kad Lietuvos pensininkai labiausiai skurstantys iš visų ES valstybių.
Ukrainai pinigų yra. Lietuvos pensininkams ir invalidams - pinigų trūksta.
Vienišo asmens išmoka Lietuvoje didinama vos 4 eurais.
Sakyti nėra ką, o ir nereikia.
