Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atliko rinkos tyrimus ir nustatė, kad kaina buvo per aukšta. Kaip pažymi ministerija, sutartis dėl jų pirkimo nebuvo pasirašyta.
Tyrimą dėl per brangiai pirktų produktų nepasiturintiems šiuo metu atlieka Generalinė prokuratūra, į kurią jau anksčiau kilus abejonių dėl kainų pagrįstumo kreipėsi Žemės ūkio ministerija.
Ministerija siekia, kad maisto produktų pirkimo sutartys būtų nutrauktos. Dar 2014 metų gruodį žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydama išaiškinti, ar teisėtai keliami itin aukšti kokybės reikalavimai miltams, ir sustabdė konkurso dalį.
Miltų tiekimo konkursą laimėjo „Malsena Plius“, toną kvietinių miltų pasiūliusi už 600 eurų, kai rinkoje jų kaina bene perpus mažesnė. Be to, miltus siūlė tik „Sanitex“, tačiau jos kaina buvo dar labiau išpūsta – 620 eurų už toną.
Pasak ŽŪM, rinkos kainų tyrimas parodė, kad miltų, miežinių kruopų, greito paruošimo kviečių košių, konservuotų pupelių, makaronų kainos viršijo didmeninę rinkos kainą, tuo tarpu viešumoje keltos abejonės dėl aliejaus, avižų košių, saldinto sutirštinto pieno ir kiaulienos konservų nepasitvirtino. „Jų kaina buvo žemesnė už didmeninę rinkos kainą“, – rašoma pranešime.
Instituto skaičiavimais, bendrai maisto pirkimas nepasiturintiesiems galėjo viršyti 13 proc., bet pažymima, kad produktai nepasiturintiesiems yra specifiniai, jiems reikalingos specialios pakuotės, žymėjimas, todėl jų kaina gali būti aukštesnė, negu rinkos kaina.
Rinkos reguliavimo agentūros, kuri įtariama per brangiai pirkusi maisto produktus, vadovė Aldona Miliuvienė sausio pabaigoje pasitraukė iš pareigų. Po brangių produktų skurstantiems skandalo vasarį atsistatydino ir žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius.
Europos Sąjunga, siekdama užtikrinti pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, Lietuvai 2014–2020 metams skyrė 76,5 mln. eurų. Maisto produktų krepšelį sudaro kvietiniai miltai, cukrus, aliejus, makaronai, ryžiai, grikiai, kruopos, mėsos konservai, sausi pusryčiai.
