Pasak VUL Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovės, Gastroenterologų draugijos prezidentės, gydytojos gastroenterologės doc. Godos Sadauskaitės, skrandžio negalavimai yra ypač paplitę ir nesirenka pagal profesiją, socialinį statusą ar amžių.
Vis tik ji atkreipė dėmesį, kad nėra teisinga bet kokį skrandžio diskomfortą vadinti skubėti vadinti gastritu.
„Pacientai į gastroenterologo kabinetą dažniausiai užsuka dėl pilvo skausmo. Jei skauda viršutinę jo dalį, žmogus sako: „Daktare, man gastritas“.
Mediciniškai mes į gastritą žiūrime kitaip: tai yra skrandžio gleivinės uždegimas, kurį nustatome ne pagal simptomus, o pagal tai, ką matome atlikę mikroskopinį skrandžio gleivinės tyrimą. Tik pamatę uždegimą, galime diagnozuoti gastritą“, – sakė ji nuotolinės transliacijos metu.
Dažniau pasitaiko funkcinė dispepsija
Jos pastebėjimu, įdomu tai, kad lėtinis gastritas dažniausiai būna besimptomis arba sukelia labai nespecifinius pojūčius.
„Kai žmogui skauda viršutinę pilvo dalį, vadinamąjį epigastriumą, maudžia ties duobute, dviem trečdaliais atvejų tai vyksta dėl epizodiškai padidėjusio rūgštingumo arba tiesiog padidėjusio skrandžio dirglumo. Tik nedidelei daliai pacientų nustatomos dvylikapirštės ar skrandžio opaligės ar skrandžio navikai.
Dauguma atvejų tai yra funkciniai sutrikimai, kitaip vadinama funkcinė dispepsija. Tada tiesiog yra sutrikusi skrandžio funkcija – endoskopinis tyrimas gali rodyti visišką normą, tačiau žmogui skauda“, – kalbėjo gydytoja.
Virškinimo traktas turi savo nervų sistemą – veikiamas tam tikro maisto ar streso, skrandis gali tapti jautresnis net ir nesant matomų pakitimų.
Funkcinei dispepsijai ir yra būdingi tokie nusiskundimai kaip skausmas, pykinimas, nevirškinimo jausmas, pilvo pūtimas. Taip pat gali varginti rėmens graužimas, bet tai jau susiję su gastroezofaginio refliukso liga, kai rūgštis kyla į viršų ir dirgina stemplę. Be to, didelę įtaką turi ir stresas.
„Nepamirškime, kad virškinimo traktas turi savo nervų sistemą – veikiamas tam tikro maisto ar streso, skrandis gali tapti jautresnis net ir nesant matomų pakitimų. (...)
Kai nervų sistema reaguoja į įvykius, ji kartu „diriguoja“ ir virškinimo trakto organams. Atsiranda spazmai, maudimas, kiti nemalonūs pojūčiai. Daugelis tikrai prisimins tą jausmą, kai prieš egzaminą ar svarbų pokalbį „suspaudžia“ skrandį. Tai neatsiejami dalykai“, – aiškino G. Sadauskaitė.
Koks maistas – peilis skrandžiui?
Pašnekovė pasakojo, kad skrandžio gleivinę gali sudirgti ir netinkamas maistas – labai rūgštus, aštrus, riebus arba tiesiog per didelis jo kiekis. Savijautą pabloginti taip pat gali gausus valgymas vėlai vakare, kai virškinimas nebėra toks pajėgus.
„Kita vertus, ilgi nevalgymo tarpai skrandžiui taip pat kelia stresą. Kaip minėjau, įtakos turi nervinė įtampa, pervargimas, persidirbimas – pats žmogus to gali nejausti, bet jo skrandis jau reaguoja“, – perspėjo gydytoja.
Paklausta, ar galėtų išskirti, kokių maisto produktų vertėtų išvis atsisakyti arba bent vartoti mažiau, G. Sadauskaitė pabrėžė, kad tai gali būti individualu:
„Tikėtina, kad labai aštrūs, rūgštūs, riebūs produktai, kava daugumai žmonių gali sukelti nemalonių pojūčių. Tačiau tolerancija yra labai individuali – kai kam gali netikti net pieno produktai. Todėl svarbi savistaba.
Mes netgi rekomenduojame rašyti maisto dienoraštį: žymėtis, ką žmogus valgė ir kaip jautėsi, kad galėtų vengti būtent jam netinkančių maisto produktų.“
Skrandį dažnai išdirgina ir vaistai
Taip pat skrandžio sudirgimą neretai sukelia vaistų vartojimas. Dažniausiai tai – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kuriuos žmonės vartoja dėl įvairių priežasčių. Prie šios grupės vaistų priskiriamas ir aspirinas. Dėl vartojant šiuos vaistus padidėjusio gleivinės jautrumo gali formuotis erozijos ar opos.
Didelė ligos klasta yra ta, kad lėtinis gastritas dažniausiai nesukelia jokių simptomų, tačiau jei jis trunka dešimtmečius, gali progresuoti iki skrandžio gleivinės atrofijos.
„Kartais pacientai mano, kad skrandį apsaugos vartodami vaistus žvakučių pavidalu arba leisdamiesi juos į raumenis. Tačiau šie vaistai veikia sistemiškai, tad nuo opų ir kitų pažeidimų tai neapsaugo“, – įspėjo gastroenterologė.
Jei vaistus vartoti būtina, gydytoja rekomendavo rinktis mažesnes dozes ir nevartoti kelių rūšių vaistų (pavyzdžiui, diklofenako kartu su aspirinu), pasitarti su gydytoju.
Klastinga bakterija, kuri gali sukelti vėžį
Vis tik, gydytojos aiškinimu, dažniausia lėtinio gastrito priežastis yra Helicobacter pylori bakterija. „Netinkamas maistas paprastai tik paūmina simptomus, bet pats savaime lėtinio gleivinės uždegimo nesukelia.
Žinoma, stiprus alkoholis ar apsinuodijimas maistu gali sukelti ūminį gastritą su audringa simptomatika: skausmu, pykinimu, vėmimu. Tačiau tai dažniausiai kelių dienų reikalas, kuris praeina“, – pastebėjo G. Sadauskaitė.
Pasak jos, didelė ligos klasta yra ta, kad lėtinis gastritas dažniausiai nesukelia jokių simptomų, tačiau jei jis trunka dešimtmečius, gali progresuoti iki skrandžio gleivinės atrofijos. Daliai žmonių vėliau gleivinė gali keistis dar labiau – iki skrandžio vėžio.
Pašnekovė priminė, kad Helicobacter pylori bakterija dažniausiai užsikrečiama iki penkerių metų amžiaus. Nors gerėjant gyvenimo sąlygoms ir higienai užsikrėtusiųjų mažėja, ši bakterija vis dar dažnai aptinkama.
„Didžiąja dalimi atvejų ją tikslinga naikinti. Tiesa, pasitaiko štamų, kurie yra atsparūs antibiotikams. Pavyzdžiui, neseniai konsultavau pacientę, kuriai kelis kartus nesėkmingai bandyta naikinti šią bakteriją įvairiais antibiotikų deriniais. Visgi daugiau nei 80 proc. atvejų teisingai paskirtas paprastai dviejų savaičių gydymas būna sėkmingas“, – sakė G. Sadauskaitė.
Naudoja modernius ištyrimo metodus
Nors daugelis privengia tirtis dėl šios bakterijos dėl nemalonaus tyrimo, vadinamojo „zondo rijimo“, gydytoja ramino, kad jo prireikia ne visais atvejais.
„Jei pacientas yra jaunas, neturi šeiminės rizikos veiksnių, artimieji nesirgo onkologinėmis virškinimo trakto ligomis, tačiau jam skauda skrandį, Vakaruose ir pas mus populiari kita taktika.
Galima pradėti nuo neinvazinių tyrimų – Helicobacter pylori antigeno nustatymo išmatose arba kvėpavimo mėginio. Jei bakterija randama, ją naikiname. Jei po to simptomai išnyksta – gydymas baigtas. Jei nepraeina – tada jau atliekamas endoskopinis tyrimas.“
Ar negydomas lėtinis gastritas gali sukelti rimtų komplikacijų? „Jei jo priežastis yra Helicobacter pylori infekcija, beveik 100 proc. atvejų žmogus sirgs lėtiniu gastritu. Per dešimtmečius apie 10 proc. tokių pacientų gali išsivystyti atrofinis gastritas, o 1–3 proc. atvejų tai gali progresuoti iki skrandžio vėžio.“
„Raudonos vėliavėlės“, kada skubėti išsitirti
Paklausta, kaip pati saugo savo skrandį, gydytoja tikino, kad stengiasi laikytis to, ką pataria pacientams – svarbiausia tinkamai reaguoti į stresą, prisižiūrėti mitybą ir gyvenimo būdą.
„Dar vienas svarbus dalykas – vengiu dirbt kompiuteriu naktį. Būna visko, tačiau labai stebiu, kad tai netaptų sistema. Tai savotiška savirefleksija – turiu pati daryti tai, ką patariu kitiems, nes kitaip tie patarimai būtų nieko verti“, – sakė ji.
Pašnekovė primygtinai ragino jaučiant bet kokius simptomus nenumoti ranka galvojant, kad tai praeis: „Pasitarkite su gydytoju, kad jis įvertintų, kiek tie pojūčiai pavojingi. Galbūt užteks tik pakoreguoti mitybą, o gal prireiks išsamesnių tyrimų.“
Vis tik ji atkreipė dėmesį, kad yra kelios „raudonos vėliavėlės“, kada endoskopinį tyrimą reikėtų atlikti ilgai nedelsiant:
- jei simptomai atsiranda vyresniame amžiuje (ypač virš 50 metų), nors anksčiau jų niekada nebuvo;
- jei skausmai vargina naktį ir prikelia iš miego (ilsintis nervų sistemai turėtų ilsėtis ir skrandis);
- jei kartojasi vėmimas arba krenta svoris be aiškios priežasties;
- jei pastebimas kraujavimas (atsikosėjimas krauju arba juodos išmatos);
- jei nustatoma neaiškios kilmės mažakraujystė (anemija), ypač geležies deficitas;
- jei šeimoje yra buvę virškinimo trakto onkologinių susirgimų.
„Pajutus pasikartojantį diskomfortą skrandžio srityje, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Labai gerai, kad žmonės domisi sveikata, ieško informacijos „Google“ ar „ChatGPT“ – tai puikus būdas gauti pirminę informaciją. Tačiau tinkamai interpretuoti tą informaciją gali tik specialistas. Todėl kviečiu pacientus dialogui su šeimos gydytoju, kuris, esant reikalui, nukreips pas gastroenterologą“, – patarė gydytoja.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
