Per metus skrandžio vėžiu Lietuvoje suserga apie 800 žmonių. Skrandžio vėžys Lietuvoje – ketvirtoji pagal dažnumą vyrų piktybinė liga ir šeštoji – moterų. Tačiau pagal mirštamumą skrandžio vėžys – viena pirmaujančių onkologinių ligų, nes dažnai ji yra diagnozuojama jau pažengusiose stadijose.
„Lyginant su Europos skaičiais, Lietuvoje turime baisią statistiką. Atrodo, 800 atvejų per metus nėra didelis kiekis, bet apie 40 proc. jų diagnozuojama liga jau trečios ar ketvirtos stadijos. Kalbėti apie tokios stadijos vėžio išgydymą chirurginiu būdu jau yra labai sudėtinga.
Tada reikia pasitelkti sisteminę chemoterapiją, kuri yra brangi, reikalauja daug investicijų, o rezultatas chirurgui dažniausiai matosi sudėtingas – pacientams dažnai būna per vėlu pagelbėti“, – onkologinių virškinamojo trakto ligų žinomumo konferencijoje kalbėjo Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro gydytojas dr. Martynas Lukšta.
Kokie simptomai gali įspėti apie skrandžio vėžį?
Pasak gydytojo, skrandžio vėžio diagnostiką apsunkina tai, kad, priešingai nei storosios žarnos vėžio atveju, specialios profilaktikos programos nėra vykdomos nei Lietuvoje, nei kitur Europoje.
„Kodėl skrandžio vėžys toks klastingas? Manyčiau, dėl to, kad jis neturi specifinių simptomų. Dažniausiai pacientai skundžiasi diskomfortu, maudimu epigastriume, pilnumo jausmu, ir tai dažnai nurašoma stresinėms situacijoms ar mitybos pokyčiams.
Pacientai į tai nekreipia dėmesio, neišsako skundų šeimos gydytojams, ir galiausiai ligą nustatome trečioje ar ketvirtoje stadijoje“, – konstatavo chirurgas.
„Dažniausiai pacientai skundžiasi diskomfortu, maudimu epigastriume, pilnumo jausmu, ir tai dažnai nurašoma stresinėms situacijoms ar mitybos pokyčiams.“
Gydytojas atkreipė dėmesį, kad jei tokie simptomai kaip diskomfortas pilve, pūtimo jausmas, rėmuo, lydimi vėmimo, pykinimo, svorio netekimo, tęsiasi ilgiau negu tris keturias savaites, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir pasidaryti skrandžio tyrimą – gastroskopiją.
„Manau, geriau viena „bereikalinga“ gastroskopija, bet nustatytas ankstyvas vėžys. Kai liga ankstyva, turime ženkliai didesnes galimybes pagelbėti žmogui pasveikti.
Esant trečiai ar ketvirtai stadijai, penkerių metų išgyvenamumas yra, kaip sakau pacientams, loterija. Chirurgiškai mes auglį pašaliname, bet tai jau sisteminė liga ir dažniausiai tas loterijos bilietas nebūna laimingas“, – konstatavo M. Lukša.
Pacientams nepatogu net įvardyti simptomus
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės valdybos pirmininkė Alma Astafjeva pasakojo, kad šeimos gydytojai dažniausiai susiduria su pacientais, kurie slepia simptomus, nes jiems nepatogu juos įvardyti.
„Jie labai dažnai sako: „Taip, aš jau daug metų skundžiuosi virškinimo trakto sutrikimais – tai nevirškina, tai rėmuo kyla.“ Bet, kaip ir sakė kolegos, jeigu tie simptomai tęsiasi jau apie mėnesį, tai tikrai reikėtų ateiti ir pasakyti, kad, pavyzdžiui, pasikeitė tuštinimasis“, – pastebėjo ji.
Pasak gydytojos, gerai yra tai, kad nuo šių metų šeimos gydytojai, esant simptomams, turi galimybę nemokamai paskirti Helicobacter pylori (skrandžio bakterijos, kuri paprastai ir yra skrandžio vėžio pagrindinė kaltininkė), tyrimą.
„Tai nėra atliekama vien paciento pageidavimu, bet jei yra indikacijų dėl virškinimo trakto sutrikimų, pavyzdžiui, dispepsija ar užsitęsęs pilvo pūtimas, mes tikrai galime tai daryti. Jeigu randame teigiamą atsakymą, galime spręsti dėl gydymo. Labai džiugina, kad dabar jau turime tokią galimybę“, – pabrėžė A. Astafjeva.
Nėra nepatogių klausimų, kai kalbama apie sveikatą
Pagalbos onkologiniams ligoniams organizacijos direktorė Neringa Čiakienė antrino, kad ši liga gali būti ilgus metus sunkiai aptinkama, nes virškinamojo trakto navikų požymiai yra nespecifiniai.
„Todėl žmogui iki galo nesuprantama, ar jam skauda viršutinę, ar apatinę pilvo dalį – jaučiamas tiesiog bendras virškinimo nepatogumas. Todėl ir šeimos gydytojui ne visada lengva identifikuoti, kurioje tiksliai vietoje slypi problema.
Taip pat pastebime, kad, pavyzdžiui, apie skrandžio patikrą kalbėti yra lengviau nei apie žarnyno. Tačiau tai nėra „nepatogus“ ar „nemalonus“ klausimas, kai kalbame apie jūsų sveikatą“, – pastebėjo ji.
Kas paskatina skrandžio vėžį?
Kaip nurodo Onkologų chemoterapeutų draugija, didesnė rizika susirgti skrandžio vėžiu kyla žmonėms, kurie vartoja daug rūkyto, sūdyto ir konservuoto maisto. Rūkytuose mėsos gaminiuose dažnai randama nitratų ir nitritų, kuriuos tam tikros bakterijos, pavyzdžiui, Helicobacter pylori, gali paversti pavojingomis vėžį sukeliančiomis medžiagomis.
Helicobacter pylori – tai skrandžio gleivinėje apsigyvenančios bakterijos, kurios taip pat sukelia ir opaligę, kuri negydoma irgi gali skatinti vystytis vėžį.
Kaip anksčiau yra pastebėjusi VUL Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovė, Gastroenterologų draugijos prezidentė, gydytoja gastroenterologė doc. Goda Sadauskaitė, Helicobacter pylori bakterija dažniausiai užsikrečiama iki penkerių metų amžiaus. Nors gerėjant gyvenimo sąlygoms ir higienai užsikrėtusiųjų mažėja, ši bakterija vis dar dažnai aptinkama.
„Didžiąja dalimi atvejų ją tikslinga naikinti. Tiesa, pasitaiko štamų, kurie yra atsparūs antibiotikams. Pavyzdžiui, neseniai konsultavau pacientę, kuriai kelis kartus nesėkmingai bandyta naikinti šią bakteriją įvairiais antibiotikų deriniais. Visgi daugiau nei 80 proc. atvejų teisingai paskirtas paprastai dviejų savaičių gydymas būna sėkmingas“, – sakė G. Sadauskaitė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
