Valdas Kvedaras
Teisingumo ministerija siūlo keisti asmens dokumentuose esančių asmens kodų sudarymo tvarką. Teigiama, kad tik taip bus galima užtikrinti asmens privatumą ir asmens duomenų apsaugą.
Įstatymo projekte siūloma reikšminį asmens kodą, kuriame viešinama asmens lytis, tiksli gimimo data, keisti nereikšminiu asmens kodu, kurį sudarytų registro atsitiktinai parinktų vienuolikos skaičių seka. Teisingumo ministerija jau parengė Gyventojų registro įstatymo pataisas, kurios yra pateiktos suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei apsvarstyti.
„Iš tiesų dabartinį asmens kodą labai lengva įsiminti, pakeitus jį atsitiktiniais skaičiais, bus apsaugota asmens teisė į privatumą. Labiau išsivysčiusiose ir demokratiškai pažangesnėse valstybėse – pavyzdžiui, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje ar Airijoje – yra sudaromas nereikšminis asmens kodas“, – teisingumo ministras Juozas Bernatonis įsitikinęs, kad, pakeitusi asmens kodo sudarymo principą, Lietuva taps „pažangesnė“, o šalies piliečiai įgis daugiau privatumo.
Gina transvestitus?
Sakoma, nemandagu pagyvenusios moters klausti apie jos amžių. Teisingumo ministerijos nuomone, šiuo metu galiojantis asmens kodas turi griežtą vidinę struktūrą, pagal kurią lengva nustatyti asmens amžių, lytį ar net gimimo vietą (užsieniečių atveju), todėl iš esmės tai pažeidžia asmens teisę į privatumą. Pagal asmens kodą taip pat galima nustatyti, ar asmuo keitė lytį, t.y. ar jis transvestitas.
Dar vienas ministerijos motyvas keisti asmens kodo sudarymo principą – tai labai ribojamas tokio asmens kodo naudojimas elektroninėje erdvėje, taip pat jo negalima skelbti viešai. Teigiama, kad dėl šios priežasties nepagrįstai apsunkinama juridinių asmenų veikla, nes be asmens kodo neįmanoma tiksliai identifikuoti juridinio asmens vadovo, todėl žmonėms kyla ypač daug problemų teisminių ginčų dėl juridinių asmenų veiklos atvejais.
„Pakeitus reikšminį asmens kodą į nereikšminį, nekils grėsmių asmens duomenų saugumui naudojant asmens kodą elektroninėje erdvėje, pavyzdžiui, registrų sąveikos atveju, teikiant asmenims viešąsias ir administracines elektronines paslaugas. Nereikšminio asmens kodo įteisinimas sudarytų teisines prielaidas maksimaliam šio universalaus, unikalaus ir oficialaus asmens identifikatoriaus naudojimui viešojo ir privataus sektoriaus informacinėse sistemose, nesukeliant perteklinių asmens duomenų (asmens amžius, lytis) perdavimo tokių duomenų neturintiems teisės tvarkyti subjektams rizikos“, – teigiama Teisingumo ministerijos komentare.
Sena idėja
Diskusijos dėl asmens kodo keitimo vyksta jau seniai. „Kai vidaus reikalų ministru buvo Raimundas Palaitis, ministerijoje buvo puoselėjama ši idėja. Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijos buvo sudariusios bendrą darbo grupę, kuri turėjo atsakyti, ar valstybei naudingi tokie pokyčiai. Buvo net atlikti tyrimai, apklaustos valstybinės institucijos, bankai, juridiniai bei fiziniai asmenys. Tyrimų išvados – keisti asmens kodų sudarymo principo nereikia, nes tai įneštų papildomai painiavos, valstybei, fiziniams ir juridiniams asmenims tai nemažai kainuotų“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Gyventojų registro tarnybos direktoriaus pavaduotoja Marija Norkevičienė.
Teisingumo ministerija siūlo, kad reikšminio asmens kodo keitimas būtų vykdomas palaipsniui ir žmogui papildomai nieko nekainuotų. Naujai įsigaliosiančio įstatymo nuostatos dėl reikšminio asmens kodo keitimo būtų taikomos tik tiems asmenims, kurie keistų asmens dokumentus įsigaliojus šiam įstatymui. Tokiu būdu asmenims keičiant savo asmens dokumentus, kurių galiojimas yra pasibaigęs, vidutiniškai per 10 metų kartu būtų pakeisti ir jų asmens kodai be jokių papildomų išlaidų asmens dokumentų keitimui.
„Tačiau ministerija neužsimena, kad, sakykime, pasibaigus asmens tapatybės kortelės galiojimo laikui ir išduodant naują su jau nauju asmens kodu, žmogus turės keisti ir vairuotojo pažymėjimą, kitus turimus dokumentus. Tai ne tik jam, bet ir valstybei papildomai kainuos“, – replikavo M.Norkevičienė. Jos teigimu, asmens kodo keitimas painiavos sukels ir bankų sistemoje, gali atsirasti sunkumų piliečiams tvarkant teisinius reikalus. Gąsdina vagystėmis Galima spėti, kad už Teisingumo ministerijos pozicijos gali slėptis ir lobistiniai motyvai. Keistas sutapimas – prieš ministerijai viešai paskelbiant apie norą keisti įstatymą, pelno nesiekianti viešoji įstaiga Lietuvos vartotojų institutas balandžio mėnesį atliko reprezentatyvų šalies gyventojų nuomonės tyrimą, kurio tikslas – „išsiaiškinti gyventojų nuomonę ir patirtį dėl elektroninėje ir neelektroninėje erdvėje vykdomų tapatybės vagysčių“. Kitaip sakant, vagysčių, kurių metu pasinaudota asmens kodu.
„Per pastaruosius 12 mėnesių su tapatybės vagystėmis yra susidūrę beveik penktadalis (19 proc.) Lietuvos gyventojų. Dažniausiai tapatybės vagystės atveju buvo paimtas greitasis kreditas (28 proc.), svetimu vardu pirktos prekės arba paslaugos (16 proc.), iš banko sąskaitos dingo pinigai (8 proc.)“, – teigiama visuomeninės organizacijos ataskaitoje. Beje, šis tyrimas yra projekto „Tapatybės vagystės: prevencija per švietimą“ dalis, jis iš dalies finansuojamas pagal Europos Komisijos Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumo programą.
Rita Vaitkevičienė, Duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja, „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad ši tarnyba nubuvo patenkinta prižiūrėdama reikšminio asmens kodo naudojimą: „Duomenų saugumo prasme tai nelabai geras atvejis, nes bet kuriam sukčiui reikia atspėti keturis paskutinius skaičius, jei nori turėti prieigą prie kokios nors informacinės sistemos“. Jos teigimu, nors galimybė atspėti keturių skaičių kombinaciją yra labai maža, tačiau kompiuterizacijos amžiuje programišiams tai sunkumų nesukelia.
„Mano manymu, toks pakeitimas yra pozityvus žingsnis, bet ne panacėja, nes asmens kodas vis tiek liks rišančioji informacinių sistemų ir registrų dalis. Todėl asmens kodas bus geriau apsaugotas", - teigė R.Vaitkevičienė. Paklausta, ar tarnybai žinomi asmens tapatybės vagystės faktai, ji teigė galinti prisiminti galimai tik porą atvejų, kai į tarnybą kreipėsi fiziniai asmenys. Teisėsaugos institucijoms atlikus tyrimą, įtarimai dėl vagysčių nepasitvirtino. „Gyventojų registro centrui nežinomas nė vienas atvejis, kad būtų įvykdyta asmens tapatybės vagystė. Kai apie tai kalbama, paprastai omenyje turima atvejus, kai pasinaudojama aukos prarastais dokumentais, paviešintu asmens kodu. Net ir pakeitus asmens kodą, dėl to panašaus pobūdžio vagysčių nesumažės“, – teigė Gyventojų registro centro direktoriaus pavaduotoja M.Norkevičienė.
