Uostamiesčio politikai yra palaiminę aibę taisyklių, kuriomis privalo vadovautis miestiečiai, tačiau realiai kontroliuoti, kaip laikomasi draudimų, dažnai neįmanoma.
Pavyzdžiui, Klaipėdoje draudžiama rūkyti namų laiptinėse, vežti liftu gyvūnus, jei tam prieštarauja lifte esantys žmonės, naudoti šunis ir kates maistui, žvejoti, lipti ant ledo, jei jo storis mažesnis nei 7 cm, maudytis tamsiu paros metu, apželdinimui naudoti alergiją sukeliančius bei nuodingus augalus...
Daugeliu atvejų taisyklės palaimintos tik dėl įsipareigojimų vykdymo centrinei valdžiai, o policija priversta papildomai triūsti, nes į pranešimus reaguoti privalo.
Valdžios ranka
Klaipėdos miesto politikai ir valdininkai neretai susikerta dėl pastarųjų siekio "prastumti" kokias nors naujas taisykles. Mat privalu vykdyti įstatymus, centrinės valdžios nutarimus, tad Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba uoliai seka, ar teisės aktų yra laikomasi.
Valdininkai pateikia taisyklių projektus, o politikai juos kritikuoja: esą tam tikri punktai neatitinka miesto specifikos, itin keblu įgyvendinti kontrolę, nėra ir pajėgumų.
Anot uostamiesčio Tarybos nario Kęstučio Gabšio, pačių taisyklių buvimas nėra blogai, nes jos nurodo, ko negalima daryti, tačiau kontrolės mechanizmas stringa.
"Jei nebūtų taisyklių, tada politikus "tarkuotų", kad nieko nedaroma. Bet tose taisyklėse yra labai daug perteklinių punktų. Jei būtų įkurta municipalinė policija, įsteigta apie 20 etatų, tuomet gal ir pasikeistų situacija. Pernai Administracinė komisija prie miesto Tarybos surašė vos 200 protokolų. Tai - lašas jūroje. Geriau turėti 2-3 taisykles, tačiau priversti žmones jų laikytis. Dabar yra begalė punktų, kurių didelė dalis neįgyvendinami", - sakė jis.
Politiką ypač papiktino draudimas maudytis tamsiu paros metu.
"Kas tai kontroliuos? Kas dirbs po darbo valandų? Kitas dalykas - klaipėdiečiai tikrai moka saugiai elgtis vandenyje, nes tai - jų kraujyje. Naktinės maudynės - mūsų laisvės tradicija. Nelaimės dažniausiai dėl nesaugaus elgesio vandenyje atsitinka svečiams. Prirašoma pernelyg daug reikalavimų, o pajėgų tuos reikalavimus vykdyti - per mažai. Tai yra blogai, nes smunka pasitikėjimas valdžia", - samprotavo Tarybos narys.
Anot jo, blogų žmonių laikytis taisyklių nepriverčiame, o geriems gadiname gyvenimą.
Ekologinė policija
Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisyklės draudžia "padaryti gyvūną benamiu", be pateisinamos priežasties "gąsdinti ar numarinti gyvūną", jį išleisti vieną į daugiabučio namo bendro naudojimo patalpas, laiptinę, kiemą, gatvę, "nepriklausomai nuo to, ar jis su pavadėliu, antsnukiu, ar be jų".
Taip pat draudžiama mieste laikyti šunį, jei jis drumsčia kitų gyventojų ramybę. Bet realiai tokių šunų - daug, o pasiskundus policijai dėl sukeliamo diskomforto dažniausiai apsiribojama įpareigojimu gyvūną užregistruoti, jei tai nebuvo padaryta.
Yra ir įpareigojimas surinkti bei išmesti tam numatytose vietose šunų ekskrementus. Tokių vietų uostamiestyje - vienetai, o į buitinių atliekų konteinerį mesti fekalijas negalima.
Miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis sakė, kad buvo tik vienas atvejis, kai pilietis baustas už tai, jog jo šuo ant žemės paliko "dovanėlę".
"Tiesiog tuo metu, kai vyko procesas, buvo šuo nufotografuotas... O šiaip, kaip įrodysi, kad čia tavo šuo paliko krūvelę? Šiais metais, jei tam pritars miesto Taryba, turėtų pradėti vėl dirbti savivaldybės ekologinė policija - du pareigūnai. Jie ir prižiūrėtų, kaip yra laikomasi įvairių taisyklių. Ypač daug dėmesio bus skiriama asmenų, niokojančių kopas keturračiais motociklais, drausminimui. Sutartis dėl ekologinės policijos paslaugos pirkimo turėtų būti pasirašyta trejiems metams", - sakė M. Poimanskis.
Be kita ko, ruošiamasi teikti miesto Tarybai patobulintas su gyvūnų laikymu susijusias taisykles, kuriose nurodyta, kad norintiesiems laikyti šunį reikės gauti ne tik daugiabučio gyvenamojo namo aikštelės, kuriame yra butas, kaimynų, bet ir visos laiptinės gyventojų sutikimą.
Taip pat ketinama sarginius šunis pramoninėse teritorijos leisti laikyti ne arčiau kaip 300 metrų nuo artimiausio gyvenamojo namo ar kvartalo.
Promilės nerūpi
Įvairius skundus dėl miesto taisyklių nesilaikymo nagrinėja savivaldybės Administracinė komisija prie miesto Tarybos. Pasak minėtos komisijos pirmininko, uostamiesčio vicemero Beno Šimkaus, daugiausiai įspėjimų arba baudų, ypač - vasarą, gauna viešoje vietoje alkoholį vartojantys asmenys. Daug skundų ir dėl triukšmaujančių kaimynų.
"Policijos pareigūnai surašo protokolus ir perduoda bylas nagrinėti mūsų komisijai. Tačiau yra buvę ir kurioziškų atvejų - pagal taisykles užtenka tik atsidaryti alkoholinio gėrimo tarą. Protokolas tokiu atveju surašomas net jei alkoholio matuoklis rodo nulius. Viešose vietose alkoholį tiesiog draudžiama vartoti, nebūtinai turi būti girtas... Pernai komisijoje nagrinėjome apie 800 bylų, dėl jų vyko ir teismai, tačiau pralaimėjome tik kelis kartus", - teigė vicemeras.
Anot jo, buvo nubausti ir mokiniai, kurie mėtė cigarečių nuorūkas, tačiau apsiribota tik "gėdos stulpu" bei įspėjimais.
"Buvo ir toks atvejis nagrinėjimas: moteris naktį neva per garsiai kalbėjosi su JAV gyvenančia dukra mobiliuoju telefonu. Kaimynai pasiskundė. Bet juk kai pas mus naktis, valstijose - diena... Šiaip labai dažnai skundžia giminės gimines. Pavyzdžiui, negavo palikimo, tai skundžia, kad giminaičio šuo neregistruotas", - pasakojo B. Šimkus.
Jis taip pat apgailestavo, kad uždrausta naktį maudytis mieste, nes tai daryti mėgdavęs.
"Nesuprantu aš ir to draudimo auginti alergiją sukeliančius augalus, nes vieniems vieni sukelia, kitiems - kiti. Tačiau negalime nesivadovauti įstatyminėmis normomis, todėl Taryba ir privalo priimti įvairias taisykles. Visgi, pavyzdžiui, sukontroliuoti rūkymą laiptinėse sunku. Būna, kai žmonės skundžiasi, kad per pertraukas mokiniai masiškai rūko, gyventojams vėliau neva neįmanoma kvėpuoti, bet ar tu už rankos pagausi? Nubaustų už rūkymą laiptinėse nėra", - pripažino jis.
Pernai į miesto biudžetą buvo surinkta mažiau baudų, nei 2008-aisiais. Tai siejama su statybų bumo pabaiga - ekonominio pakilimo metu miestas buvo labiau teršiamas, tad ir baudų statybininkai gavo daugiau.
Policijos reakcija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro vadovo Andriaus Leliugos manymu, miesto taisyklės nėra absurdiškos, tačiau pati savivaldybė turėtų rūpintis jų vykdymu bei kontrole.
"Jei policija sulaukia piliečių skundų, ji privalo reaguoti. Daugeliu atveju situacija keičiasi, jei piliečiai parašo skundus. Kaip ir dėl rūkymo laiptinėse. Visgi iškvietimų, kai atvykus nėra įmanoma nieko nustatyti, labai nedaug. Braukti ko nors iš miesto taisyklių nesiūlyčiau, nes turi būti tvarka, kaip ir visame pasaulyje", - sakė pareigūnas.
Anot jo, pagrindinė problema - taisyklių įgyvendinimas.
"Jei yra parašyta, kad šunys gamtinius reikalus turi atlikti juos vedžioti skirtose vietose, reikia pasirūpinti švara, surinkti ekskrementus ir juos išmesti tik į tam tikslui skirtas šiukšliadėžes, tai turi būti ir pakankamai tam skirtų aikštelių. Juk žmogus neveš šuns iš vieno miesto galo į kitą" - sakė jis.
M. Poimanskis taip pat pripažino, kad vykdyti taisyklių įgyvendinimą trūksta kontrolierių.
"Mūsų skyriuje yra 6 etatai, du žmonės važinėja po miestą, kontroliuoja. O Vilniuje kontrolierių yra 20", - tikino jis.
Skyriaus vedėjas teigė, kad kol kas nė vienas žmogus nesiskundė ir dėl daug diskusijų sukėlusio įpareigojimo daugiabučio namo bute rekonstrukcijos, remonto, baldų surinkimo ir stumdymo darbus atlikti tik darbo dienomis - nuo 9 iki 21 val., o šeštadieniais - iki 18 val.
"Svarbu ir tradicijos"
Vidmantas PLEČKAITIS, Tarybos sekretorius
Taip, savivaldybėje prikuriama ir tokių taisyklių, kurių įgyvendinimo neįmanoma vykdyti. Gal dėl pinigų, etatų stokos. Visgi formaliai reikia turėti tas taisykles, bet jos ne visada turi "kojas". Nors, kita vertus, lietuviai nemėgsta laikytis taisyklių. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra dar daugiau įvairiausių taisyklių, draudimų, tačiau ten žmonės stengiasi paisyti tvarkos. Yra ir speciali policija, kuri reaguoja į gyventojų iškvietimus.
Klaipėdoje draudžiama:
* Bendrojo naudojimo patalpose: rūkyti, triukšmauti, trikdyti viešąją rimtį;
* Rūkyti autobusų stotelių paviljonuose, Skulptūrų parke, Smiltynės miške ir jūros link vedančiuose takuose bei visuose paplūdimiuose, išskyrus specialiai įrengtas vietas ir zonas;
* Plaukioti ant pripučiamų čiužinių, automobilių kamerų, rąstų, lentų ir kitų plaukijimui nepritaikytų daiktų;
* Lipti, žvejoti, vaikščioti, čiuožinėti ant ledo, kai jo storis mažesnis nei 7 cm. Taip pat, kai ledas turi sniego priemaišų, nėra skaidrus, atlydžio metu;
* Vienam eiti ant ledo tamsiu paros metu;
* Maudytis tamsiu paros metu;
* Gręžti daug ekečių arti viena kitos ir būriuotis vienoje vietoje, kai ledas plonesnis kaip 30 cm;
Baudos už taisyklių nesilaikymą
Už gyvūnų auginimo ir laikymo: įspėjimas arba bauda iki 2 000 Lt, gyvūno konfiskavimas;
Už saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo: įspėjimas arba bauda nuo 50 iki 100 Lt;
Už tvarkymo ir švaros: įspėjimas arba bauda iki 2 000 litų;
Už triukšmo prevencijos viešose vietose: bauda nuo 300 iki 1 000 Lt;
Denisas NIKITENKA
