REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
19
Darius Mockus (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Išslaptintame Valstybės saugumo departamento (VSD) išraše detaliai aprašoma, kaip koncernas „MG Baltic“ veikdamas per savo sudarytą strategiją siekė įgyti kuo daugiau kontrolės valstybėje. VSD akcentuoja, kad koncernas turėjo didžiulę įtaką vienose svarbiausių šalies ministerijų.

19

Išslaptintame Valstybės saugumo departamento (VSD) išraše detaliai aprašoma, kaip koncernas „MG Baltic“ veikdamas per savo sudarytą strategiją siekė įgyti kuo daugiau kontrolės valstybėje. VSD akcentuoja, kad koncernas turėjo didžiulę įtaką vienose svarbiausių šalies ministerijų.

REKLAMA

VSD pažymi, kad „MG Baltic“ turėjo įtakos daugumoje šalies ministerijų, kur siekė sau naudos per viešinimo paslaugas, projektus ministerijoms pavaldžiuose sektoriuose, statybų projektuose ir kt.

Per 290 mln. iš „Lietuvos geležinkelių“

Viena tokių ministerijų – Susisiekimo ministerija. 2008 m. gruodį „MG Baltic“ atstovai ėmėsi kurti schemą, kaip laimėti susisiekimo ministerijai pavaldžių įmonių ir įstaigų organizuojamus rangos darbų konkursus, kurie užtikrintų pelningą veiklą koncerno įmonei „Mitnija“. Labiausiai „MG Baltic“ domino „Lietuvos geležinkelių“ organizuojami didelės vertės darbų pirkimo konkursai.

„MG Baltic“ atstovai darė spaudimą „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei dėl blogos įmonės veiklos, o tada organizuodavo susitikimus, kur aptardavo dalyvavimo konkursuose detales. Čia figūruoja R. Kurlianskio pavardė. Pagrindinė koncerno partnerė šiuose konkursuose buvo bendrovė „Kauno tiltai“.

REKLAMA
REKLAMA

Abi šios įmonės kartu su partnerėmis 2009-2013 m. laimės „Lietuvos geležinkelių“ organizuotų konkursų už maždaug 1 mlrd. litų (apie 290 mln. eurų). Neoficialių susitarimų eigą kontroliavo pats D. Mockus.

REKLAMA

Vėliau „Mitnija“ ir „Kauno tiltai“ „Lietuvos geležinkelių“ konkursus laimėjo tik 2013 m., bet didelė jų apimtis leido įmonėms užsitikrinti veiklos pajamas iki 2016 m.

Kišosi į sveikatos bei švietimo sritis

Ne ką mažiau „MG Baltic“ domėjosi ir Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijomis dėl galimybės užsiimti stambių gydymo įstaigų ar mokslo slėnių statybomis. Koncerno dėmesį patraukė ir šalies universitetų reforma dėl galimybės įsigyti universitetams priklausančius pastatus.

Ypač „MG Baltic“ domino konkursas dėl Santariškių klinikų korpuso statybos, modernių technologijų slėnio „Santaka“ statybos (vertė apie 242 mln. litų, t.y. apie 70 mln. eurų).

REKLAMA
REKLAMA

VSD pažymi, kad „MG Baltic“ akylai kontroliavo, kokią informaciją apie sveikatos sritį rengia jos vadovaujama LNK televizija, o R. Kurlianskis perspėjo žinių vadovę „nedaryti velnio iš draugo“.

VSD skaičiuoja, kad 2009-2016 m. „Mitnija“ kartu su partnerėmis sveikatos ir mokslo įstaigos įvykdė projektų už maždaug 101 mln. litų (apie 29,5 mln. eurų).

Koncerno dėmesį patraukė ir švietimo reforma, prieš kurią 2009 m. studentai rengė mitingą. R. Kurlianskis gavo informaciją apie rektorių, kurie priešinosi reformai, atlyginimus, ši informacija turėjo pasirodyti per LNK. Medžiaga paviešinta po beveik mėnesio po mitingo, prieš Seime vykstant balsavimui dėl reformos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taikėsi į e-sveikatos projektą

Teisingumo ministerija „MG Baltic“ akį patraukė dėl galimybės įgyvendinti stambius valstybės finansuojamus projektus ministerijos kontroliuojamose institucijose ir įmonėse. Vienas patraukliausių – e-sveikatos projektas. VSD akcentuoja, kad dėl jo koncernas ir T. Dapkus siekė kontroliuoti situaciją „Registrų centre“. Tačiau 2017 m. „Registrų centro“ pavaldumas perėjo Susisiekimo ministerijai, todėl IT projektus perėmė Vyriausybė.

„Savo planus IT sektoriuje T. Dapkus sieja su šiame versle aktyviai veikiančiu (paslėpta), kuris artimai bendrauja ne tik su T. Dapkumi, bet ir pastarojo „tarpininkavimo partneriu“, buvusiu SSRS KGB pareigūnu“, - rašo VSD.

REKLAMA

Ūkio ministerija

„MG Baltic“ vadovai D. Mockus, R. Raulinaitis ir R. Vingelis buvo suinteresuoti turėti lojalių asmenų Ūkio ministerijoje, kuri administruoja Europos Sąjungos fondų finansinės paramos skyrimą.

„Neskaidrios „MG Baltic“ įtakos Ūkio ministerijos sprendimams veikimo schemą geriausia iliustruoja VšĮ „Vito Gerulaičio vardo teniso akademijos“ vardu vystytas „Daugiafunkcinio sporto ir sveikatingumo komplekso“ projektas“, - rašo VSD.

Projekto iniciatorę praktiškai kontroliavo „MG Baltic“ atstovai. 2006 m. projektas pripažintas nacionalinės svarbos projektu, pirminiame etape projektui suteikta 26 mln. eurų parama, o dar 6 mln. eurų skyrė Ūkio ministerija.

VSD pažymi, kad koncerno vadovų siekiai išnaudoti savo verslo interesams ministerijų vadovus ar aukšto rango pareigūnus daugiausiai susiję su „MG Baltic“ projektų statybų srityje įgyvendinimu. Dauguma koncerno „sėkmės istorijų“ įvyko tada, kai stambius projektus kuravo ministerijos, kurioms vadovavo (paslėpta) deleguoti ministrai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų