Internete išplitusi vizualinė simuliacija atskleidė, kokie biologiniai procesai vyksta žmogaus kūne per 36 valandų badavimą – rezultatai gali nustebinti, tačiau specialistai ragina elgtis atsargiai, rašo ladbible.com.
Kodėl žmonės vis dažniau renkasi badavimą?
Siekdami numesti svorio ar „perkrauti“ organizmą, vis daugiau žmonių griebiasi kraštutinių metodų – nuo svorio mažinimo vaistų iki internete plintančių griežtų dietų. Nors dalis jų jau ir taip yra normalaus svorio, badavimas dažnai pristatomas kaip veiksmingas būdas dar patobulinti savo kūno linijas.
Istoriškai badavimas dažniausiai buvo siejamas su religinėmis praktikomis, pavyzdžiui, musulmonų praktikuojamu Ramadanu.
Tačiau šiandien socialiniai tinklai jį pateikia kaip būdą suteikti organizmui ilgesnę pertrauką nuo maisto. Vieni renkasi vieną valgį per dieną, kiti apsiriboja tik vandeniu, o dalis siekia būtent 36 valandų nevalgymo ribos.
Moksliniai tyrimai šiuo klausimu pateikia prieštaringas išvadas, tačiau tai netrukdo šiai praktikai plisti interneto bendruomenėse.
Kokia badavimo „logika“?
Pagrindinis procesas, kuriuo remiasi badavimo šalininkai, yra ketozė. Ji prasideda tada, kai organizmas nustoja naudoti angliavandenius ir pereina prie sukauptų riebalų deginimo energijai gauti.
Kitas dažnai minimas mechanizmas – autofagija. Tai natūralus ląstelių „apsivalymo“ procesas, kurio metu pašalinamos senos ar pažeistos ląstelių dalys.
Manoma, kad autofagija suaktyvėja tada, kai organizmas kurį laiką negauna maistinių medžiagų, todėl badavimas laikomas vienu iš jos „įjungimo“ būdų.
Kas įvyksta organizme po 36 valandų be maisto?
„YouTube“ kanalas „The Limitless Emperor“ pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame detaliai paaiškinama, kas vyksta kūne skirtingais badavimo etapais.
Kūrėjai pabrėžia, kad prieš bandant tokias praktikas būtina pasitarti su sveikatos specialistu.
Pasak vaizdo įrašo, procesai atrodo taip:
- po maždaug 4 valandų organizmas pradeda naudoti sukauptą gliukozę energijai;
- po 8 valandų krenta cukraus kiekis kraujyje;
- po 12 valandų, sumažėjus insulino lygiui, organizmas ima deginti riebalus;
- po 16 valandų pradedama kalbėti apie „detoksikacijos režimą“, kai suaktyvėja autofagija;
- po 24 valandų, teigiama, ląstelių atsinaujinimas spartėja, o augimo hormono lygis padidėja, kas gali padėti raumenų atsistatymui;
- pasiekus 36 valandas, anot vaizdo įrašo, organizmas gali pasiekti autofagijos piką ir vadinamąjį „viso kūno perkrovimą“.
Galimos rizikos
Nepaisant galimų naudų, badavimas kelia ir nemažai sveikatos rizikų, ypač žmonėms be patirties arba tiems, kurie neturi pakankamai riebalų atsargų. Nors kartais minimas uždegimo mažinimas ar širdies sveikatos pagerėjimas, specialistai įspėja apie pavojus.
Ypač rizikinga badauti žmonėms, turintiems valgymo sutrikimų, sergantiems 1 tipo diabetu ar kenčiantiems nuo žemo kraujospūdžio. Taip pat badavimo turėtų vengti nėščiosios ir asmenys, vartojantys tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, priešuždegiminius.
NHS jau daugelį metų pabrėžia, kad pusryčiai yra svarbus dienos valgis ir pataria jų nepraleisti. Jei vis dėlto svarstoma pradėti badavimą, rekomenduojama tai daryti tik pasikonsultavus su gydytoju ar mitybos specialistu, o ilgesnis badavimas turėtų vykti tik su medicinine priežiūra.
Ar verta rizikuoti?
Papildomą nerimą kelia ir 2024 metais Kinijoje paskelbti tyrimai, kuriuose teigiama, kad valgymo ribojimas gali net padvigubinti mirties nuo širdies ir kraujotakos ligų riziką.
Specialistai pabrėžia, kad jei badaujant jaučiamas stiprus alkis, nuovargis ar silpnumas, tokia praktika greičiausiai neatneš naudos. Tokiais atvejais paprastas, subalansuotas maistas gali būti kur kas saugesnis pasirinkimas nei kraštutiniai eksperimentai su organizmu.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
