Per pastaruosius du dešimtmečius traukiantis miestui Savivaldybės administracija išsipūtė bemaž dvigubai. Tačiau, ar mažėjant miesto gyventojų neturėtų mažėti ir valdžia? Pavyzdžiui, trečdaliu.
Užsidirbo kėdę
Miesto Tarybos opozicija prabilo apie tai, kad reikėtų atsisakyti vieno Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo. Praėjusią kadenciją po to, kai neaiškiomis aplinkybėmis pavaduotojo kėdę apleido Gintautas Mikučiauskas, direktorius Vladas Damulevičius išsivertė su vienu pavaduotoju. Kuris, beje, tikrai nepersidirbo – kelios jo vadovautos komisijos per metus laiko nebuvo nė karto sukviestos bent į vieną pasitarimą.
Tačiau šios kadencijos valdančioji dauguma nesivaržė dalydamasi postais. Viena pavaduotojo kėdė atiteko liberalcentristams – ją užsėdo Vaclovas Vingras, antroji kėdė atiteko vos du mandatus iškovojusiems, tačiau koaliciją parėmusiems liberalsąjūdiečiams. Antruoju direktoriaus pavaduotoju įdarbintas Liberalų sąjūdžio žmogus – Viktoras Strups.
Ne nauja idėja
Idėja apkarpyti politinius etatus – ne nauja. Praėjusioje kadencijoje siūlyta atsisakyti ir vieno mero pavaduotojo etato, kuris į valdančiąją koaliciją patekusioms partijom atitenka it medžioklės trofėjus – jokių įgaliojimų, neaiški atsakomybė, tačiau atlyginimas stabiliai didelis.
Šiuo metu eismą mieste „reguliuojantį“ merą Justiną Sartauską pavaduoja dvi vicemerės – zootechnikės išsimokslinimą įgijusi Danguolė Martinkienė, atsakinga už švietimą ir kultūrą, bei mažylių auklėjimo įgūdžius aukštesniojoje mokykloje tobulinusi Daiva Matonienė, kuriai pavesta rūpintis miesto ekonomika, investicijomis, švara ir tvarka. Šios pareigos – simbolinės, kadangi realiai šį darbą atlieka Savivaldybės administracijos darbuotojai. Kad gali būti priešingai, iki šiol nė viena vicemerė neįrodė.
Rinkimams reikalingos
Rengiant išlaidų karpymo programą nedrąsiai kiauktelta apie etatų mažinimą, tačiau – iškart užsičiaupta. Nors sumos išties susidarytų solidžios.
Antai, lyginant su praėjusiais metais, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo alga išaugo nuo 4,9 iki 5 tūkstančių litų. Taigi atsisakius vieno direktoriaus pavaduotojo per metus būtų sutaupyta šešiasdešimt tūkstančių litų. Dar penkiasdešimt tūkstančių litų pridėtų miesto valdžia, atsisakiusi antrosios mero pavaduotojos kėdės. Daugelį metų net daugiau įgaliojimų turėję merai išsivertė su vienu pavaduotojo etatu.
Tiesa, svarstant, kurios vicemerės atsisakyti, pasirinkimas nelengvas, nes abi pavaduotojos – „ir gražios, ir protingos“, ir rinkimams besiruošiančioms partijoms reikalingos, nors persiplėšk.
Valdininkų nemažėja
Šiuo metu Šiaulių miesto savivaldybėje dirba apie tris šimtus tarnautojų. Tačiau šis skaičius – formalus. Savivaldybėje veikia biudžetinės įstaigos, kurių darbuotojai, nors ir išlaikomi iš mokesčių mokėtojų pinigų, oficialiai valdininkais neįvardijami. Šimtai darbuotojų dirba Švietimo skyriaus, Socialinės rūpybos skyriaus ir kt. pavaldume.
Kadangi miestas nuo beveik 130 tūkstančių gyventojų susitraukė iki šimto tūkstančių, ar neturėtų mažėti ir valdininkų? Trečdaliu, kitaip tariant – šimtu burnų? Jeigu vyriausiasis specialistas uždirba per mėnesį apie tris tūkstančius litų (į rankas), tai per metus susitaupytų maždaug milijonas litų, neskaičiuojant sumokamų gyventojų pajamų, socialinio draudimo mokesčių.
„Stovime išsižergę“
„Sovietmečiu Šiaulių vykdomajame komitete dirbo keturis kartus mažiau žmonių, o gyventojų mieste buvo trečdaliu daugiau. Ūkis buvo žymiai didesnis, nes dabar dauguma įmonių privatizuota, nebuvo kompiuterių ir pan. Be to, dabar mažėja mokinių, uždaromos mokyklos – tai ir Švietimo skyrius turėtų mažėti, bet nemažėja. Kai pažiūrėjau, siaubas, kokiuose plotuose sėdi vedėja Damskienė, kiek kainuoja šildymas. Bet dabar valdžia netaupo – taupo tik tauta“, – sako buvusi Tarybos narė, Sąjūdžio pirmeivių Šiaulių klubo pirmininkė Irena Vasinauskaitė.
Visuomenininkė prisimena, kad pirmojoje Tarybos kadencijoje būta per šešias dešimtis deputatų, tačiau visi – visuomenininkai, dirbę be atlyginimų. „Kadangi Lietuva susitraukė, atitinkamai mažiau turėtų būti ir Seimo narių, ir Miesto tarybos narių“, – įsitikinusi I. Vasinauskaitė. Prisipažįsta nesanti tokia optimistė, jog tikėtų, kad politikai savo rankomis „susimažins“. Nors trečdaliu sumažinus Tarybą, per metus būtų sutaupoma per aštuoniasdešimt tūkstančių litų.
„Viskas turėtų būti kitaip. Ir seniūnai turėtų būti renkami, ir seniūnijų biudžetai didesni, bet Europos Sąjungoje esame tik de jure – viena koja, o de fakto – SSSR. Taip ir stovime išsižergę“, – apmaudauja visuomenininkė.
Mykolas DEIKUS
