„Lietuva neteko išskirtinės asmenybės, įkūrusios ypatingu reiškiniu mūsų šalies kultūroje tapusį Lietuvių folkloro teatrą“, – užuojautoje sako kultūros ministras Simonas Kairys.
Jo teigimu, P. Mataitis pripažinimo sulaukė ne tik pačioje Lietuvoje, bet ir už jos ribų, jo maestro veikla aprėpė labai platų lauką: jis ne tik rinko tautosaką, statė spektaklius, režisavo, rašė scenarijus, bet ir skyrė laiko pedagogikai.
„Savo kūrybinėje veikloje Povilas Mataitis meistriškai derino liaudies tradicijas ir šiuolaikinę scenografiją, naujam gyvenimui prikėlė primirštus lietuvių kultūros klodus taip prisidėdamas prie mūsų istorinės atminties išsaugojimo. Nuoširdžiai užjaučiu velionio šeimą ir visą mūsų šalies kultūros bendruomenę“, – tvirtino ministras.
P. Mataitis gimė 1933 metais Joniškio rajone. Pirmoji jo profesija – ekonomistas, tačiau 1963 metais Lietuvos konservatorijoje baigė choro dirigavimo klasę.
P. Mataitis stažavosi tuometinio Leningrado (dabar Sankt Peterburgas – BNS) N. Rimskio‑Korsakovo konservatorijoje, dirbo Vilniaus kultūros ir švietimo technikume, Vilniaus J. Tallat Kelpšos muzikos mokykloje, buvo Respublikinių mokytojų namų mišraus choro vadovas.
1985–1989 metais jis dėstytojavo tuometinėje Lietuvos konservatorijoje (dabar – Lietuvos teatro ir muzikos akademija), 1990–1993 metais – Vilniaus universitete.
P. Mataičiui 1983 metais suteiktas nusipelniusio meno veikėjo vardas, 1988 metais – Lietuvos valstybinė premija, 1998 metais – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medalis, 2010 metais jam skirta Lietuvos kultūros ir meno premija.
