Teisingumo ministerija (TM) turi Teisėjų mokymo centrą, kuriame keliama profesinė kvalifikacija ir galima leisti laisvalaikį, o Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtame plane siūloma atsisakyti praktikos, kai valstybės institucijos teikia poilsio ir sveikatos reabilitacijos paslaugas, praneša LTV "Panorama".
Teisėjų mokymo centras vaizdingoje Želvos ežero pakrantėje Molėtų rajone atidarytas beveik prieš metus. Lietuvos biudžetui 6 mln. litų kainavusiam centrui už šildymą elektra kas mėnesį tenka sumokėti apie 20 tūkst. litų, nors centre įrengta moderni geoterminė šildymo sistema.
Teisingumo ministras Petras Baguška Generalinės prokuratūros paprašė ištirti galimus pažeidimus įrengiant šį centrą, bet prokurorai tyrimo nepradėjo prašydami ministerijos patikslinti informaciją.
Nors ministerijos vadovybė susirūpino dideliais mokesčiais, tačiau jiems neužkliuvo mokymo centre įrengta pirtis bei boulingo takai.
"Ne paslaptis, kad gerbiamų valstybių vadovų didžiausi klausimai išsprendžiami pietaujant ar vaikščiojant ar kažką žaidžiant. (...) Mokytis, žaisti ir pabendrauti kartu vidury miško nėra kažkoks pramogos dalykas", - sakė TM sekretorius Dainius Narkevičius.
Tuo tarpu VRM yra parengusi privilegijų atsisakymo planą. Jame numatoma, kad poilsio ir reabilitacijos centrai, bus paliekami kariams ir statutiniams pareigūnams, o kitoms biudžetinėms įstaigoms jų siūloma atsisakyti.
Visos ministerijos iki metų pabaigos VRM turi informuoti, kokių privilegijų atsisakė, tačiau kol kas nė viena tokios informacijos dar nepateikė.
Privilegijų atsisakymo plane nekalbama apie tokius mokymo centrus, kaip skirtasis teisėjų mokymui.
Centre vienu metu gali gyventi apie 50 asmenų. TM atstovai ir mokymo centro direktoriai tikina, kad čia į stažuotes atvykę teisėjai ir kiti pareigūnai už pramogas susimoka pagal ministerijos patvirtintą kainyną. Teigiama, kad boulingo nuoma valandai kainuoja 30 litų, o nakvynė centre apie 100 litų.
Tuo metu Laisvosios rinkos instituto prezidentas Remigijus Šimašius abejoja tokių mokymo centrų reikalingumu.
"Kyla abejonė, ar toksai iš principo verslo objektas yra toks objektas, kurį turėtų valdyti valstybės institucija arba valstybės finansuojama institucija. Iš tiesų ta abejonė yra pagrįsta - rinkoje siūloma paslauga ir tą paslaugą galima pirkti. Turime apylinkių teismų teisėjus, kurie patys perkasi kodeksus, kad atsineštų, kad būtų patogu jiems pasibraukyti ir vartyti arba apylinkų teismuose nėra užsakomi Lietuvoje leidžiami teisės žurnalai ir teisėjai tiesiog neturi galimybės suspažinti su naujausiais straipsniais iš teisės srities. Tai kyla klausimas, ar prabangus mokymas yra tas prioritetas", - savo požiūrį dėstė instituto vadovas.
Ekspertai sako, kad tokių mokymo centrų turi kone kiekviena valstybinė institucija, o mokesčių mokėtojai neturi galimybės pažiūrėti, kiek tokių įstaigų yra ir kokiomis lėšomis jos finansuojamos.
