Remiantis tyrimais, kuriuos atliekate, ir ką žinote pasikalbėję su kolegomis patologais, kokios ligos pasitaiko dažniausiai?
Sunku kalbėti apie visas ligonines Lietuvoje, nes jos vis tiek yra skirtingų profilių: pirmo, antro arba trečio lygio, ten skiriasi ir pacientai.
Mūsų ligoninėje didžioji mirties atvejų dalis yra susijusi su širdies ir kraujagyslių ligomis. Statistiškai šitos ligos vyrauja visoje Lietuvoje.
Toliau rikiuojasi navikiniai ir uždegiminiai susirgimai: žarnyno, plaučių, krūties.
Nerimą kelia mirtys, susijusios su alkoholine kepenų ciroze ir kasos uždegimu. Dažniausiai tai būna darbingo amžiaus žmonės.
Grįžtant prie širdies ir kraujagyslių ligų, ar teisinga manyti, kad tokios ligos dažniausiai puola žmones vyresniame amžiuje, nuo 50 metų? Ar vis dėlto yra grupė ir jaunesnių žmonių?
Taip, didžiausia grupė yra žmonių nuo 70 metų ir vyresnių, bet pasitaiko ir netikėtų atvejų. Pavyzdžiui, miokardo infarktų būna ir maždaug 40 metų amžiaus grupėje. Mes jau niekuo nebesistebime, tiesiog matome rezultatus ir aiškinamės, kokios gali būti to priežastys.
Kokių onkologinių susirgimų rūšių yra daugiausiai?
Iš LSMU Kauno ligoninėje atliekamų tyrimų matau, kad yra nemažai skrandžio ir storosios žarnos, plaučių, urologinių (šlapimo pūslės ir priešinės liaukos) bei ginekologinių navikų (gimdos ir gimdos kaklelio).
Pastaraisiais metais jaučiame, jog padaugėjo biopsinių tyrimų iš storosios žarnos. Tai rodo pacientų aktyvumą, rūpinimąsi savo sveikata ir pasitikėjimą mūsų ligoninės specialistais. Visada sakau, kad geriau vieną kartą susikaupti, išsitirti ir ramiai gyventi, nei nerimauti dėl kiekvieno „negero pilvo“ epizodo.
Kadangi nemaža dalis yra storosios žarnos navikų, su kuo tai gali būti susiję? Ar dėl to, kad mes valgome daug įvairaus, bet nebūtinai sveiko maisto?
Aš manau, kad tai tikrai susiję su šių laikų mitybos ir aktyvumo problema – nepakankamai aktyviu gyvenimo būdu, nes šiasi laikais dauguma dirbame sėdimus darbus.
Žinoma, tai susiję ir su nevisaverte mityba. Visi skubame, mėgaujamės ne namuose gaminamu maistu, jaučiame emocinę įtampą, vartojame ne tuos skysčius, kuriuos reikėtų, pamirštame apie vandenį, maistines skaidulas ir poilsį
Kodėl vis daugiau navikų randama jaunų žmonių organizmuose? Ar tai susiję su gyvenimo būdu, ar tiesiog dabar geresnė diagnostika?
Žinoma, dabar jaunimas yra aktyvus dėl informacijos prieinamumo. Jeigu jų giminėje buvo onkologinių susirgimų atvejų, jų budrumas jau didesnis: jie save stebi, darosi tyrimus. Dėl to pakitimai nustatomi ankstesnėse stadijose.
Gajus mitas, kad jeigu žmogus sveikai maitinasi, daug juda, jis tikriausiai nesirgs vėžiu? Bet būna atvejų, kad žmogus nerūko ir štai – plaučių vėžys. Kodėl taip nutinka?
Navikiniai procesai sukeliami ne vieno faktoriaus, priežastys yra kompleksinės: genetika, oro užterštumas, fizinis aktyvumas, mityba, medikamentų vartojimas ir kt. Vienas gali visą gyvenimą rūkyti ir nesusirgti plaučių vėžiu, o kitas rūkė tik eksperimentuodamas paauglystėje ir susirgo...
Niekas negali garantuoti, kad žmogus nesusirgs, bet saugotis tikrai verta. Geriau bandyti save saugoti, negu paskui gailėtis, kad kažko nepadarei dėl savo sveikatos.
Interviu tęsinys – kitame puslapyje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
