Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
TAIP ,TEISINGAI RAŠOMA-SOCDEMAI TVIRTAI ĮKALĖ SAVO VALDYMO LAIKOTARPIU ŠIĄ SISTEMĄ IR PRIVATIZAVIMUI IR PARDAVIMUI.
liuks , straipsnis atskleidzia viena is priezasciu kodel zmones nelabai nori moket mokesciu .... zino kad vistiek isvogs
Tai gal T.Čyvas galvoja (ar nori skaitytojams įdiegti), kad korupcija "pastojo" , gimė ir išaugo Lietuvos kaime. Oi kaip klysta. Ir kitus klaidina , nepasakydamas visos tiesos.
Išmesti straipsniai ir buvo nereikalingi. Tai, kad bylų yra ne daug, o jūs tiksliai negalite paskyti neva egzistuojančių (realybėje beveik ne) piktnaudžiavimų statkistikos - įrodo, kad viskas padaryta gerai. problemas išgalvoja tokie, kaip jūs ir žurnaliūgos.
Ir dar.
Prima Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) redakcija buvo parengta pagal Pasaulio banko teisinę bazę. Tai praktikoje gerai nušlifuoti viešųjų pirkimų teisės aktai. Maža to, juos padėjo rengti vienas iš geriausiu viešųjų pirkimų teisės specialistų Europoje, Gosta Wstringas (Švedija). Įstatymas buvo geras, jam trūko keleto straipsniu, kurie nežinia dėl kokių priežasčių „iškrito“ (lyginant su PB dokumentais). Dar pora straipsnių buvo netiksliai išversta. Tokias problemas buvo galima lengvai pašalinti.
Antra VPĮ redakcija — jau tautinis „dviratis“. Nors ir kreivas, tačiau „važiuoti“ su juo buvo galima. Kad ir sunkiai, viešųjų pirkimų procedūras dar buvo galima, šiaip netaip, sujungti į vieną loginę schemą.
Trečia VPĮ redakcija, tai jau lobistų produktas, skirtas pinigų plovimui. Tarp kitko, taip pat parengtas su švedų technine pagalba, tik tą kartą pagalbos teikimui vadovavo „specialistė“, prieš tai buvusi namų šeimininke. Atitinkamai ir rezultatas, vietoje teisės norminio akto — kalambūrų kratinys. Sugebėjo tik išversti ES direktyvą (labai netiksliai), pridėti dalį antros Įstatymo redakcijos ir ant viršaus užrašyti VPĮ.
Ketvirta VPĮ redakcija tapo „patobulinta“ trečioji redakcija, pridedant „apsisukimų“. Šioje Įstatymo redakcijoje nebeliko viešųjų pirkimų esmės, bet atsirado labai dideliu kvailysčių (tiesiogine žodžio prasme). Už tokį Įstatymo projekto parengimą turėtų kažkas atsakyti.
Prima Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) redakcija buvo parengta pagal Pasaulio banko teisinę bazę. Tai praktikoje gerai nušlifuoti viešųjų pirkimų teisės aktai. Maža to, juos padėjo rengti vienas iš geriausiu viešųjų pirkimų teisės specialistų Europoje, Gosta Wstringas (Švedija). Įstatymas buvo geras, jam trūko keleto straipsniu, kurie nežinia dėl kokių priežasčių „iškrito“ (lyginant su PB dokumentais). Dar pora straipsnių buvo netiksliai išversta. Tokias problemas buvo galima lengvai pašalinti.
Antra VPĮ redakcija — jau tautinis „dviratis“. Nors ir kreivas, tačiau „važiuoti“ su juo buvo galima. Kad ir sunkiai, viešųjų pirkimų procedūras dar buvo galima, šiaip netaip, sujungti į vieną loginę schemą.
Trečia VPĮ redakcija, tai jau lobistų produktas, skirtas pinigų plovimui. Tarp kitko, taip pat parengtas su švedų technine pagalba, tik tą kartą pagalbos teikimui vadovavo „specialistė“, prieš tai buvusi namų šeimininke. Atitinkamai ir rezultatas, vietoje teisės norminio akto — kalambūrų kratinys. Sugebėjo tik išversti ES direktyvą (labai netiksliai), pridėti dalį antros Įstatymo redakcijos ir ant viršaus užrašyti VPĮ.
Ketvirta VPĮ redakcija tapo „patobulinta“ trečioji redakcija, pridedant „apsisukimų“. Šioje Įstatymo redakcijoje nebeliko viešųjų pirkimų esmės, bet atsirado labai dideliu kvailysčių (tiesiogine žodžio prasme). Už tokį Įstatymo projekto parengimą turėtų kažkas atsakyti.
Stipriai itariu, kad oficialus vogimo skaiciai yra gerokai pamazinti
Jums, matyt, užkandai per pietus nebeliko... labai anksti pradedate :)
Vytautas Ju.
Vytautas Ju.
Tomui Čyvui
Be abejo, tai iškreipia konkurencija rinkoje. Tokia apyvartinė suma Lietuvos ekonomikoje yra labai didelė, todėl daro milžiniška žalą jos vystymuisi. Be to, tai ir moralinė žala, nes mažina pasitikėjimą valstybės valdymo institucijomis, atitinkamai, formuoja ir požiūrį į valdžią ir pačią valstybę.
Be abejo, tai iškreipia konkurencija rinkoje. Tokia apyvartinė suma Lietuvos ekonomikoje yra labai didelė, todėl daro milžiniška žalą jos vystymuisi. Be to, tai ir moralinė žala, nes mažina pasitikėjimą valstybės valdymo institucijomis, atitinkamai, formuoja ir požiūrį į valdžią ir pačią valstybę.
Tai jau taip. Į teisėsaugą pernai VPT krepėsi vos dvi dešmtis kartų. Numanomų kyšių apimtys apskaičiuotos su trijų šimtų procentų paklaida, kai visi žino apie totalnį piktnaudžiavimą. Bet ekspertui Vytautui Ju viskas gerai. Jis prblemų nemato.
Būtent apie tai ir kalbu. Be to, kaip minėjau, visi te makliavojimai padaroir didelę netiesioginę žalą ūkiui, kuri, man regis, nelabai kur apskaityta. Turiu omenyje - rinkos iškraipymo padarinius.
Milijardų taupymo miražas