Atėjus pavasariui ne vienas dažniau pradeda dairytis į veidrodį ir ne visada lieka patenkintas tuo, ką mato. Dažnas norėdamas numesti nereikalingus kilogramus griebiasi greitus rezultatus žadančių metodų, tačiau neretai „nusvyla“.
Tiesa, gydytojas konstatuoja – ne kiekviena madinga dieta yra bloga, jei ji tampa apgalvota mitybos strategija ir taikoma ieškant sveikatos, o ne tik trumpalaikio efekto.
„Vaistai svoriui mažinti irgi yra savotiška mada, bet kartu – ir gyvybę gelbstintis dalykas. Viskas priklauso nuo konteksto. Jei žiūrėsime tik į Holivudo žvaigždes – tai mada, o ji, kaip žinia, dažniausiai yra trumpalaikė.
Jei žiūrėsime giliau, pamatysime daug terapinių dalykų, susijusių su šių vaistų poveikiu. Tad negalime sakyti, kad bet kokia dietoterapija yra tik mada – jos turi pagrindą. Tik, deja, visuomenėje jos dažnai „nuvalkiojamos“, apauga nepagrįstais mitais, kurie ieškančiam informacijos žmogui sukelia chaosą“, – sako specialistas.
Apie populiariausius svorio netimo būdus, pavojingas madas ir greito lieknėjimo kainą plačiau – naujienų portalo tv3.lt interviu su gydytoju dietologu Edvardu Grišinu.
Ką jūs pastebite kaip gydytojas – ar vis dar gajus liekno kūno kultas, o gal žmonės daugiau dėmesio skiria sveikatingumui?
Jeigu pažiūrėsime į tendencijas, siekis turėti liekną, bet nebūtinai sveiką kūną vis dar valdo rinką. Nuo to toli nepabėgome. Ši problematika dar labiau paaštrėjo atsiradus naujiems būdams gydyti antsvorį ir nutukimą. Lieknumas imamas akcentuoti kaip lengviau pasiekiamas tikslas, kas sukelia dviprasmybių. Vieni, turėdami galimybių, tą gali lengvai pasiekti. O kiti, neturėdami prieigos, susidaro klaidingą įspūdį, kad viskas yra paprasta, nors natūraliai ne viskas taip įmanoma, kaip matoma socialinėse medijose.
Vaistai nutukimui gydyti gali tapti spąstais
Kaip suprantu, kalbame apie išpopuliarėjusius preparatus su veikliąja medžiaga semagliutidu. Daugeliui tai gali pasirodyti kaip išsigelbėjimas – nebereikia varginančių dietų, o yra toks, atrodo, lengvas kelias, greita piliulė rezultatui pasiekti.
Tai ne tiek lengvas kelias, kiek nauja galimybė, kurią norisi išbandyti. Žmogus galvoja: „Kam man keisti tai, kas nesikeičia, jei galiu imti ir pamėginti kažką kito?“
Bet tai nėra panacėja – kaip ir su dietomis, nieko nekeičiant, svoris grįžta, kai nustojama vartoti preparatus?
Taip, dalinai svoris po to grįžta. Didelė bėda ta, kad jie per greitai visuomenėje tapo lengvai prieinami – nesunku juos užsisakyti internetu arba įsigyti kitose šalyse. Tai sukuria iškreiptą vaizdą. Vieni tuomet vartoja preparatus nesuvokdami rizikos, sulaukia komplikacijų ir apie jas garsiai kalba.
O kiti pasiekia lieknumą ir niekam nesako, kad tai nutiko vartojant vaistus. Tada kitiems formuojasi klaidingas įsivaizdavimas apie idealų svorį ir išvaizdą. Taigi ne vaistas kaltas, o visuomenės veiksmai, kurie lemia iškreiptą suvokimą, ką reiškia gražus ir sveikas žmogaus kūnas bei kokiose ribose turi būti tas lieknumas.
Jau sulaukiate „nusvilusių“ pacientų, susidūrusių su realiomis komplikacijomis dėl šių vaistų vartojimo be indikacijų? Ar tai visgi lieka pogrindyje?
Aišku, kad tai matome. Laimei, fizinės problemos dažnai yra lengvai sutvarkomos, jei žmogus pats to nori. Blogiausia, kai paveikiama emocinė būklė – ją sutvarkyti sunkiau nei kitus šalutinius reiškinius.
Kai žmogus, dešimtmečius siekęs lieknumo, pagaliau pamato, kad gali būti lieknas, nebenori to paleisti. Net jei tai žaloja, pavyzdžiui, valgant kartą per dieną ir nesurenkant maistinių medžiagų. Tokie niuansai ilgoje perspektyvoje padaro daugiau žalos nei naudos.
O tie šalutiniai reiškiniai – tai tik medžiagų deficitas ar jau rimtesnės pasekmės?
Gali būti ir rimtesnių komplikacijų – vystytis kepenų ar kasos pažeidimai. Tačiau dažniausiai lėtinės problemos kyla būtent dėl maistinių medžiagų deficito.
Nuo to viskas organizme gali pradėti byrėti kaip kortų namelis?
Taip, kortų namelis pradeda griūti ir tada nebelieka nieko kito, kaip vėl bandyti daugiau valgyti ir imtis tų pačių, tikriausiai įgrisusių veiksmų koreguojant gyvenimo būdą. Bet vaistai yra tik viena dalis. Matome ir kitas stiprėjančias tendencijas, pavyzdžiui, dėl angliavandenių vartojimo. Štai prieš kelis mėnesius garsiai nuskambėjo JAV paskelbtos naujos mitybos rekomendacijos, kurios teigia, kad angliavandeniai neprivalo sudaryti mitybos bazės, galime laisviau vartoti pieno produktus ar raudoną mėsą, nebeprivalome jų bijoti.
Man atrodo, tai sukėlė daug chaoso. Žmonės pradėjo kvestionuoti angliavandenius, ėmė galvoti, kad būtent jie kalti dėl svorio. Tada pradeda jų vengti, neišsprendęs pagrindinės priežasties, kuri galbūt buvo jo gyvenime. Tikrai ne visi angliavandeniai kalti, tai supaprastintas požiūris – kitą kartą jų atsisakymas svorio numesti nepadeda, o tai rodo problemos kompleksiškumą.
Ketogeninė mityba – kraštutinumas?
Bet dažnas turbūt suvartoja per daug paprastųjų angliavandenių?
Žmonės nevartoja per daug angliavandenių kaip tokių. Jie vartoja specifinius patiekalus, kuriuose gali būti gausų angliavandenių. Pripažinkime, niekas nepersivalgo grikių ar ryžių. Mes kalbame apie perdirbtą ir ultra perdirbtą maistą, kurį vartojant lengviau „susirenkame“ tuos angliavandenius. Todėl turime atskirti – kaltas angliavandenis ar kultūra, pramonė ir žmogaus pasirinkimai. Jis neretai nespėja pavalgyti namie, skuba į darbą, o ten – gausybė užkandžių, pasiūla valgykloje ar kavinėje, kur maiste gausu ne tik angliavandenių, bet ir sočiųjų riebalų bei transriebalų.
Jų suma ir duoda neigiamą rezultatą. Jeigu žmogus valgytų „gryną“ angliavandenį – grūdines kultūras, daržoves, labai retai pamatytume žalojantį efektą. Tačiau bėda ta, kad vienų jų žmogus nevalgys, nes jam tai neskanu. Taigi visur yra kompleksiškumas – nestoviu nė vienoje barikadų pusėje: matau naudą ir sumažinto, ir padidinto angliavandenių kiekio dietose – viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus.
Jūsų manymu, visiškas angliavandenių atsisakymas ir perėjimas prie riebalų gausios mitybos, pavyzdžiui, keto dietos – per daug radikalus žingsnis? Gausu istorijų, kai žmonėms ir sveikata pagerėjo, ir tiesiog „prašviesėjo akyse“.
Tai yra kraštutinumas, bet, pripažinkime, veiksmingas. Jei kalbėsime apie metabolines ligas, nutukimo gydymą ar net neurodegeneracines ligas – visur, kur svarbi glikemijos ir gliukozės pokyčių kontrolė, mažo angliavandenių kiekio mityba arba ketogeninė dieta turi savo pranašumų. Tik praktika rodo, kad jos laikytis yra sunku. Kad tai taptų gyvenimo būdu, reikia didelių pastangų, todėl kol kas matome daugiau atkryčių nei ilgalaikių rezultatų.
Matyt, reikia ir nemažai psichologinio nusiteikimo, kad pavyktų tokios mitybos laikytis ilgesnį laiką.
Būtent – ji bus veiksminga tik protingo žmogaus rankose. Ji veikia pirmosiomis savaitėmis, svoris krenta, bet vėliau žmonės „atkrenta“. Ir čia ne mityba kalta, o tai, kad neįvertiname, kiek realu bus ilgai jos laikytis. Todėl planuojant bet kokią dietą reikia įsivertinti ne tik tai, ką valgysiu rytoj, bet kokią strategiją turėsiu ateinantį pusmetį ar dar ilgiau. Kokių pokyčių ir pastangų tai pareikalaus? Kas yra mano atskaitos taškas? Jei vertinsime tik skaičių svarstyklėse, o ne savijautą ar kraujo rodiklius, dažniausiai pralaimėsime.
Nauja mada – ir papildų kultas
„Ant bangos“ dabar – ir protarpinis badavimas. Kiek tai – dar viena mada, o kiek galbūt naudinga strategija?
Tai, žinoma, mada, bet ji turi mokslinį pagrindą. Mes žinome, kad protarpinis badavimas yra veiksmingas, tačiau neužtenka nevalgyti 12 valandų. Kalbame apie ilgesnius tarpus – parą, dvi ar tris, – jei norime suaktyvinti autofagijos procesus. Tačiau būtina įvertinti, kokią naudą gausime ir kokią žalos galime prisidaryti elgdamiesi neprotingai.
Kai žmonės iškart klausia, kada gi ta mano „nuodėmių diena“, tai yra blogiausias dalykas
Jei žmogaus gyvenimas ir taip kupinas streso, toks nevalgymas gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Prieš imantis bet kokios taktikos, reikia įvertinti sveikatos būklę, ar neturime problemų su virškinamuoju traktu. Visa tai svarbu įsivertinti prieš imantis bet kokios mitybos taktikos – svarbiausia, kad žmogui tai teiktų džiaugsmą ir jis suvoktų, kad tai nesibaigs po savaitės – ciklus teks kartoti norint išlaikyti rezultatą.
Šiandien ypač daug dėmesio mityboje populiaru teikti skaiduloms ir baltymams. Tai turbūt neblogi dalykai?
Taip, čia visada bus nauda.
O kaip dėl papildų kulto? Kartais atrodo, kad tai tampa dar viena dieta, nors papildai turėtų tik papildyti mitybą, o ne tapti jos pagrindu. Čia irgi nemažai madų?
Visiškai teisingai. Čia daug mados, nes viskas dažnai stipriai susiję su verslu. Visada turime vertinti kritiškai: teiginį pasakyti lengva, parinkti jam palankų mokslinį straipsnį – taip pat. Tačiau klausimas, kiek tai validu ir praktiška žiūrint ne į ląstelę, o į visą organizmą, ilgoje perspektyvoje jau galime tai kvestionuoti.
Bet, kalbant apie svorio kontrolę, papildai turbūt irgi gali užimti savo vietą? Ypač jei vartojami ne aklai, o su specialisto patarimu.
Jie gali ir kartais privalo būti naudojami. Ne visos dietos yra skirtos tik svoriui mažinti, kažkas gal nori pagerinti virškinimą ar odos būklę. Pirmiausia stengiamės bent 75 proc. poreikių užpildyti per mitybos korekcijas, o kas lieka – papildyti preparatais. Bet kalbant apie mikroelementus, vitaminą D ar omega riebalų rūgščių – nėra stebuklingos tabletės. Reikia žiūrėti, ko žmogui išties trūksta. Aklai skirti papildus nežinant, kokį rodiklį matuojame „prieš“ ir „po“, yra tiesiog šūvis pro šalį.
O jei žmogus intensyviai sportuoja? Tada minėti baltymai turbūt pasislenka į pirmą vietą?
Sunku pasakyti, ar jie pasislenka į pirmą vietą, ar tai tiesiog įprotis juos ten statyti. Dažniausiai žmogus pakankamai baltymų gauna su maistu. Tikrai yra atvejų, kai baltyminiai papildai naudingi, bet bazė vis tiek lieka mityba. Net profesionalus sportininkas pasakys: nors jis vartoja baltymus, jo mityba nuo ryto iki vakaro yra itin tavrkinga. Papildai sudaro gal tik 10 proc. jo raciono. Tai nėra tiesiog, kad „paėmiau ir išgėriau“. Visur reikia tikslumo ir griežtumo. Jei baltymai vartojami be tikslo, nesustačius mitybos taškų ant „i“, rezultato nebus.
Kalbant apie tas „populiariąsias“ dietas, kur žadama per savaitę numesti daug kilogramų, kas jums, kaip specialistui, kelia didžiausią nerimą?
Tai visada buvo ir bus. Socialinėse medijose plačiai matome pažadus numesti tam tikrą kiekį kilogramų per trumpą laiką. Tai dažniausiai „užkabina“. Negaliu sakyti, kad tai vien tik blogai – žmogus pasiekia rezultatą. Tačiau reikia įvertinti, koks bus tų tikslų išlaikomumas, o jis dažniausiai būna prastas. Čia ir slypi bėda – žmogus nemoka išlaikyti rezultatų, kažkur paslysta ir pralaimi. Todėl kokią mitybą bepropaguotume, visada rekomenduoju įvertinti ilgalaikę perspektyvą – kokių pastangų tai pareikalaus ir ar galėsiu tuos pokyčius praktikuoti ilgai? Tai labai svarbu.
Viena vertus, gali tiesiog nepavykti numesti svorio, bet kita pusė yra sveikata. Sakoma, kad į ekstremalius mitybos pokyčius pirmiausia jautriai sureaguoja inkstai. Ar tai tiesa?
Pirmiausia į griežtus ribojimus reaguoja mūsų hormoninė sistema. Pirmasis signalą duoda leptinas – sotumo hormonas. Jo kritimas pastebimas jau po pirmų trijų ar keturių griežtos dietos dienų. Vėliau pradeda trikti skydliaukės hormonai, sulėtėja simpatinė nervų sistema, sutrinka virškinamojo trakto motorika. Žmogus pradeda jausti šaltį, silpnumą, nuovargį. Įsijungia „taupymo režimas“: sumažėja spontaniškas judėjimas, gestikuliacija, norisi daugiau sėdėti. Tai gali sumažinti energijos sąnaudas – net 100 kilokalorių per dieną. Tad nors žmogus vargsta sporto salėje, užsiimant kita veikla, mažai valgo, norimo rezultato nebemato.
Kai krenta leptinas, sutrinka reprodukcinės sistemos efektyvumas ir neurotransmiterių gamyba. Žmogus nuolat jaučia alkį, jam trūksta dopamino (pasitenkinimo jausmo), todėl norisi valgyti vis daugiau. Atsiranda miego sutrikimai, o neišsimiegojimas dar labiau didina lėtinį nuovargį ir alkį. Tai užburtas ratas, kur atrodo, kad vieną galą taisai, o kitas griūva.
Išbalansavus hormoninę sistemą galima stipriai „prisižaisti“, kada grįžti į vėžes gali būti ne taip paprasta?
Tikrai taip. Pavyzdžiui, jei sportuojančios moterys dėl per griežtos mitybos praranda menstruacijų ciklą, tiek literatūra, tiek praktika rodo, kad viskam atstatyti gali prireikti net visų metų juodo, tęstinio darbo. Nebūtina kalbėti apie sportininkus, galima paprasčiausiai nevalgyti ir stresuoti.
„Nuodėmių dienos“ gali pasitaikyti, bet jos neprivalomos
Ką jūs patartumėte žmogui, kuris nori pokyčių, tačiau nenori imtis radikalių žingsnių? Nuo ko pradėti?
Pirmiausia reikia teisingai išsikelti tikslą. Jei žmogus sako, kad nori minus 10 kilogramų, jis paprastai to nori „čia ir dabar“. Tai pirmas blogas žingsnis. Žmogus nesupranta, kad keitimas „po truputį“ užtruks, nebus greito rezultato, o tada ateina susierzinimas.
Mityba turi teikti džiaugsmą. Jei jau nuo pirmos dienos galvojate tik apie tai, kada galėsite „nusidėti“, vadinasi, sistemoje kažkas neveikia.
Pirmiausia turime įsivardinti, per kokį laikotarpį tie 10 kilogramų turi nukristi? Kokių veiksmų imsimės ir kaip nuo „plano minimum“ pereisime prie „plano maksimum“? Reikia turėti aiškų planą, kuriame numatytas ne tik deficitas, bet ir poilsis nuo dietos, kalorijų kilstelėjimas. Tai būtina norint duoti atokvėpį psichoemocinei būklei ir kūnui, kad medžiagų apykaita nesulėtėtų ir išvengtume komplikacijų.
Tai kitą kartą be „griežto kumščio“ nebus ir rimtų rezultatų?
Ne visada. Viskas priklauso nuo to, kokius tikslus žmogus išsikelia ir per kokį laikotarpį tikisi juos pasiekti. Mes dažnai neįvertiname, kad teks keisti ne tik mitybą, bet ir gyvenimo būdą ar net santykius su šeima. Reikės pasakyti namiškiams: „Štai nuo šiol aš maitinsiuosi kitaip“. Tai sukelia daug streso. Tad nesvarbu, ar žmogus vartoja vaistus, ar viską daro savo jėgomis, šias problemas vis tiek tenka spręsti.
O kaip dėl tų mažų dalykų, kurie kartais, atrodo, per daug nesusimąstant išbalansuoja svorį? Pavyzdžiui, neišsimiegojimas, taurė vyno, užkandžiavimas...
Taip, netinkamas savaitgalis gali nubraukti visos savaitės įdirbį. Neišmiegotos naktys gali paskatinti skysčių kaupimąsi, virškinimo sutrikimus, tai gali privesti prie to, kad dėl pilvo pūtimo žmogus labiau save ribos, kažko labiau privengs. Kita vertus, neišsimiegojimas, nuovargis gali kaip tik padidinti apetitą – žmogus nebejaučia įprasto sotumo. Jei savaitgalį aplankius svečiams jaučiamės nusipelnę tos vienos taurės vyno, rezultatas toks, kad turime dvi taures vyno ir lėkštę užkandžių... Šios smulkmenos ilgoje perspektyvoje gali pristabdyti visus mūsų tikslus.
Todėl, kai žmonės iškart klausia, kada gi ta mano „nuodėmių diena“, tai yra blogiausias dalykas. Kol nėra aišku, kokia sistema veikia, visada raginu palaukti. Pirmiausia reikia stabilizuotis ir suprasti, kad tai – nauja kelionė.
Jūs, kaip gydytojas, turite savo „geležines“ taisykles, kurių niekada nepametate – pavyzdžiui, privalomi pusryčiai ar sporto valandos?
Kadangi tai yra mano gyvenimo būdas, tie įpročiai man teikia malonumą, todėl jų nelaikau griežtomis taisyklėmis. Bet visko pasitaiko – ne kiekvieną savaitę pavyksta pasportuoti. Tačiau tai nereiškia, kad negaliu nors kartą per savaitę skirti tam laiko. Galbūt nepavyks laikytis vienodo režimo, bet bent kartą tą padaryti bus geriau, nei visai to nedaryti.
Kaip ir su maistu – jei viena diena buvo bloga, nereiškia, kad tokia turi būti ir kita. Kuo labiau supaprastinsime savo veiksmų algoritmą, tuo lengviau bus jo laikytis. Jei užsibrėšime kasdien darbe valgyti vis naują patiekalą, o vakarienei šeimai ruošti po kelis skirtingus valgius – greičiausiai pralaimėsime, nes tai nesuderinama su realiu gyvenimo tempu.
Reikia įsivertinti „planą minimum“. Pavyzdžiui, išlaikyti valgymo režimą, valgyti 3 kartus per dieną be užkandžiavimų, tarp valgymų išgerti po pusę vandens (kad per dieną surinktumėte 1–1,5 litro), taip pat – nors 1–2 kartus per savaitę pasportuoti. Tai puikus atskaitos taškas, kuriam net nebūtina skaičiuoti kalorijų.
O kaip dėl „nuodėmių dienų“?
Jos gali pasitaikyti, bet nėra privalomos. Tai – du skirtingi dalykai. Mityba turi teikti džiaugsmą. Jei jau nuo pirmos dienos galvojate tik apie tai, kada galėsite „nusidėti“, vadinasi, sistemoje kažkas neveikia – kažkur kitur gyvenime trūksta malonumo, kurį bandote kompensuoti maistu.
Dėkoju už pokalbį.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
