Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininko, jau 15 metų tyrinėjančio alkoholio vartojimo tendencijas Lietuvoje, aiškinimu, palyginus su tuo, kas buvo prieš 20 ar 30 metų, kai buvo kriziniai laikotarpiai, situacija yra gerokai pasikeitusi.
Vyrų mirtingumas sumažėjo net 2,5 karto
Ankstesniais duomenimis, vienam lietuviui per metus vidutiniškai tekdavo ir 15 litrų gryno alkoholio. „Dabar yra apie devynis, jei neklystu. Pastaruoju metu stebime tam tikrą stagnaciją. Žiūrint į tai, kur mes buvome anksčiau, tai yra labai gerai.
Jeigu pasižiūrėtume į kitas šalis – nelabai gerai. Europa yra regionas, kuriame pakankamai daug geria. Bet yra ir kiti rodikliai. Suvartojimo rodikliai paremti pardavimais – jei ekonominis ciklas geras, geriau gyvename, daugiau perkame, tada daugiau suvartojame“, – konstatavo tyrėjas.
Tiesa, pasak jo, mokslininkų nuomone, tai ne visai tiksliai parodo situaciją: „Objektyviausias ir tiksliausias rodiklis yra mirtingumas – kiek žmonių miršta nuo priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu. Čia mes turime tikrai pozityvią situaciją. Lyginant su 2007 metais, per dešimtmetį iki 2017–2019 metų, vidutinio amžiaus vyrų grupėje mirtingumas sumažėjo 2,5 karto.“
Pasak jo, tai – beprecedentis sumažėjimas Lietuvoje ir net pasaulyje nedaug kas gali tuo pasigirti. To rezultatas buvo ir labai staigiai išaugusi gyvenimo trukmė.
„Per trumpą laiką vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo bene septyneriais metais. Anksčiau turėjome 64 metus, dabar – 72 ar 73 metus“, – sakė D. Stumbrys.
Nauja problema – narkotikų paplitimas?
Paklaustas, ar už alkoholio vartojimo sumažėjimo nesislepia kita problema – augantis įvairių kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas, mokslininkas neturėjo vienareikšmio atsakymo.
„Yra teorijų, kad apribojus vienos medžiagos vartojimą, kitas pradeda vartoti labiau. Bet žiūrint į faktus ir mirtingumo statistiką, mes to nematome. Taip, narkotinių medžiagų vartojimas auga, bet po tuo pavadinimu slepiasi daug visko.
Jeigu žiūrime į populiariausias kanapes – nuo jų žmonės nemiršta. Jei kalbame apie sintetines medžiagas, rizika mirčiai yra didelė, bet objektyvūs žalos rodikliai nerodo tokių krizių, kaip fentanilio ar opioidų krizė JAV, kur mirtys skaičiuojamos šimtais tūkstančių. To mes nematome“, – komentavo mokslininkas.
Tačiau, kaip pabrėžė jis, tai nereiškia, kad į šią problemą nereikia kreipti dėmesio – naujos medžiagos yra pavojingos ir sunkiai atpažįstamos: „Seniau atvežus apsinuodijusį žmogų buvo žinoma, kokios tai medžiagos, dabar tai kelia iššūkių. Bet pasižiūrėjus į jaunimo sveikatą arba alkoholio vartojimo įpročius, situacija tikrai yra daug pozityvesnė, jeigu lygintumėmės su prieš tai buvusiomis kartomis.“
Įprotis gerti iki sąmonės netekimo išgyvendinamas?
Pašnekovo teigimu, gėrimas iki sąmonės netekimo galbūt labiau būdingesnis kartai nuo 40–50 metų. „Anksčiau net lažindavosi, kiek kas pakelia, kiek kas atlaiko. Mes turime dviejų pavojingų kultūrų persidengimą Lietuvoje. Viena yra šiaurietiška, būdinga Skandinavijai, Danijai, JK, Airijai, Suomijai ir Baltijos šalims.
Šis modelis toks, kad geri pakankamai daug vienu kartu – tas vadinamasis „užsiliejimas“ savaitgalį. Ir Lietuva dar persidengia su posovietiniu modeliu – nepagarbus alkoholio vartojimas visur ir visada: darbe, vaikų gimtadieniuose, po darbo, įvairiose socialinėse situacijose“, – aiškino D. Stumbrys.
Alkoholis ilgą laiką kultūriškai buvo neatsiejamas kaip norma tiek tarpasmeniniuose santykiuose, tiek įvairiuose viešuose pasibuvimuose.
„Taip, tokios normos internalizuotos: jei atėjote į svečius ir aš nepastačiau butelio – tai nepagarba. Jei pastačiau, o jūs atsisakėte – irgi nepagarba. Tai susiję su vyriškumo normomis: „kas tu čia, ne vyras?“, „ar sveikata bloga?“.
Jei žmogus jau būdavo „savo išgėręs“ ir turėjęs problemų, tai dar būdavo pateisinama, bet vis tiek spausdavo: „bent jau vieną“. Tai toks tarsi normų atributas. Šie dalykai keičiasi. Dabar turime nealkoholinį alų“, – sakė D. Stumbrys.
Nealkoholiniai gėrima jaunam žmogui tik „paruošia dirvą“?
Vis tik dėl nealkoholinių gėrimų mokslininkai turi įvairių nuomonių, kad tai pratina žmones, ypač jaunimą, prie gėrimo, nes po to pereinama prie alkoholinio.
„Bet Lietuvoje, kur vyresni žmonės ir taip geria, tai tampa alternatyva, kad nepatirtum psichologinio spaudimo. Jei visi stovi su buteliais, aš irgi laikau butelį, tik nealkoholinio. Jaunimui tas kultūrinis spaudimas dabar gerokai mažesnis, jiems tos normos atrodo juokingai“, – pastebėjo mokslininkas.
Pasak jo, šiandien jaunimas išties geria mažiau žalingai. „Mano studentai rašo darbus apie jaunuolius, kurie gyvena tame lūžio taške. Įrodyta, kad kuo vėlesnis cenzas, iki 20 metų, tuo situacija geresnė. Kuo vėliau žmogus pradeda gerti, tuo žala ateityje bus mažesnė, nes organizmas susiformavęs“, – teigė D. Stumbrys.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vis dar dažna, kad pirmą kartą alkoholio paragaujama šeimoje.
„Namiškių davimas vaikams paragauti alaus putos ar šampano sulaukus 13 ar 15 metų yra žalingas. Pateisinama, kad „geriau tegul geria prie mūsų, negu pasislėpę“, bet jei neduosi 13-os metų, gal jis ir neišgers tada.
Tai požiūrio klausimas. Vairavimas irgi pavojinga veikla, bet nereiškia, kad vaikams reikia duoti vairuoti 11-os metų, kad jie pasimokytų prie mūsų. Labai norėčiau tikėti, kad tai keičiasi“, – sakė jis.
Visos laidos įrašo galite klausytis čia:
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
