Komentare BNS ministras teigė dėkojantis Lietuvos savivaldybių asociacijai už išreikštą nuomonę, o iki rugpjūčio antrosios pusės ministerija esą numačiusi ir daugiau susitikimų su „visomis pusėmis“ konsultuojantis dėl ugdymo proceso birželį, aiškinantis, kaip prasmingai išnaudoti mokymosi laiką ir kokios pagalbos reikia įstaigoms.
„Karščiai gali užklupti tiek birželį, tiek gegužę ar rugsėjo pradžioje“, – komentare BNS sakė ministras, reaguodamas į savivaldybių teiginius, kad dauguma šalies mokyklų nepritaikytos dirbti per karščius.
Pasak ministerijos atstovų, įvertinti visus pasiūlymus ketinama iki rugpjūčio pabaigos – rugsėjo pradžios.
M. Monkevičius taip pat sako, kad konsultuojantis su Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu peržiūrimos Higienos normos, kad būtų reglamentuotas ne tik mokyklos lankymas esant dideliems šalčiams, bet lygiai taip pat per karštus orus: kokiai temperatūrai esant nerekomenduojama eiti į mokyklą, dirbti klasėse.
„Reikia visiems kartu sutarti, kokie sprendimai reikalingi keičiantis klimatui. Su tokiais pačiais iššūkiais susiduria ir mūsų kaimyninės šalys, kuriose ugdymo procesas trunka net ilgiau, pavyzdžiui, Lenkija“, – sakė ministras.
Žada daugiau savarankiškumo, leistų mokytis dirbant
Komentare žiniasklaidai pirmadienio popietę A. Monkevičius pabrėžė, kad šiuo metu tvirtinant ugdymo planus, pakankamai didelė laisvė suteikiama ir pačioms savivaldybėms, mokykloms, o ateityje šį savarankiškumą jis būtų linkęs stiprinti.
„Mano idėja tokia: ateityje reikėtų kaip galima daugiau suteikti galimybių savivaldybei, mokyklai, mokyklų tinklui patiems, gerai apgalvojus, žinant kaip reikėtų įgyvendinti ugdymo planą, savivaldybės specifiką, kuo savarankiškiau spręsti šį klausimą“, – teigė jis,
Anot A. Monkevičiaus, mokyklose turėtų būti užtikrinamos geresnės sąlygos, nes „jos pastatytos taip, kad orientuotos į pietus, neturi žaliuzių“. Dėl dar to bus tariamasi su savivaldybėmis.
Jis pabrėžė, kad pailginus mokslo metus, moksleiviams rengiami užsiėmimai galėtų būti ir „mokymasis plaukti, saugus elgesys gamtoje“.
Jo nuomone, trumpesni mokslo metai ypač aktualūs kurortinėms savivaldybėms, kur dalis vyresnių klasių moksleivių jau dirba kurorto sezono metu.
„Bet mes matome išeitį: galime ugdymo programoje numatyti verslumo dalyką, ir ta praktinė dalis gali būti labai gražiai organizuojama: anksčiau pasibaigtų ir mokslo metai, vaikai atliktų ir verslumo, finansinio raštingumo užduotis per tą laiką, kai jie kažkur dirba. Tai būtų ne tik darbas, kuriame vaikai užsidirba, bet kartu ir ugdymas“, – dėstė ministras.
Lietuvos savivaldybių asociacijos apklausa parodė, kad du trečdaliai šalies savivaldybių yra už trumpesnių mokslo metų grąžinimą.
Savivaldybės taip pat nurodė, kad dauguma šalies mokslo įstaigų nepritaikytos dirbti per tokius karščius, kurie šalyje vyravo šį birželį.
Pagal numatytus planus, šiemet mokslo metai pradinukams trunka 35, vyresniems moksleiviams – 37 savaites, iki birželio 21-osios. Prieš dvejus metus mokslo metai buvo trumpesni trimis savaitėmis.
