Antifeministiškas Seimas
„Mūsų visuomenės kultūrinės normos vis dar grįstos lyčių nelygybe, patriarchaline struktūra, o berniukai ir mergaitės auklėjami skirtingai ir įsisąmonina skirtingus stereotipus. Bent jau mokyklose su tuo kažką galėtume daryti: galėtume pasimokyti iš kaimynės Moldovos, kuri turi nevyriausybinių organizacijų programą vyresnėms klasėms apie lyčių lygybę, ir tai jų Švietimo ir mokslo ministerijos yra aprobuota. O ką mes darome su tuo ir ar išvis galime ką nors padaryti? Tai yra bėda, tai yra tiksinti bomba“, – kalbėjo D. Baranauskė.
Seimo narė, socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė teigia jau nieko nebesitikinti iš šios kadencijos Seimo, kuris, anot jos, yra itin antifeministiškas.
„Jau 26-erius metus penkios Seimo nares darome viską dėl lyčių lygybės. Moterys, eikite ir laužkite Švietimo ir mokslo ministerijos duris, kad pagaliau ji priimtų pažangią lytiškumo ugdymo programą. Klausimas ne vien parlamentarų, bet visos visuomenės – jei ir toliau taikysitės su lyčių nelygybe, ir toliau gyvensime kaip provincijoje“, – nurodė M. A. Pavilionienė.
Vyrų kirpimas – 5 litai, moterų – 10
Parlamentarė, socialdemokratė Giedrė Purvaneckienė sako, kad lyčių lygybės klausimais per Nepriklausomybės laikotarpį Lietuva tik truputį pajudėjo į priekį. Visgi per šį laikotarpį Seimo narė teigia susidūrusi su gausybe pagalių į ratus kaišytojų.
„Šis Seimas yra antifeministinių pažiūrių pusantrų metų vilkino lygių galimybių kontrolierės paskyrimą, kad tos veiklos nebūtų tyčia. (…) Atsiminkime, kaip pradžioje dirbo tuometinė Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė: ji žiūrėjo pati, nereikėjo rašyti skundų, kad gatvėje nebūtų tokių skelbimų kaip „Moterų kirpimas 10 litų, vyrų – 5“. Ji stengėsi iš sąmonės tokius dalykus išgyvendinti ir įgyvendinti švietėjiškas programas. Dabar tai aprašyta ant kiekvieno kampo“, – kalba G. Purvaneckienė.
Revoliucinė pažanga
Parlamentarė išskiria, kad revoliucinė pažanga lyčių lygybių srityje Lietuvoje įvyko 1995 ir 2011 metais.
„Revoliucinė pažanga moterų gyvenime padaryti du kartus: pirma, tai 1995 sausio pirmą įsigaliojęs įstatymas apie mokamas vaiko priežiūros atostogas iki metų, apmokamas atlyginimo dalimi. Tai buvo revoliucija, nes iki tol motinystės atostogos buvo nemokamos. Kitas etapas – 2011 m. priimtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris pakeitė iš privataus kaltinimo į valstybės kaltinimą. Žinoma, iš karto smurto artimoje aplinkoje nuo to nesumažės, visokie pagaliai į ratus kaišomi, kad tas įstatymas nebūtų įgyvendinamas taip, kaip reikia“, – sako G. Purvaneckienė.
Evoliucinė pažanga, politikės teigimu, vyksta švietimo srityje, kur lėtai didėja išsilavinusių moterų dalis. Kaip atsitiktinę pažangą G. Purvaneckienė išskiria moterų tapimą ministrėmis, prezidente ar Seimo pirmininke.
Lyčių lygybės skauduliai
Politikė dėsto, kad išlikusių problemų šioje srityje kur kas daugiau nei pažangos
„Ne visą darbo laiką dirba 11,1 proc. moterų ir 7 proc. vyrų. Dirbdamos mažiau, jos ir uždirba mažiau: moterų vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudarė 85 proc. vidutinio vyrų mėnesio darbo užmokesčio. Dėl to ir moterų pensijos žymiai mažesnės: moterų pensijos sudarė 81 proc. vyrų pensijos. Vis dar egzistuoja moterų ir vyrų nelygus paskirstymas pagal veiklos sritis“, – kalba politikė.
Jos žiniomis, 2014 metais užregistruota 5,3 tūkst. moterys ir 303 vyrai, nukentėję šeimoje nuo sutuoktinio ar partnerio nusikalstamų veiklų. Tai reiškia, kad moterys nukenčia beveik 20 kartų daugiau.
Apibendrindama, G. Purvaneckienė nurodė, kad lyčių lygybės indeksas Lietuvoje nuolat mažėja, nes, pastebi politikė, spręsti lyčių lygybę Lietuvoje nėra politinės valios.
Neugdomas lytiškumas
Lietuvos medicinos studentų asociacijos prezidentas Rytis Kalinauskas pažymi, kad Lietuvoje nepakankamas lytiškumo ugdymas mokyklose, nekalbama apie kontracepcijos prieinamumą – tam kelią dažniausiai užkerta, pašnekovo teigimu, religinė įtaka ir iš čia kylantis nesusikalbėjimas.
„Dėl religinė įtakos kyla labai daug nesusipratimu, kalbant apie lytinius santykius. Kai diegiamas labai krikščioniškas požiūris ar lytine abstinencija pateiktas ugdymas, dažnai pateikiama iškreipta informacija apie kontracepciją, pabrėžiant jos žalą ir neigiamą šalutinį poveikį. Kontraceptikai yra vaistinis preparatas, natūralu, kad jis gali turėti nepageidaujamą poveikį, bet jis yra itin retas, kontracepcija yra ypač gerai ištirta. Daug didesnę žalą sveikatai gali sukelti nėštumas, ypač, kai jis yra nepageidaujamas“, – kalba R. Kalinauskas.
Jis taip pat pažymi, kad griežtai religingų žmonių propaguojamas susilaikymo metodas, jo teigimu, nėra tinkamas ir, užsienyje darytų tyrimų teigimu, nepasiekė norėtų rezultatą.
„Kitas būdas – subalansuotas lytinis ugdymas. Jo metu kalbama ne tik apie lytinio susilaikymo naudą, bet ir apie kontracepcijos priemones ir jų patikimumą. Tai turi būti daroma mokyklose, pedagogai turi vesti šiuos mokymus ir jie turi tęstis bent kelis metus iš eilės. Pedagogai prieš tai patys turi gauti specialius apmokymus. Šiuo metu jie vengia kalbėti šiomis temomis ir jokio lytinio ugdymo mokyklose nėra“, – kalba R. Kalinauskas.
Pašnekovo teigimu, nevykdant lytinio ugdymo užsiėmimų, lyčių stereotipus dažnai suformuoja internetas, erotiniai, pornografiniai filmai, sudaromas įspūdis, kad vaikinai gali būti šiurkštūs, taip paminant pagarbą priešingai lyčiai. Be to, be lytinio ugdymo jaunuoliai, sako R. Kalinauskas, neturi pakankamai žinių apie kontracepcijos priemones, jų suvokimas apie lytinius santykius yra iškreiptas. Lytiškumo ugdymas, pabrėžia pašnekovas, ir ruoštų moralinį lytinių santykių vertinimą bei puoselėtų pagarbą priešingai lyčiai.
