Plačiau apie tai, ar Lietuva susitvarko su migracijos iššūkiais ir ką darys, kad ją pažabotų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su ministru Martynu Katelynu.
Nelegalios migracijos situacija Lietuvoje: ar grėsmė jau suvaldyta?
Kaip vertinate, kokia situacija dėl nelegalios migracijos ir apskritai dėl migracijos šiuo metu yra Lietuvoje?
M. Katelynas: Nelegalios migracijos, kuri kaip reiškinys buvo 2021 metais, kai susidūrėme su neregėto masto krize, jau nebėra. Įrengtas sienos barjeras tikrai tai sustabdė, apgręžimo taktika labai padėjo, todėl srautai pastebimai sumažėję. Tai nebėra tokia didelė problema, kokia buvo, tačiau susiduriame su antrinės migracijos srautais iš Latvijos pusės, nes Latvija neturi tokio fizinio barjero, kokį turime mes, ir neturi pakankamai pajėgumų susitvarkyti su šia krize.
Pastaraisiais mėnesiais labai stipriai išaugo antrinės migracijos srautai, kai migrantai, patekę į Latvijos teritoriją, vėliau bando per Lietuvą vykti į Vakarų Europą. Mūsų pasieniečiai sulaiko šiuos migrantus.
Pavyzdžiui, maršrute Ryga–Varšuva pasieniečiai patikrina autobusuose sėdinčius asmenis, randa nelegalių migrantų su padirbtais dokumentais ir juos sulaiko. Tada turime taikyti readmisijos sutartį ir bandyti grąžinti migrantus Latvijai. Šiuo metu tai yra didžiausia problema, kalbant apie nelegalią migraciją.
Didžiausias iššūkis – iš Latvijos augantys migracijos srautai
Jūs ir anksčiau minėjote, kad Latvija su tuo nesusitvarko, ir tai yra didelė problema. Ar galima kažkaip padėti iš mūsų pusės bei iš Europos Sąjungos? Ką šioje vietoje reikėtų kuo skubiau daryti, kad to nebūtų arba ši situacija švelnėtų?
M. Katelynas: Žinoma, reikia kalbėtis su Latvijos puse, ką jie planuoja daryti ateityje, nes kol kas situacija yra tikrai labai prastai valdoma. Nenoriu sakyti, kad visiškai nevaldoma, bet valdymas tikrai susiduria su sunkumais – iš savo pusės mes jau esame išsiuntę pasieniečių komandą padėti tvarkytis su nelegalia migracija, tačiau to tikrai neužteks, Latvija turi skirti didesnį dėmesį išorinės Europos Sąjungos sienos saugumui.
Manau, kad pirmieji darbai bus atliekami bendraujant su Latvijos atstovais – aiškinsimės, kaip galime padėti ir ką jie patys darys, nes dabartiniai srautai yra nepateisinami. Turime bendrai pažiūrėti, ką galime padaryti, kad nebūtų tokio migrantų kiekio.
Jeigu metų pradžioje kas mėnesį turėdavome apie 20–30, daugiausia iki 50 antrinės migracijos atvejų iš Latvijos, tai šiuo metu susiduriame net su 500 atvejų per vieną mėnesį. Tokiu būdu mes apkrauname savo sistemą: kiekvienas sulaikytas nelegalus migrantas turi būti registruojamas, jam turi būti suteikiamos apgyvendinimo sąlygos, iš karto skiriami žmogiškieji ištekliai prašymų pildymui ir migrantų grąžinimui.
Mūsų readmisijos sutartis su Latvija yra gana sudėtinga, mums tenka labai sudėtinga įrodinėjimo pareiga patvirtinti, kad tas migrantas tikrai atvyko iš Latvijos. Visus šiuos dalykus reikia aptarti ir, manau, tikrai įmanoma rasti sprendimus situacijai suvaldyti.
Ministras perspėja: dėl migracijos kyla pavojus Šengeno erdvei
Ar Latvija neturi įrengtos koncertinos, ar pasienis yra kitoks nei mūsų? Kokios ten problemos, kad jie nesusitvarko?
M. Katelynas: Šiuo metu jie neturi tokio fizinio barjero. Kiek man žinoma, nors informacija gali būti ir pasenusi bei galbūt jau yra žengti kiti žingsniai, tikiuosi tai išsiaiškinti. Manau, kad jie šiuo metu galbūt neturi finansinių išteklių, nes tai tikrai kainuoja, tačiau jeigu mes rūpinamės savo išorine siena kaip Europos Sąjunga, manau, kad turi atsirasti europiniai mechanizmai, kaip padėti tvarkytis. Turime suprasti, kad mūsų Šengeno erdvė yra pavojuje.
Šiuo metu Lenkija yra įvedusi pasienio patikras prie sienos su Lietuva. Matome, kad savaitgaliais, kai nemaža dalis lietuvių vyksta apsipirkti, pramogauti ar keliauja į Vakarų Europą automobiliais, jie susiduria su kelių kilometrų eilėmis.
Šis ribojimas taikomas ne tik šioje vietoje – labai daug kitų Europos Sąjungos valstybių yra atnaujinusios patikras prie savo sienų. Mūsų atvira Šengeno erdvė, laisvė keliauti, yra pavojuje, nes kiekviena valstybė rūpinasi savo saugumu. Jeigu nerasime problemos sprendimo būdų, Šengeno erdvė pavirs tik popierine, nes turėsime nuolatines patikras pasienyje.
Ar Lietuvai taip pat reikėtų sustiprinti patikras pasienyje, kaip tai padarė Lenkija? Ar ir mums vertėtų žengti tokį žingsnį?
M. Katelynas: Tai yra vienas iš variantų, kurį tikrai svarstyčiau. Aišku, tai yra jau ne Vidaus reikalų ministerijos, o platesnis, Vyriausybės lygio sprendimas. Jeigu situacija negerėtų, skaičiai blogėtų ir matytume, kad Latvija nesusitvarko arba galbūt nenori susitvarkyti – gali būti visokių priežasčių – kaip vidaus reikalų ministras siūlyčiau Vyriausybei taikyti tam tikrus ribojimus, kad galėtume tuos srautus lengviau valdyti.
Supraskime vieną dalyką: jeigu mes galėtume sustabdyti antrinę migraciją prie sienos, mums nereikėtų taikyti readmisijos sutarties. Latvijos teritorijoje patikrintas autobusas, bandantis kirsti patikros punktą su nelegaliais migrantais, kurie turi padirbtus dokumentus arba jų visai neturi, būtų Latvijos problema.
Latvija pati turėtų spręsti savo sukurtą problemą dėl netinkamos sienos priežiūros. Tačiau kai migrantas patenka į mūsų teritoriją, pradeda veikti visai kiti mechanizmai. Variantų yra daug ir aš labai tikiuosi, kad įmanoma rasti bendrą sutarimą bei sprendimą su latviais, išvengiant pasienio patikrų. Tikrai nesinorėtų paneigti laisvo keliavimo sukuriant dirbtines eiles vien dėl to, kad turime rūpintis savo saugumu.
Nausėda: vidaus sienų kontrolė Šengene reikštų pralaimėjimą kovojant su nelegalia migracija
Lietuvos ir Latvijos prezidentai Gitanas Nausėda bei Edgaras Rinkevičius teigia, kad kovojant su Baltarusijos režimo organizuojama neteisėta migracija pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas Europos Sąjungos (ES) išorės sienų apsaugai, o ne laikinos vidaus sienų kontrolės griežtinimui Šengeno erdvėje.
Pasak G. Nausėdos, Lietuva šiuo metu prisideda prie Latvijos sienos apsaugos, siųsdama Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnus padėti užkardyti neteisėtus sienos kirtimo atvejus.
„Šis bendradarbiavimas tikrai yra labai geras ir galėtų būti dar intensyvesnis, bet tai priklausys nuo Latvijos deklaruojamo poreikio“, – bendroje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos vadovas.
Jis pabrėžė, kad vidaus sienų kontrolės atkūrimas Šengeno erdvėje būtų nesėkmės ženklas.
„Vidinių sienų kūrimas Šengeno erdvėje būtų pralaimėjimas ir savotiška kapituliacija prieš šį reiškinį (išaugusius neteisėtos migracijos srautus – ELTA)“, – teigė G. Nausėda.
Anot jo, kuo efektyviau valstybės saugos ES išorės sienas, tuo mažiau bus poreikio taikyti vidaus sienų kontrolės priemones.
Latvijos prezidentas E. Rinkevičius teigė, kad Baltarusija pastaruosius penkerius metus migraciją naudojo kaip spaudimo priemonę prieš Baltijos valstybes, todėl būtina toliau stiprinti išorinės sienos apsaugą ir užtikrinti veiksmingą esamų kontrolės priemonių taikymą.
Pasak jo, nuo šių metų pradžios Latvijos pareigūnai užkirto kelią maždaug 8 tūkst. bandymų neteisėtai kirsti šalies sieną.
„Pagrindinis dėmesys šiuo metu turėtų būti skirtas tam, kad užtikrintume, jog veiksmingiau veiktų esamos kontrolės ir apsaugos priemonės pasienyje“, – sakė Latvijos prezidentas.
E. Rinkevičius taip pat pažymėjo, kad Latvija bendradarbiauja su kitomis valstybėmis grąžinant neteisėtai sieną kirtusius migrantus, o šiai sričiai ir toliau bus skiriamas prioritetas.
Anot jo, nors ateityje migracijos spaudimas gali sumažėti, šiuo metu nėra pagrindo kalbėti apie griežtesnės vidaus sienų kontrolės įvedimą.
„Tai būtų katastrofa ir reikštų, kad turėtume beveik visus savo pajėgumus skirti vidinių sienų apsaugai“, – teigė Latvijos prezidentas.
Latvija turi apie 172 kilometrų ilgio sieną su Baltarusija, artima Rusijos sąjungininke. Baltijos valstybė kaltina Baltarusiją valdantį Aliaksandrą Lukašenką tyčia nukreipiant migrantus prie ES išorinės sienos, siekiant daryti spaudimą blokui.
Latvija, Lietuva ir Lenkija dėl to sustiprino sienų apsaugą ir pastatė pasienio tvoras.
Pernai VSAT pareigūnai neleistinose vietose neleido į Lietuvą iš Baltarusijos įsibrauti daugiau nei 1,6 tūkst. asmenų, šiemet – 901.
Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios į Lietuvą neįleista 25,5 tūkst. neteisėtų migrantų.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
