Apie tai plačiau papasakojo medicinos gydytojas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorius Voldemaras Giedrimas.
„Iš esmės persivalgydamas žmogus visą laiką gali priaugti daugiau svorio. O tai visada paskatina uždegimą mūsų organizme. Ten, kur uždegimas, prasideda lėtinės neinfekcinės ligos – širdies ir kraujagyslių, 2 tipo diabetas, Alzheimerio, Parkinsono liga ir daug įvairiausių kitų.
Tai reiškia, kad visą laiką būdami persivalgymo būsenoje didiname uždegimą ir save stumiame lėtinių neinfekcinių ligų link, kas nėra gerai“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje.
Nori ne tik numesti svorio, bet ir sveikatintis
Paklaustas, kokių tikslų vedini žmonės dažniausiai susidomi ilgalaikiu badavimu, gydytojas sakė, kad pirmoje vietoje vis tik dažnai yra noras padailinti kūno linijas ir sumažinti svorį.
„Bet labai džiaugiuosi, kad dabar žmonės nori sveikatintis. Jie sako, kad nėra energijos, blogai jaučiasi, nors lyg ir pavalgo, pajuda. Kraujo tyrimai iš esmės nieko blogo nerodo, bet žmogus jaučiasi nelabai kaip. Dažniausiai dėl to žmonės ir kreipiasi – [galvoja] galbūt tai gali išspręsti maisto atsisakymas“, – pasakojo V. Giedrimas.
Ar išmėginus ilgalaikį badavimą, bet vėliau vėl grįžus prie įprastų įpročių, svoris negrįš dvigubai? Gydytojas tikino, kad teigiami pokyčiai yra neišvengiami: „Visada sakau, jeigu žmogus nors kartą bandė ilgalaikį badavimą, jis nebus toks, koks buvęs. Turiu galvoje ir kūno linijas, ir psichologinę būseną, kas tikrai yra labai svarbu.“
Kas vyksta badavimo metu?
Gydytojo aiškinimu, badavimas apskritai skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį, pastarasis jau būtų tada, jei badaujama ilgiau negu 2 paras. Tačiau jis gali trukti ilgiau – pašnekovo teigimu, ir 12 dienų gali būti ne riba.
„Labai svarbu, kad ilgalaikio badavimo metu vyksta labai daug procesų mūsų organizme. Vienas iš jų – taip mažinamas aukštas insulino kiekis, kuris būna labai dažnai. Aukštas insulinas didina lėtinių ligų tikimybę, skatina svorio augimą, kurį labai sunku suvaldyti.
Žiūrint psichologiškai, kalbame apie tai, tai po badavimo žmonės jaučiasi kažką įveikę, padarę kažką svarbaus, atsiranda daug energijos, motyvacijos, noras nuveikti kažką daugiau. Kita vertus, kas mums irgi buvo labai įdomu, – po badavimo žmonės pastebi, kad atsirado geresnė nuotaika“, – vardijo gydytojas.
Iš kur atsiranda ta energija, jei žmogus negauna maisto medžiagų? Pasak pašnekovo, žmogaus organizme išties slypi gausios energijos atsargos, tik reikia mokėti jas paimti.
„Ta energija yra „padėta“ į mūsų riebalinį audinį, tik ji yra „užrakinta“ ir tą būtent padaro aukštesnis insulinas, jis neduoda degti riebalams. Badaudami negauname maisto, mažėja gliukozės, insulino kiekis ir tada „įsijungia“ riebalų deginimas.
Degant riebalams atsipalaiduoja energija, tik ji yra žymiai sveikesnė, išsiskiria taip vadinami ketoniniai kūnai, kurie visiškai pakeičia gliukozę, duoda energijos antplūdį, mažina uždegimą ir atitolina lėtines ligas. Mechanizmas yra plačiai aprašytas daugybėje mokslinių straipsnių ir mes patys tai matome žiūrėdami į badavimo stovyklų dalyvius“, – kalbėjo V. Giedrimas.
Ilgalaikis badavimas – ne kiekvienam
Vis dėlto ilgalaikis badavimas tikrai tinka ne kiekvienam žmogui. Visų pirma, labai aiški kontraindikacija tam yra mažas žmogaus svoris, jei kūno masės indeksas siekia mažiau nei 18,5.
LSMU lektoriaus aiškinimu, tai netiks ir turintiesiems valgymo sutrikimų, sergant širdies ritmo sutrikimais, širdies, inkstų nepakankamumu, tulžies pūslės akmenlige. Badavimo nereikia nėščiosioms ir maitinančioms mamoms.
„Iš esmės kiekvieno žmogaus būklė vertinama individualiai, atliekami kraujo tyrimai ir tada matoma, gali žmogus badauti ar ne“, – pridūrė gydytojas.
Be to, pirmą kartą išbandant ilgalaikį badavimą jis to nepatarė daryti savarankiškai: „Badaujant yra kritinių dienų, kad žmogus tikrai nežinos, ką daryti. Ir tada jis išsigąsta, sako: „Ne, ne, tik ne badavimas“. O tą darant prižiūrint specialistui, gydytojui, šitai galima numatyti ir greitai koreguoti.“
Pašnekovas pasakojo, kad paprastai tokia kritinė badavimo diena būna trečioji, kai labai staigiai nukrenta gliukozės kiekis, o riebalų deginimas dar nėra visiškai įsijungęs, ketonų nėra daug.
„Tada staiga netekus energijos kartais būna, kad virpa rankos, žmogus blogai jaučiasi, net gali atsirasti pykinimas. Tada jis galvoja, kad tai blogai ir daugiau nebenori badauti.
Bet tai yra būsena, kuri greitai praeina. Ją galima šiek tiek pakoreguoti fiziniu aktyvumu, ir toliau tas badavimas nėra toks sunkus. (...) Iš esmės 2–3 dieną „išsijungia“ alkio jausmas, žmogus visiškai nebenori valgyti.
Mes turime alkio centrą, kuris yra smegenyse ir jį dirgina toks skrandyje esantis hormonas grelinas. Kai mes nevalgome, skrandis jau nieko nebesekretuoja, taip pat – ir alkio hormono, taigi niekas nebesukelia alkio jausmo“, – pasakojo gydytojas.
Būtinai reiškia pasiruošti ir mokėti išeiti iš badavimo
V. Giedrimas atkreipė dėmesį, kad ilgalaikiui badavimui reikėtų ir pasiruošti, ir mokėti iš jo išeiti.
„Iš esmės pradėkime nuo mažų žingsnelių. Jeigu kalbame apie pasiruošimą badavimui, jis yra būtinas. Iš pradžių reikėtų pabandyti nevalgyti, pavyzdžiui, 14–16 val. per dieną, pažiūrėti, kaip organizmas toleruoja, priima, kaip žmogus jaučiasi, kokia jo nuotaika.
Vėliau galima pabandyti nevalgyti 18 valandų ir galbūt vieną kartą į savaitę nevalgyti 24 val. Pasirinkti tą dieną, kuri yra labai užimta. Kai žmogus mato, kad gali vieną dieną pabūti be maisto, tada yra savaitė pasiruošimo, kada atsisakoma mėsos, valgoma daugiau daržovių, mažesnis maisto kiekis. Ir tada galima pereiti prie ilgalaikio badavimo“, – aiškino jis.
Tuo metu pati grubiausia klaida yra neteisingas išėjimas iš badavimo, mat prie įprasto maisto iškart grįžti negalima. Pašnekovo aiškinimu, pirmą dienas reikėtų pradėti nuo daržovių sultinio, antrą dieną pereiti prie kažkokios nekaloringos sriubos ir tik trečią dieną galima valgyti kieto maisto. 4–5 dieną yra pereinama prie subalansuotos sveikos mitybos.
Gydytojas teigė, kad po ilgalaikio badavimo žmonės labai dažnai apskritai pakeičia požiūrį į maistą: „Jie intuityviai supranta, kad nebenori grįžti į tą būseną, kurioje buvo, tad jeigu maistas buvo nesveikas, dažniausiai po truputėlį keičia savo mitybą. Mane tas labai džiugina.“
Ilgiausiai yra badavęs 10 dienų
Pats gydytojas pasakojo įprastai su žmona badauja po 5 dienas 2 kartus per metus. Tuo metu ilgiausiai yra badavęs 10 dienų.
„Ką pajutau, kai pirmą kartą badavau 10 dienų, 3–4 dieną atsirado labai didelis gerumas, noras apkabinti visus, džiaugtis, dėkoti žmonėms. Nežinau, kodėl taip yra, bet dažniausiai žmonės taip nusako, ką jaučia. (...)
Dalyviai sako, kad atvažiavo padalinti kūno linijas, o keičiasi vidus. Badavimas duoda sustojimą, tylą ir tokį širdies atsivėrimą. Kai maisto nėra, skrandis tyli, labai atsiveria širdis“, – pastebėjo V. Giedrimas.
Jis pasakojo, kad labiausiai atlikus kraujo tyrimus po tokio badavimo matomas sumažėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, taip pat susireguliuoja gliukozės kiekis, ypač jei prieš tai buvo padidėjęs.
„Badavimas duoda sustojimą, tylą ir tokį širdies atsivėrimą. Kai maisto nėra, skrandis tyli, labai atsiveria širdis.“
„Uždegimo rodikliai tampa mažesni, uždegimas kraujagyslėse mažėja, simpatinis tonusas, kai širdies dažnis yra didelis, mažėja. Matome daug įvairiausių rodiklių, kurie keičiasi.
Štai neseniai vienas iš dalyvių džiaugėsi, kad susinormalizavo kraujospūdis, nebereikia vaistų ir vyras nebeknarkia. Knarkimas dažnai vargina dėl to, kad kvėpavimo takai būna siauresni dėl ten susikaupusio riebalinio audinio.
Badavimo metu dažniausiai tie riebalai suskaidomi ir kvėpavimo takai tampa laisvesni. Pirmiausia organizmas skaido tuos riebalus, kurie padėti neteisingai. Dėl kraujospūdžio – badavimas mažinamas simpatinis tonusas, tai reiškia, kad streso sistema yra atjungiama ir kraujospūdis savaime mažėja“, – vardijo V. Giedrimas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
vėjai.
