Na, o mokslus krimsti jau netrukus pradėsiantys mažieji atrodo pasiruošę naujovėms. Tiesa paklausti, ką gi toje mokykloje reikės veikti – spėlioja. Vieni tikisi susirasti naujų draugų, kiti gi, kad pamokos truks vos kelias valandas.
O štai čia – vyresniųjų klasių mokiniai. Šie mokslo metai valstybiniais egzaminais bus paženklinti – 26 tūkstančiams Lietuvos abiturientų.
Gimnazistų ir jų tėvelių rankose – puokštės auklėtojams ir mokytojams. Šiemet pačios populiariausios gėlės – kardeliai. Nors žiedai puošnūs, į Rugsėjo pirmosios šventę skubantys prisipažįsta, kad norint pradžiuginti bent kelis pedagogus, kišenes tenka pakratyti.
Vieniems šventė - kitiems proga uždirbti. Štai vienas toks kardelis turgavietėse ar improvizuotose prekyvietėse šalia mokyklų šiandien vidutiniškai kainuoja pusantro euro. Dar vakar kaina buvo perpus mažesnė. Vyresni žmonės prisimena, kad prieš dešimtmetį gladijolėmis vadinamų gėlių buvo galima įsigyti ir už 80 tuometinių centų, taigi gėlės šventės proga, esą, pabrango šešis kartus.
Visgi Vilniuje esančiuose Paneriuose moksleiviai ir jų tėvai susiduria su kur kas didesne problema. Į pamokas vaikams šiemet ir vėl tenka brautis štai pro šį siaurą ir drėgną tunelį, virš kurio nuolat bilda traukiniai. Ironiška, kad Zuikių gatvėje esanti landa, jau ilgus dešimtmečius yra vienintelis kelias per geležinkelį.
Vaizdas visiems jau seniai pažįstamas iki skausmo, tačiau problemos neišsprendžia niekas. Gyventojai sako, jog paprastesnio būdo pasiekti bėgių atskirtą teritoriją tiesiog nėra, mat artimiausia perėja už kelių kilometrų, o šioje vietoje kirsti geležinkelį ir draudžiama, ir pavojinga. Šiame ruože žuvo jau ne vienas žmogus. Šiemet ir vėl šiems, švelniai tariant, nepatogumams tiek miesto valdžia, tiek „Lietuvos geležinkeliai“ abejingi.
O Jono Basanavičiaus progimnazijoje apsilankiusi prezidentė džiūgauja, kad šiemet moksleivių būriuojasi gausiau nei pernai. Išties, šalyje pradinukų kasmet pamažu daugėja. Visgi bendras moksleivių skaičius nuo pernai sumažėjo keturiais tūkstančiais ir šiemet siekia 326 tūkstančius.
Visgi didėjantis pirmų-ketvirtų klasių moksleivių skaičius iškraipė pedagogų rinką – ypač pradėjo trūkti pradinukų mokytojų. Didžiausia sausra – Vakarų Lietuvoje. Štai Klaipėdoje daugelis mokyklų pedagogus vargais negalais rado paskutinėmis vasaros dienomis, o kitoms gi teks verstis su tais, kuriuos turi, taigi didinti jiems krūvį.
Praėjusių metų duomenimis, bendrojo ugdymo mokytojų Lietuvoje – apie 32 tūkstančiai. Tai 14 tūkstančių mažiau nei prieš dešimtmetį. O daugiau nei trečdalis – vyresni nei 55-erių metų. Švietimo darbuotojai sako, jog didžiausia bėda užmokestis.
Jauni specialistai tiesiog nenori dirbti už kelis šimtus eurų per mėnesį. Nors padoriau, apie 600 eurų, uždirba aukštesnę kvalifikaciją turintys pedagogai, tokios algos dirbantys tik kelerius metus – tikėtis negali. Su mokytojų trūkumu, pasak ekspertų, susiję ir štai šie jaunuoliai – studentai. Iš daugiau nei 116 tūkstančių šiemet įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas, pedagogo profesija rinkosi mažiau nei trys procentai vaikinų ir merginų.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
