Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Milijonai „baloje“

20 milijonų litų „įsisavinta" ir tai tik pradžia?

Dar nenutilo skandalas dėl ištaškytų dešimčių milijonų litų pagalbos telefonui 112, o aiškėja, kad greta vyksta ir „niekieno“ litų taškymas kita kryptimi. Apetitai grobuoniški.

Dar nenutilo skandalas dėl ištaškytų dešimčių milijonų litų pagalbos telefonui 112, o aiškėja, kad greta vyksta ir „niekieno“ litų taškymas kita kryptimi. Apetitai grobuoniški.

REKLAMA

„Milijonų baloje nėra“, – teko paprieštarauti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui Juliui Sabatauskui dar dar praėjusių metų pabaigoje. „Yra!“, – nuginčijo J. Sabatauskas. Tebūnie, tačiau kur tuomet ta balutė telkšo ir kas ją padarė?

Trūkt už vadžių

Nutilus kalėdiniams ir naujametiniams fejerverkams į Seimą jungtinio posėdžio susirinko du komitetai – Teisės ir teisėtvarkos bei Informacinės visuomenės plėtros. Susirinko ir dar pasikvietė daug svarbių personų iš Vidaus reikalų ministerijos (VRM), Bendrojo pagalbos centro (BPC), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD), greitosios pagalbos ir t.t.

Susirinko garbūs ponai pasišnekėti, ką čia padarius, kad nepasikartotų Dembavos tragedija, kai brangiai kainuojanti 112 sistema pasirodė esanti skylėta ir gyva buvo sudeginta mergina, kurios nesugebėta aptikti. Nekartosime visos fabulos, tik priminsime, jog šis įvykis tapo dingstimi reikalauti dar daugiau pinigų, rengti klausymus, gamintis politinį ir kitokį kapitalą. Susirinkusi kompanija atrodė daugmaž kaip visada – iš šalies žiūrint tik tąsymasis ir tampymasis tarp žinybų. Rodytos skaidrės, aptarta daugybė beprasmių techninių detalių bei bandyta aiškintis, kas kaltas, kad nuo 2008 metų pinigus ryjantis 112 štabas ligi šiol tinkamai nefunkcionuoja.Parlamentarai, pasibaigus šio sunkiai nusakomo žanro renginiui, iš esmės atvirai pripažino: „Trūkt už vadžių, vėl iš pradžių.“ Kada BPC pakaks pinigų ir bendras pagalbos numeris pradės tinkamai veikti – nepaaiškėjo. Balsas.lt išsiaiškino, kad tas neaiškumas, kuo ilgiau jis tęsiasi, tuo labiau gilina privačią balutę.

REKLAMA

Dar 20 milijonų litų

Taigi, apie pinigus. 80 milijonų valdiškų ir europinių litų, kuriuos valstybė sukišo į garsųjį pagalbos telefono numerį 112 ir jo aptarnavimą, jau apdainuoti. Įstatymai ir poįstatyminiai aktai, nurodantys, kad 112 turi universaliai veikti, galioja, pinigai „įsisavinti“, bet į tai spjaunama.

Vienos įrangą tiekusios ir paslaugas teikusios bendrovės akcininkams susipykus ir tyčia ar ne bankrutavus, atsirado kita, kurioje dirba iš esmės tie patys žmonės ir kuri toliau sėkmingai laimėjo konkursus darbams, kuriuos formaliai padarius, sistema vis tiek liko šleiva. Tai, kad valstybė ieško dar 113 milijonų litų, idant viskas veiktų jau itin tobulai, irgi žinoma. (Žr. pridedamą dokumentą). Na, gal ir išties, duokime dar truputį milijonų ir jau tada užteks? Aiškėja, kad apetitai tik auga ir „prasmingo“ investavimo krypčių yra daugiau.

Girdėta ir tai, kad medikai nori savo atskiro numerio – 113. Mat 70 proc. skambučių, kuriais iškviečiama GMP, ateina ne per 112, o per tiesioginius numerius, kurių, priklausomai nuo telekomunikacijų operatoriaus, yra net trys. Modelių pasaulyje yra įvairių, tačiau Lietuvoje, pasikartosime, galiojančiais teisės aktais įtvirtintas ir dideliais pinigais apmokėtas aiškus uždavinys – centralizuotai, viename tinkle valdyti visas pagrindines tarnybas, tarp jų ir GMP.

REKLAMA
REKLAMA

Tik nedaug kas žino, jog į „alternatyvų“ projektą jau patyliukais investuota bemaž 20 milijonų litų, kurie tvarkingai sukrito į vienos nedidelės bendrovėlės, pavadinimu „Dekbera“, sąskaitą. Jos akcijos priklauso vienam žmogui – Albertui Dekinui, o dirba ten viso labo 9 socialiai drausti darbuotojai. Maža to, tie beveik 20 milijonų litų – tik pradžia. Litai, žinoma, iš privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Nuo 2011 metų pavasario iki 2013 metų vasaros Lietuvos greitosios medicinos pagalbos stotys (GMP) iš UAB „Dekbera“ įsigyja paslaugų už beveik 20 milijonų litų. Tai dispečerinė įranga, mobiliojo spec. ryšio (Tetra) nuoma, mobiliųjų brigadų valdymas, skambučių priėmimas iš BPC numerio 112 ir t.t. Įdomu tai, kad Šiaulių, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos, Alytaus, Jonavos GMP Tetra tinklą iš bendrovės nuomojasi trejiems metams. Vėliau, suprantama, reikės naujų konkursų, pirkimų ir milijonų. Vilniaus GMP Tetra terminalus „Dekbera“ irgi aptarnaus 36 mėnesius, tad jau šiemet reikės naujų sutarčių.

REKLAMA
REKLAMA

Už kontrolės ribų

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis iš esmės bejėgiškai skėsčioja rankomis. Mat jo įtakos vyriausybėje, atrodo, nepakanka, kad būtų priimti atitinkami sprendimai ir mokesčių mokėtojų pinigais bei europine parama, kurios antrą kartą tam pačiam tikslui niekas neduos, apmokėtai sistemai nebūtų kuriamos absurdiškos alternatyvos. Reikalas tas, kad GMP yra viešosios įstaigos, kurių steigėjai yra savivaldybių administracijos. Ministerija joms ne rodiklis. „Šiandien GMP stoties veiklą gali kontroliuoti tik savivaldybės administracija, na dar teritorinė ligonių kasa gali patikrinti, kaip vykdoma sutartis, bet tai ir viskas. Situacija, žinoma, klostėsi ilgus metus, kai valstybėje įsigalėjo nuostata, kad privatus yra būtinai geresnis už valstybinį. Visa tai vyksta mokesčių mokėtojų ir pacientų sąskaita“, – nurodo V. P. Andriukaitis, kuris prisipažįsta esąs pakraupęs dėl paaiškėjusių skaičių.

Skėsčioja rankomis ir vidaus reikalų viceministras Žimantas Pacevičius. Ko čia neskėsčioti, jei jam vadovaujant Specialiųjų tyrimų tarnybai, BPC viešųjų pirkimų ypatumai buvo įdomūs nebent žurnalistams. Šiandien jis sako nesuprantąs, kodėl kuriamas alternatyvus Tetra tinklas, kai vienas jau sukurtas ir apmokėtas visai nepigiai.

REKLAMA
REKLAMA

Naujasis BPC vadovas Jūris Targonskas neatmeta galimybės, kad gali tekti grąžinti ir europinius pinigus. „Yra eurodirektyva, yra įstatymas, kurie numato, kad skubi pagalba teikiama vienu numeriu 112. Aš, kaip paprastas valstybės tarnautojas, manau, kad įstatymo vykdymas neturi kelti diskusijų arba diskusija turi keltis į Seimą – geras ar blogas tas įstatymas, turi nutarti Seimo nariai, o kol kas jis galioja. <...> Nėra duomenų, kad skaitmeninio radijo ryšio tinklo, kurį turi įdiegęs VRM, galingumų nepatektų ar pan. Galėtų naudotis jau įdiegtu tinklu ir niekam nereiktų mokėti už jokias nuomas. <...> Jei mes valstybėje pradėsime eiti skirtingomis kryptimis, visaip gali būti ir su tais europinės paramos pinigais, bet aš tikiuosi, kad visgi visi susiprotės ir pradės žiūrėti valstybiškai“, – vylėsi jis.

Galbūt, bet gali taip ir nebūti. Jau minėtame „pasitarime“, kuris buvo panašesnis į graužatynes ir tulžies liejimą, išskirtinę poziciją užėmė Vilniaus greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties vadovas Tadeušas Rodz. Nervinga šypsenėle pasipuošęs direktorius negailėjo kandžių replikų ir pagiežingai atsikirtinėjo BPC ir Vidaus reikalų ministerijos klerkams bei Seimo nariams. Atrodė labai savimi pasitikintis ir nė neslėpė, kad jo vadovaujama viešoji įstaiga net neketina integruotis į BPC sistemą. „Mums juokinga“, – kartojo jis ir nebuvo paprasta atspėti, ar jis kalba už platesnį ratą asmenų, ar tai tiesiog didybės manijos apsėsto žmogučio polinkis pritaikyti sau karališkąją daugiskaitą.

REKLAMA
REKLAMA

„Deda skersą“

Balsas.lt duomenimis T. Rodz, kurio vadovaujamoje sistemoje lenkų tautybės asmenys jau senokai užėmė svarbiausias pozicijas, turi nemenką Lietuvos lenkų rinkimų akcijos paramą, o ir su jau minėtu verslininku A. Dekinu, atsitik tu man taip, 2012 metų gegužę privačiai viešėjo ne tiek jau dažnai Marijos žemės piliečių lankomoje Kuboje. Šalis, atsitik tu man taip, patogi derinti įvairius dalykus, nesibaidant kokių nors mūsiškių tarnybų sekimų ar pasiklausymų.

Pats verslininkas minėtos kelionės fakto nė nemėgino neigti, tačiau bet kokių sąsajų su sėkme keliuose iš eilės Vilniaus GMP konkursuose, žinoma kratosi. „O Jėzau Marija, kokius jūs čia juokingus dalykus keliat. Čia juk savaime aišku, kad žmogus pats apsimokėjo“, – vaizdavo nustebusį A. Dekinas. Tiesa, ar ponas T. Rodz jam yra koks senas asmeninis draugas, ar giminaitis – nepatikslino.

Visgi pripažino, kad negalėjimas integruoti GMP į BPC sistemą yra „pinigų klausimas“ ir stumdymasis, kas kontroliuos pinigų srautus. A. Dekino nuomone, BPC ir VRM tarp medikų tiesiog ieško atpirkimo ožių, nes dešimt metų nesugeba įdiegti to, kas įsipareigota. „Policija deda skersą ant jų“, šaipėsi verslininkas iš tikro fakto, kad BPC nevaldo net policijos ekipažų. „Prie ko čia ta medicina? Mes esame privati kompanija ir į politinius žaidimus nesikišame“, – tvirtino jis.

REKLAMA
REKLAMA

Nežinia, kišasi ar nesikiša, tačiau problema yra nacionalinio masto ir politinio lygmens, o kad klausimas, visų pirma, piniginis neslepia ir ponas T Rodz, kuris Seimo vestibiulyje žodžių apie oponentus nesirinko. „Pacevičius yra Baniulio vaikystės draugas, kuris jam uodegą dengia“, (Žimantas Pacevičius – vidaus reikalų viceministras, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Remigijus Baniulis balsas.lt), „svarbu babkes išplauti“, „tegul jie savo policiją suvaldo“ ir t.t. Tiek jis, tiek jo kelionių draugas sutartinai tvirtina, kad VRM sistemoje įdiegtas skaitmeninis tinklas greitosioms esą netinka – privatus geriau. Dėl vieno ponas T. Rodz tikrai teisus. „Dėti skersą“ dabartinėje sistemoje yra labai lengva. Policija „deda skersą“ ant BPC, medikai ima iš jos pavyzdį, milijonai kapsi, kontroliuoti nėra kam, o galai, panašu, kur nors Kuboje. Mūsų suneštus milijonus vartančios įstaigos vadovų privačių interesų deklaracijos netgi nėra viešos, tad kodėl gi „nepadėjus“ tiesiog ant visų aplink. Antai Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje pasiteiravus, ar minėtas pasivažinėjimas  Kubą buvo deklaruotas, sulaukėme pasiūlymo skambinti į savivaldybę, kuri yra Vilniaus GMP steigėja. Čia apskritai nelabai suprato ko mes ten ieškome, paprašė užklausos raštu ir pažadėjo „kuo nors pagelbėti“. Vėliau pasiūlė grįžti į VTEK, kur visi irgi labai užsiėmę. Būtinai grįšime, o kol kas aiškinamės, kam tiek milijonų ir ko iš tikrųjų reikia?

REKLAMA
REKLAMA

Ko iš tikrųjų reikia?

Ginčas pilnas įvairių statistikų, menkaprasmių techninių detalių ir pan. Nusikvaksima iki to, ar galima saugiai integruoti privatų ryšių kanalą su VRM ryšiu, leidžiančiu prieigas prie itin pikantiškų duomenų. Bet visa tai, tarkime, niekai ir niekučiai. Svarbu yra pinigai.

Priklausomai nuo gerų ar blogų santykių su „Dekbera, skiriasi ir požiūris į patį poreikį, modelį, koncepciją bei, žinoma, pinigus. GMP įstaigų asociacijos vadovas Nerijus Mikelionis, kuris yra ir Kauno GMP vadovas, teigia, kad be privataus tinklo išsiversti niekaip neįmanoma: „Taip, pas mus yra skaitmeninis radijo ryšys, mes nesame VRM tinkle, bet taip yra tiktai dėl to, kad neturi VRM tinklas mums reikalingo funkcionalumo: t. y., negali perduoti brigadų statuso – „laisva“, „užimta“ (apie konkrečią brigadą – balsas.lt).

O numeriai – tai jau yra kas kita, nes, na, ryšys,– radijo ryšys,– tai yra vidinė įstaigos sistema. O telefono numeriai, kuriais gali paskambinti ar į BPC, ar į GMP, jau yra kas kita. Tai va. <...> Tai va. Tai jeigu kalbant vėl gi apie numerius, kuriais galima paskambinti ir gauti pagalbą, ar ne? Tai yra taip šiai dienai: mes turime 112 numerį, kuris yra skirtas paprašyti pagalbos ir kai atsitiko nelaimė kokia nors, ar ne? Na, ir visoj Europoj 112 numeris yra, bet pasakydami A, Vidaus reikalų ministerija nepasako B,– kad visos praktiškai šalys be 112 numerio, kurį privalo turėti pagal Europos Sąjungos teisės aktus, yra ir trumpieji numeriai, kuriais žmonės gali paskambinti tiesiogiai į spec. tarnybą. Tai yra, į Greitąją, tai yra, į Policiją, tai yra, į Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Ir tą turi visos šalys. Mūsų visi kaimynai aplink esantys tą turi. Na, o jeigu teko būti Vokietijoj ar Didžiojoj Britanijoj ir taip toliau ir panašiai, iš visos Europos šalių tiktai šešios turi vieną numerį 112. <...> Mūsų siūlymas 113 numerio arba kitokio trumpojo numerio vieno įvedimas niekaip nekvestionuoja 112 buvimo. Jis turi būt, jis yra ir tegul dirba. Esant reikalui, masinei nelaimei ar kažkokiam kitokiam įvykiui, kai reikia visų trijų komandų, ar ne? GMP, PGT ir Policijos, jie priima tą kvietimą ir perduoda toms tarnyboms. Tačiau šiandien 70% visų skambučių į GMP atkeliauja ne per 112, o trumpaisiais numeriais, t. y., 03, 133.

REKLAMA
REKLAMA

Dabar jeigu aš paklausčiau jūsų, kaip išsikviestumėte greitąją iš savo mobilaus?“ Šių eilučių autorius skambintų 112. Ir kodėl būtent taip, kodėl vienas yra visada paprasčiau ir pigiau negu du, keturi ar penki, paaiškina kitas pašnekovas.

Marijampolės GMP, kuri išdrįso nutraukti viešąjį pirkimą ir nepabėgo į privatų tinklą, vadovas Alvydas Dirsė teigė, kad per 112 atkeliauja iki pusės visų GMP skambučių ir tendencija tik auga, nes tai yra visiškai logiška pagal demografines ir socialines tendencijas, taip pat pagal galiojančius teisės aktus:

„Esmė yra ta, kad pagal Vyriausybės visą programą ir įstatymus visa kita yra vienas numeris. Ir dar, operatyviu atveju, turi būti padaryta taip – mygtuko principu. Nes numeriai visi, ten jeigu nekeisi, visi turės eiti per BPC. <...> Ir koks skirtumas, kas kur priims. Bet mano toks pasiūlymas. Ir kodėl kiti nenori, tie, kurie turi tuos prisijungimus, todėl, kad, kaip aš jums ir sakiau, iškrenta grandis. Visų reikalingų, kur dabar naudosit, privatus iškrenta, iškrenta programos. BPC nereikia šitų programų, arba jas dalimis galima pritaikyti, o ir toliau, mano nuomone, šitaip turėtų būti: dispečerinės greitosios turi būti BPC ir mygtukų principas – pakėlė Petras, aha, „žmogus skambino, jam labai širdį skauda“, paspaudė – pakėlė medikai, kažkas dega – pakėlė žmogus iš gaisrinės, <…> Svarbiausia yra pinigai. Atskiras tinklas yra milijonai. <...> Sakykime, keturis kartus  bus mažesni mokesčiai iš VRM’o ryšio negu iš privataus.“

REKLAMA
REKLAMA

Pasak A. Dirsės, valdiškas ryšys, kuriame jau įdiegta ir galimybė aptikti bei valdyti konkrečias GMP brigadas, yra tiesiog per pigus tiems, kas galbūt ir nori tam tikrų, egzotiškų pramogų. „Sakykim, mes mokėsime valstybiniam ryšy apie 80–90 Litų, o privačiam – 300 Lt. Už kiekvieną raciją (racijos aptarnavimą per mėnesį – balsas.lt). Ot ir pavyzdys jums!” – sako A. Dirsė. Cha, bet juk ir A. Dekinas, ir N. Mikelionis teigia, kad valdiškas tinklas esti labiau negu blogas – nedengia visos Marijos žemės teritorijos, tik didmiesčius ir pasienį, o štai privatus dengia viską?

A.Dirsė: „Jis padengia apskritimais. Suprantat, siųstuvas 25 kilometrus į abi puses ir šitas galvoja, kad viskas padengta. Nes aš kalbuosi su komisija, kurioj priiminėju, ten dispečerinėj. Kai pasižiūri, tai, pvz., paimkim Lazdijuose (pasienis), pavažiavus 2 km penkiose-keturiose vietose nerodo ryšio.

Tai yra tik kalbos. Aiškina, jog viskas labai gerai. Plius, neleidžia naudotis šituo ryšiu brigadoms, o sako, kalbėkitės per dispečerines su mobiliuoju. Va šitaip. Taip! Tai yra tiktai muilinimas akių!“ <...> Bent koks renginys vyksta, iš asociacijos arba dėl greitųjų, tai „Dekbera“ yra kaip rėmėjas.” STOP. Pasitiksliname – apmoka ir vakarėlius, ir gal keliones???? „Na, taip, dalį apmoka. Sponsoriauna. Čia ne paslaptis“, – sako A. Dirsė.

REKLAMA
REKLAMA

Ministras V. P. Andriukaitis portalui balsas.lt sakė valdąs minėtą informaciją ir ketinąs inicijuoti GMP sistemos suvalstybinimą bei centralizavimą. Jeigu, žinoma, suspės, nes nei savivaldybės, nei patys viešųjų įstaigų vadai, galintys tvarkytis savo ūkiuose, kaip privačių UAB-ų direktoriai šito labai nenori.

Vyriausybės sudėtis, kaip žinia, po prezidento rinkimų gali ir pasikeisti, juolab kad greičiausia persirinksianti prezidentė Dalia Grybauskaitė demonstruoja labai keistą rūpestį sveikatos įstaigomis, kurios V.P. Andriukaičio, kaip jį bevertintume, vadovavimo laikotarpiu negalėjo būti pertvarkytos.

O pirkimai vykdomi ir toliau, tad ta „balutė“, apie kurią kalba Seimo narys, tik gilės. Pigaus ryšio ir pigių kelionių Lietuvoje nenorima. Balsas.lt duomenimis, į Kubą kartu su ponais T. Rodz ir A. Dekinu važiavo dar du asmenys. Verslininkas siūlė pasidomėti patiems, kas už ką mokėjo, tad maloniai prašome, jog GMP asociacija ir aplink ją apaugusios bendrovės pasisakytų pačios, kokių įgūdžių ir patirčių saulėtojoje Kuboje galėjo būti ieškoma?

REKLAMA
REKLAMA

Sėkmė ir klausimas

UAB „Dekbera“ laimėti konkursai GMP stočių techninei priežiūrai ir privataus skaitmeninio tinklo nuomai per 2011–2013 metus sumomis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų