Įspūdingi pokyliai, linksmybės su prostitutėmis, atostogos užsienyje, prabangūs namai, žemės sklypai – pajūryje – dabar jau tik praeities prisiminimai, kuriais pinigų klastotojai tegali didžiuotis „zonoje“.
Didžiausi mastai
2004-ųjų lapkričio pradžioje Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų pastangomis Kaune buvo išaiškinta ir triukšmingai išsklaidyta organizuota grupuotė, turėjusi pogrindinę netikrų eurų spaustuvę. Pareigūnai į teisiamųjų suolą pasodino 16 kaltinamųjų, kuriems dabar – nuo 24 iki 46 metų.
Nuosprendis eurų klastotojams buvo paskelbtas tik dabar. Mat dauguma kaltinamųjų vis įrodinėjo teismui turį įvairių sveikatos problemų (kas gydėsi lūžusias kojas, kas – vidaus ligas), buvo ir vengiančiųjų teismo bausmės, siekiančiųjų ją nutolinti. Policijai teko ir pasislėpusiųjų paieškas skelbti.
Nustatyta, kad organizuota grupuotė netrukdoma itin aktyviai veikė apie pusantrų metų ir pagamino 4 partijas (apie 140 tūkstančių) 100 eurų banknotų klastočių, kurias paleido į apyvartą. Padirbtų eurų vertė tikrais pinigais – beveik 14 milijonų eurų.
Kai klastotojai buvo išaiškinti ir sustabdyti, jie jau buvo pasiruošę ir penktajai netikrų eurų gamybos partijai (kiekvienos partijos – atskiras numeris). Šios vertė tikrais pinigais turėjo būti apie 10 milijonų eurų.
Anot specialistų, Kauno klastotojų kompanija pagal savo nelegalios gamybos mastus buvo viena stambiausių Europoje. Surinkti tyrimo duomenys suguldyti į baudžiamąją bylą, kurią sudaro 62 tomai. Vien teismo nuosprendis kaltiesiems – per 120 puslapių dokumentas.
Idėja kilo degalinės operatoriui
Šią baudžiamąją bylą Kauno apygardos teisme teko nagrinėti daugiau kaip 2 metus.
Ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos finansinei sistemai grėsmę buvo sukėlę daugiausia tik vidurinį išsilavinimą įgiję asmenys. Du pinigų padirbinėtojai baigę aukštuosius mokslus, 3 – aukštesniąsias mokymo įstaigas. Tik du klastotojai anksčiau buvę teisėsaugininkų akiratyje ir jau teisti. Bene visi – kauniečiai. Dauguma jų – įvairių įmonių direktoriai ir vadybininkai. Du iš organizuotos grupės dirbo vairuotojais, vienintelė moteris – iš Panevėžio kilusi, o pastaruoju metu Vilniuje dirbanti aukštojo išsilavinimo dizainerė.
Išaiškinta, kad mintis gaminti JAV dolerių ir eurų klastotes dar apie 2002-uosius kilo vidurinį išsilavinimą turinčiam Romanui Tretjakovui – tada jis buvo vos per 20 metų jaunuolis, degalinės operatorius. Kaip gaminti, „patarimų“ jam pakišo paprastas reklaminis lankstinukas, kuriame žmonės buvo mokomi, kaip atskirti tikrą banknotą nuo klastotės – išaiškinta apie banknoto apsaugos priemones. Romanas įsigijo įrangą – naujas stakles, reikalingas netikrų pinigų gamybai...
Taip pat tik vidurinę mokyklą baigęs Ignotas Inčirauskas (tuomet 29 m.) ėmėsi kurti 100 eurų klastotės kompiuterinį maketą. Prie jo vargo pusmetį, nors šiaip jau nuo 2002-ųjų jis buvo prigaminęs daug 50 JAV dolerių klastočių. Menininkų šeimoje užaugusiam „darbininkui“ pravertė dar mokykliniais laikais Telšių dailės mokykloje įgytos žinios ir patirtis. Dėl to gabus Ignotas pelnė klastotojų grupės „proto“ vardą.
Pinigų klastotojai turėjo prisirinkę ir įvairios literatūros apie pinigų padirbinėjimą, kurią kruopščiai studijavo ne tik grupuotės „protai“, bet ir „kojos“.
Gabūs ir kūrybingi
Klastočių gamybai reikėjo popieriaus, kuris būtų panašus į pinigų. Tokio jie rado specializuotose dailės reikmenų parduotuvėse. Kadangi jis yra dvigubai storesnis už tikrų banknotų, todėl buvo ploninamas specialiomis staklėmis. Šios buvo pagamintos pagal Viačeslavo Aliavino (46 m.) parūpintą brėžinį.
Kūrybingi netikrų pinigų gamintojai rado būdą, kaip pasigaminti ultravioletinėje šviesoje spalvą keičiančių dažų. Tam panaudojo perlamutrinę pudrą, naudojamą automobiliams dažyti, ir medienos laką. Visa tai „darbininkams“ neblogai sekėsi. Tik kiek sunkiau buvo atkurti banknotų hologramas – specialioje šviesoje turinčius šviesti užrašus. Būtent holograma ir yra vienas iš pagrindinių požymių, leidžiančių suprasti, ar banknotas tikras.
Visi trys išvardinti klastotojai – didelės organizuotos grupuotės ašis, apie kurią sukosi kiti jų vadovaujami ir kontroliuojami bendrininkai. Pavyzdžiui, Giedrius Vuosaitis (dabar 40 m.) šilkografijos būdu darė ant netikrų banknotų serijos numerius bei nominalo skaičių, Vitalijus Okunevas (dabar 34 m.) ir iš Marijampolės kilęs Dainius Skorobogatovas (dabar 36 m.) polimerą įtrindavo dažais, V. Aliavinas padarydavo apsaugines juosteles ir įverdavo jas į netikrą banknotą, taip pat imituodavo banknoto vandens ženklą.
Visiems bendrininkams buvo nurodyta veikti slapta, niekam nesipasakoti apie klastotes, apie tai neužsiminti net bendraujant telefonu.
Grupuotės branduolio idėjas įgyvendino dvi Kauno spaustuvės: „Spaudlita“ (direktorius – 41 metų Rolandas Pilionis) ir „Rosela“ (direktorius – I. Inčirauskas).
Kilnojami ir nekilnojami turtai
Skaičiuojama, kad minėta grupuotė, į apyvartą paleidusi netikrus pinigus, užsidirbo ne mažiau kaip 4 milijonus 772 tūkstančius neteisėtų pajamų.
Toks pelnas leido klastočių gamintojams ir platintojams mėgautis didžiule prabanga. Bylos duomenimis, dauguma jų buvo įsigiję nemažai nekilnojamojo turto (turtingiausias – I. Inčirauskas, turintis kelis sklypus pajūryje, pradėjęs didelio namo statybą), mėgdavo atostogas egzotiškose šalyse, rengdavo įspūdingus pokylius, važinėjo prabangiais automobiliais, naudojosi prostitutėmis.
Klastotojai buvo susikrovę nemažus turtus ir bankų sąskaitose, taip pat pinigus laikė ir savo seifuose, kurie buvo aptikti per kratas. Po teismo nuosprendžio visas nelegaliai susikrautas turtas turėtų greitai išgaruoti, nes teismas nutarė beveik iš visų nuteistųjų jį konfiskuoti – nuo 2000 litų iki daugiau kaip 4 milijonų litų vertės.
Ilgai trukusio teismo proceso metu tik 3 kaltinamieji – V. Aliavinas (buvo slapstęsis nuo teismo), D. Skorobogatovas (buvo pažeidęs draudimą išvykti iš Lietuvos) ir 28 metų Vidmantas Rakutis (jau nuteistas už tokią pačią veiklą kitoje byloje) – dienas kurį laiką leido už grotų. Kiti mėgavosi laisve, ateidavo į teismo posėdžius ir, matyt, nesitikėjo, kad jiems bus paskirtos griežtos teismo bausmės.
Laikinai – valstybės išlaikytinių dalia
Tačiau teisėjos Svetlanos Jurgaitienės paskelbtas nuosprendis ne tik pribloškė eurų klastotojus, bet ir keliems pakeitė įprastą kasdienybę – 4 nuteistieji buvo suimti teismo salėje, vos tik išklausė nuosprendį.
Antrankiai buvo uždėti I. Inčirauskui – 7 su puse metų laisvės atėmimo bausmė (kartu nutarta jam grąžinti sumokėtą 100 tūkstančių litų užstatą), R. Tretjakovui – 7 metai (grąžintas 60 tūkstančių litų užstatas), Gargždų rajono gyventojui Nikolajui Sisojevui (38 m.) – 6 metai ir 8 mėnesiai, G. Vuosaičiui – 7 metai.
Tokia pati procedūra buvo numatyta ir R. Pilioniui, bet šis neatvyko išklausyti teismo nuosprendžio. Jam paskirta 6 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Dar iki nuosprendžio, kaip jau minėta, suimti 3 nuteistieji irgi nesidžiaugė: V. Aliavinui ir V. Rakučiui šioje byloje atseikėta po 6 su puse metų gyvenimo už grotų, D. Skorobogatovui – 4 metai ir 5 mėnesiai.
Kiti „eurų bylos“ veikėjai po šio nuosprendžio dar palikti laisvėje, kol dokumentas įsiteisės. Dmitrijui Korobko (37 m.) paskirta 5 su puse metų laisvės atėmimo bausmė, Dainiui Rutkauskui (44 m.) – 3 metai ir 7 mėnesiai, V. Okunevui – 4 metai, Tomui Sulistružinskui (29 m.) – 3 metai ir 3 mėnesiai, Sergejui Jurkovui (43 m.) – 3 metai.
Laisvės atėmimo bausme – 6 metai ir 7 mėnesiai – buvo įvertintas ir gana didelis Raimondo Bylos (39 m.) indėlis netikrų eurų gamintojų bei platintojų veikloje. Tačiau šis nuteistasis dėl sunkios, anot medikų, gydymui nepasiduodančios ligos (susirgo jau nusikaltęs) nuo bausmės atlikimo atleistas. Jam nutarta grąžinti ir 50 000 litų užstatą.
Teismas pasigailėjo Šarūno Rutkausko (24 m.), kurį į grupuotę įtraukė dabar kartu nuteisti jo tėvas D. Rutkauskas ir krikštatėvis G. Vuosaitis, o „spaudė“ I. Inčirauskas. Bendravimo problemų turinčiam ir dėl to artimų žmonių įtakai lengvai pasidavusiam vaikinui paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, bet jos vykdymas atidėtas 2 metams.
Švelniausiai Temidė palytėjo vienintelę šio teisiamųjų būrio moterį – Donviną Morėnaitę (29 m.). Artimo draugo T. Sulistružinsko įtrauktai ir dar tik pasikėsinusiai nusikalsti dizainerei paskirtas vienerių metų laisvės apribojimas – suvaržyta kasdienybė. Taip pat šiai nuteistajai reikės 100 valandų be atlygio dirbti globos įstaigose.
Irena ZUBRICKIENĖ
