Lietuvos valdininkai dar kartą iššoko aukščiau bambos. Vadovaudamiesi Helsinkio komisijos (HELCOM) rekomendacijomis Aplinkos ministerijos klerkai patvirtino tokius aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento pakeitimus, kurie užkerta kelią gilinti Klaipėdos uostą ir stabdo jo vystymąsi.

Vakar Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje tartasi dėl daug triukšmo prieš naujus metus sukėlusio bendrovės Vakarų laivų gamykla ketinimų atviroje Baltijos jūroje laidoti doko duobėse susikaupusį užterštą gruntą. Paaiškėjo, kad visos diskusijos dėl šio klausimo apskritai gali būti beprasmiškos, rašo „Respublika“.

Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Aplinkos ministro įsakymu patvirtini aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 46-2002 pakeitimai, sugriežtinę grunto gramzdinimo atviroje jūroje taisykles.

„Mes dabar iš visos uosto akvatorijos nebegalime išvežti grunto. Nieko nebegalime daryti“, - taip naujuosius normatyvus komentavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas.

Vadovaudamasi HELCOM rekomendacijomis Aplinkos ministerija uždraudė į jūrą išgabenti gruntą, kurio viename kilograme yra vienas mikrogramas alavo (iki 2003 metų naudotas laivams skirtose dažuose). Uostininkų ir uostamiesčio mokslininkų teigimu, tai didžiausias absurdas, nes tokia šio metalo koncentracija aptinkama net natūralioje aplinkoje.

REKLAMA

„Mes milijonus tonų tokio grunto jau išvežėme iš uosto. O dabar net švaraus smėlio negalėsime grąžinti į paplūdimius“, - piktinosi KVJUD direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas.

Pasak Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus pavaduotojo bei vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Sauliaus Gulbinsko, kitose Europos šalyse leistinas alavo kiekis viename kilograme svyruoja nuo kelių šimtų iki tūkstančio mikrogramų.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) direktorius Andrius Kairys sutiko, kad uostininkai iš dalies yra teisūs. Tačiau aplinkosaugininkas juos nuramino, kad jau bent dėl pradėtų uosto gilinimo bei valymo darbų jie gali būti ramus, nes niekas grunto išvežti į jūrą nedraus. Tuo labiau, kad jo išvežti nėra kur. Vežti per metus uoste iškasamus apie 500 tūkst. kubinių metrų grunto į krante įrengtą aikštelę (kurios kol kas nėra) per metus kainuotų apie apie 100 mln. litų.

„Departamentui suteikta galimybė spręsti, ar apskritai verta atlikti tyrimus dėl alavo kiekio grunte. Jei nekils įtarimų, kad jo gali būti, niekas ir neieškos“, - sakė „Respublikai“ A. Kairys.

Aplinkosaugininkų apsisprendimą gali palengvinti tai, kad Lietuvoje nėra ir laboratorijos, kuri gali atlikti tokius brangiai kainuojančius tyrimus.

Darius Čiužauskas


Rašyti komentarą...
m
melas
2009-01-09 22:57:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
už uosto dirkecijos pinigus.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų