Internete apie ilgalaikį badavimą pasitaiko įvairių nuomonių. Vieni sako, kad po kelių dienų nevalgymo išties jaučiasi geriau. Kiti tai vertina skeptiškai. Pavyzdžiui, po vienu „TikTok“ įrašu, kuriame kalbama apie ilgalaikio badavimo stovyklą, internautai neslepia nuostabos.
„Tai jeigu nustosiu kvėpuoti, tai ir plaučius išvalysiu?“ – rašė vienas internautas.
Vieni specialistai teigia, kad ilgalaikis badavimas naudingas organizmui, kiti laikosi konservatyvios nuomonės.
Badavimas gali būti naudingas tam tikroms grupėms
Medicinos gydytojas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorius Voldemaras Giedrimas – vienas iš penkių dienų badavimo iniciatorių. V. Giedrimas siūlo ilgalaikio nevalgymo programas, kurių pagrindinė esmė – badavimas. Pasak medicinos gydytojo, badavimas nėra tik nevalgymas.
„Tai fiziologinis režimas, kada organizmas iš nuolatinio maisto apribojimo persijungia į atsinaujinimo būseną“, – tv3.lt naujienų portalui komentavo V. Giedrimas.
V. Giedrimas išskiria kelias priežastis, kodėl ilgalaikis badavimas yra naudingas. Viena iš jų – insulino kiekis kraujyje nevalgant mažėja.
„Insulinas – labai svarbus hormonas. Jis reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje ir jeigu insulinas būna aukštas, dažnai būna svorio augimas ir padidėja lėtinių neinfekcinių ligų tikimybė“, – teigė V. Giedrimas.
Tarp kitų priežasčių – badavimas mažina sisteminį žemo lygio uždegimą, sako medicinos gydytojas. Taip pat gydytojas teigia, kad dar viena svarbi priežastis, kodėl badavimas naudingas, yra vadinamoji autofagija.
„Tai yra savaiminis ląstelių apsivalymas. Kai nevalgome, organizmas neauna maisto. Ieškodamas iš kur jo paimti, išvalo ląsteles, sudegina visas nereikalingas medžiagas, kurias surinko. Šiek tiek pasigamina gliukozės, bet tuo pačiu išvalo ląsteles ir jos veikia žymiai geriau“, – teigė V. Giedrimas.
Medicinos gydytojas teigia, kad žmonės, praktikuojantys ilgalaikį badavimą geriau miegą, taip pat psichologiškai jaučiasi geriau. Anot gydytojo, žmonėms atsiranda energingumas, jie geriau reaguoja į stresines situacijas.
Ilgalaikis nevalgymas gali sukelti sveikatos problemų
Gydytoja endokrinologė dr. Lina Zabulienė teigia, kad dėl ilgalaikio badavimo mokslinė bendruomenė išlieka konservatyvi. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad saikingas, moksliškai pagrįstas mitybos ribojimas gali būti naudingas tam tikroms asmenų grupėms. Tačiau tyrimai nepalaiko ilgalaikio badavimo kaip saugaus ir veiksmingo sveikatinimo metodo, teigia gydytoja.
Anot dr. L. Zabulienės, badavimas gali sukelti medžiagų apykaitos stresą dėl elektrolitų ir hormonų pusiausvyros sutrikimo, raumenų masės sumažėjimo ir po ilgalaikio badavimo gresiančio „persivalgymo“ sindromo. Taip pat gali paūmėti buvę valgymo sutrikimai ir pasireikšti lėtinio streso simptomai.
Gydytoja endokrinologė aiškina, kad ilgai badaujant organizmas pereina į „taupymo režimą“, ląstelėse senka svarbiausių elektrolitų atsargos. Suvartojus greitai įsisavinimų angliavandenių, kasa staiga išskiria didelį insulino kiekį.
„Kartu su gliukoze į ląstelių vidų iš kraujo „įsiurbiami“ kalis, magnis ir fosforas. Kadangi bendros šių mineralų atsargos organizme jau buvo išsekusios, jų kiekis kraujyje akimirksniu nukrenta iki kritinės ribos.
Tokie elektrolitų pokyčiai yra pavojingi ir gali lemti ritmo sutrikimus, smegenų edemą, kvėpavimo raumenų paralyžių, plaučių edemą (pabrinkimą) ir net širdies nepakankamumą“, – teigė gydytoja endokrinologė.
Dažnai ilgalaikio nevalgymo šalininkai kalba apie autofagiją. Dr. L. Zabulienė sako, kad autofagija vyksta kasdien, o per ilgas badavimas gali sukelti perteklinę autofagiją, kai pradedamos naikinti ir sveikos ląstelės.
„Autofagija aktyvuojama sumažinus kalorijų kiekį jau po 12–24 valandų, tačiau nėra įrodymų, kad ilgalaikis badavimas duotų papildomos naudos ir nėra klinikinių tyrimų, kurie patvirtintų „organizmo išsivalymą“ ar sukeliamą „superautofagiją“ žmonėms badaujant be žalos. Kepenys, inkstai, plaučiai ir žarnynas kasdien atlieka „detoksikaciją“, ir tam nereikia ilgalaikio badavimo“, – aiškino dr. L. Zabulienė.
Badavimas tinka ne visiems
Medicinos gydytojas V. Giedrimas teigia, kad dažniausiai apie badavimą neigiamai kalba tie, kurie niekada to nedarė. Medicinos gydytojas teigia, kad remiasi mokslu ir tyrimais.
„Mes prisiliečiame prie kiekvieno dalyvio ir kai jie atvažiuoja, mes matuojame daug įvairiausių fiziologinių ir psichologinių parametrų. Tame tarpe kraujospūdį, širdies darbą. Matuojame kraujo parametrus, žiūrime bendrą būklę ir matome pokytį į gerą“, – komentavo V. Giedrimas.
Kalbėdamas apie valgymo sutrikimus, medicinos gydytojas teigia: „Iš 1600 dalyvių nematėme nei vieno, kuriam atsirado valgymo sutrikimai.“ Tačiau ryžtantis badauti itin svarbi medikų priežiūra, teigia V. Giedrimas.
„Labai atsakingai žiūrime į kiekviena žmogų prieš jiems atvykstant į badavimo programas. Atliekame kraujo tyrimus, su žmogumi kalbame, konsultuojame, surenkame anamnezę, žiūrime į vartojamus medikamentus ir tada tikrai nusprendžiame, gali jis tai daryti ar ne“, – teigia gydytojas.
Medicinos gydytojas V. Giedrimas sako, kad nėščioms ar žindančioms moterims, nepilnamečiams, asmenims, turintiems valgymo sutrikimų, pirmo tipo diabetu sergantiems žmonėms ir lėtines ligas turintiesiems badauti negalima.
„Taip yra ir su vaistų skyrimu, ir su badavimu, Badavimas yra nefarmakologinė priemonė, kuri naudojama profilaktikai ir kai kurių ligų, pasakyčiau, gydymui“, – aiškina V. Giedrimas.
V. Giedrimui antrina gydytoja endokrinologė dr. L. Zabulienė. Sprnedimą dėl badavimo ilgiau nei 24 valandas, reikėtų priimti pasikonsultavus su gydytoju.
Anot jos, badavimo stovyklos nėra skirtos turintiems valgymo sutrikimus, sergantiems pirmojo tipo cukriniu diabetu.
„Nors moksliniai tyrimai palaiko nuosaikų protarpinį badavimą, tvarių duomenų dėl „stovyklų“ tipo ilgalaikio badavimo naudos vis dar trūksta“, – teigė dr. L. Zabulienė.
Kodėl po badavimo žmonės jaučiasi gerai?
Įvairiuose interneto forumuose, kuriuose internautai dalijasi ilgalaikio nevalgymo patirtimis, neretai rašoma, kad po kelių dienų bado, jaučiasi geriau.
Gydytoja endokrinologė dr. L. Zabulienė sako, kad pagerėjusią žmonių psichologinę būseną po badavimo lemia streso adaptacijos reakcija, o ne ilgalaikis sveikatos būklės pokytis. Gydytojai endokrinologai neretai analizuoja, kodėl badavimo stovyklos išlieka tokios populiarios, teigia dr. L. Zabulienė.
„Tikėtina, kad tai atspindi šiuolaikinio žmogaus poreikį greitam rezultatui ir iliuziją, kad sudėtingas, kompleksines sveikatos problemas įmanoma išspręsti paprastai – tarsi paspaudus „organizmo perkrovimo ar atstatymo“ mygtuką.
Tačiau žmogaus organizmas yra tvari fiziologinė sistema, o ne kompiuterinė programa, todėl ilgalaikiai pokyčiai reikalauja ne vienkartinio drastiško veiksmo, o nuoseklių gyvensenos korekcijų“, – teigė dr. L. Zabulienė.
Protarpinis badavimas gali būti naudingas
Gydytoja endokrinologė dr. L. Zabulienė sako, kad saugesnė alternatyva ilgalaikiam badavimui būtų protarpinis badavimas. Pavyzdžiui, nevalgyti 12, 14 ar 16 valandų. Taip pat Viduržemio jūros tipo mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas ir gebėjimas įveikti stresą.
„Struktūruotas protarpinis badavimas kas antrą dieną geriausiai pagerino medžiagų apykaitos rodiklius.
Svarbiausia – ne badavimo langas, o bendra kalorijų pusiausvyra, pakankamas baltymų ir skaidulų kiekis maste ir sveikas gyvenimo būdas“, – komentavo gydytoja endokrinologė.
Pažymima, kad vis dėlto yra asmenų grupių, kuriems netinka ir protarpinis badavimas: „Svarbiausia – individualumas, saugumas ir ilgalaikis tvarumas.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
