Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina.
Kodėl nieko nedarėme anksčiau?
Pavyzdžiui, visos tos pagrindinės problemos, migrantų krizė, prasidėjusi invazija, taip pat stipraus masto kontrabanda, prasidėjo dar ir jūsų partijai esant valdžioje. Tai kodėl tada nebuvo tokių žingsnių, pavyzdžiui, uždrausti autobusus?
A. Anušauskas: Buvo. Ir, kaip minėjau, tie žingsniai buvo padaryti. Vis dėlto Baltarusijos įsitraukimas į Rusijos rėmimą, dabar jau Baltarusijoje gaminami ginklai Rusijai, buvo šiek tiek kitoks. Jie tiekė atsargas, bet 2024 metų vasarį buvo dvigubai sumažintas maršrutų skaičius.
Tai irgi yra nuosekli politika. Prieš tai buvo uždaryti pasienio kontrolės punktai, sumažintas jų skaičius, viskas minimalizuota. Mes jau užmirštame tuos dalykus. Tai irgi buvo Vyriausybės sprendimai. Tai nebuvo kokio nors vieno ar kelių Seimo narių pasiūlymai.
Aš atkreipiu dėmesį ir šį kartą, kad dar prieš mėnesį pasiūliau ir kitą dalyką. Mes turime žmonių tranzitą iš agresorės per Lietuvos teritoriją – ne geležinkeliais, o lengvaisiais automobiliais. Žmonės čia gastroliuoja. Pats mačiau automobilius Šiauliuose.
Ką jie veikia Šiauliuose? Kur tranzitas eina? Pro kur jie važiuoja? Pro Kybartus. Tai šešių valandų per akis. Europos Sąjungos teisės aktai neužkerta Lietuvai kelio nustatyti, pavyzdžiui, tranzito standartą, sumažinant tą laiką nuo 24 valandų iki šešių.
Jie net 24 valandų ribą sugeba pažeisti. Tai šitoje vietoje aš manau, kad Lietuvos politika turėtų būti nuosekli, mažinant tokias galimybes vėliau, atėjus laikui, išnaudoti šiuos kanalus kokioms nors hibridinėms atakoms. Mes patys atveriame duris.
Tos pačios diversijos, sabotažas galėtų būti gerokai platesnio masto, jeigu būtų duotas signalas. Kol kas jo nėra, matyt, vykdomi tik pavieniai aktai. Tai tas duris reikėtų priverti ir jas geriau kontroliuoti.
Siūlo sutrumpinti laiką keturis kartus
Jūs dabar siūlote sutrumpinti laiką per pusę?
A. Anušauskas: Daugiau – keturis kartus. Nuo 24 valandų siūlau sutrumpinti iki šešių valandų. Šitoje vietoje tų šešių valandų tikrai užtenka per akis. Dabar, beje, mačiau socialiniuose tinkluose Rusijos pilietį Marijampolės viduryje.
Tiesa, tranzito kelias eina šalia Marijampolės, bet tikrai ne per Marijampolės centrą. Jis prie parduotuvės guodžiasi, kad jo automobilio langus išdaužė. Na, tai jis turi daug laiko – vaikšto po parduotuves, apsiperka ir visa kita.
Čia tranzitas? Čia žmogus gerai leidžia laiką ten, kur neturėtų to būti. Tranzitas turėtų būti kontroliuojamas. Ką jis dar, be to apsipirkimo, Lietuvoje gali nuveikti? Manau, kad klausimas atviras, ir daugelis žmonių pasakytų, kad gali nuveikti viską, jeigu turėtų tokią užduotį.
Turi net 24 valandas kol kas.
A. Anušauskas: Iki 24 valandų. Ir šiais metais, kai buvo pateikta informacija, daugiau kaip 10 ekipažų pažeidė ir šią 24 valandų ribą. Tai, atsiprašau, ką jie veikė, kiek jie buvo čia ir ką darė Lietuvoje?
Šitoje vietoje aš manau, kad tarnybos turėtų gauti galimybę kontroliuoti atidžiau. Kol kas iš Vyriausybės buvo lyg ir pozityvūs signalai, bet sprendimų, matau, dar reikės palaukti. Sakoma, kad galimybių kontroliuoti yra, bet kol kas – ne.
Ar 24 valandos yra per daug?
Ar jūs sutiktumėte, kad per tas beveik 24 valandas tikrai galima daug ką nuveikti?
G. Grina: Čia net klausimų nekyla. Per 24 valandas, nežinau, Lietuvą galima kelis kartus apvažiuoti, jeigu gerai važiuoji. Bet dar vieną dalyką papildyčiau. Laikas yra vienas dalykas. Manau, būtų labai sveika net ir maršrutą nustatyti, kuriuo jie galėtų važiuoti – pačiu tiesiausiu maršrutu.
Čia yra ir kontražvalgybinis aspektas, nes jeigu yra griežtai nustatytos tranzito normos, vadinasi, saugumo tarnyboms lengviau kontroliuoti. Čia tik tiek. O jeigu jie važiuoja kur nori, tai atitinkamai galime suprasti.
O praktiškai tokios tarnybos kaip VSD braižo tuos maršrutus?
G. Grina: Ne, VSD negali braižyti maršrutų, nes niekas nežino, kaip jie važiuoja. Gali statistiškai surinkti duomenis, kas įvažiavo, kas išvažiavo, bet, vėlgi, kai jie turi 24 valandas, tai gali bet kur važinėti – ir pro Varėną gali važiuoti.
Tai čia ir yra esmė. Tokius dalykus galima apibrėžti tik politiniu lygmeniu: nustatai, per kiek valandų turi kirsti šalį, ir konkretų maršrutą. Jeigu išvažiavo už maršruto – automobilis konfiskuojamas, ir viskas.
Ką galvoja Seimo nariai?
Kaip jūsų kolegos Seimo nariai ir kiti, su kuriais bendraujate, žiūri į šitą pasiūlymą – labiau už ar prieš?
A. Anušauskas: Kiek teko bendrauti su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais, kurie galėtų svarstyti šį pasiūlymą, aš kartu su kolegomis įregistravau teisės aktą. Galbūt spalio 6-ąją jis bus svarstomas. Kol kas jo į darbotvarkę nededa. Bus matyti – gal kaip opozicijos teisės aktą.
Iš pradžių, pabrėžiu, buvo pasisakyta pozityviai, bet po kurio laiko matau, kad greičiausiai, nors negaliu tiksliai atsakyti, bus pasakyta, jog kokių nors kitų priemonių užtenka ir nereikia keisti nei Užsieniečių teisinės padėties įstatymo, nei sienos apsaugos įstatymo.
Mano galva, nekeičiant įstatymų paliekamos ne tik atviros durys tiems žmonėms, kurių mes visų sukontroliuoti negalime. Nekeičiant įstatymų institucijos dažniausiai ką pasakys? Įstatymas nepakeistas, mes negalime savo vidinių teisės aktų ar lydimųjų teisės aktų pakeisti.
Jūs pakeiskite įstatymą, mes pakeisime tvarkas – maršrutus, kontrolės būdus, numerių atpažinimą ar kitus būdus. Tai yra tokia abėcėlė ir aš manau, kad politikai turėtų į tai atsižvelgti. Viliuosi, kad galbūt pritars bent po pateikimo.
Kas įvyksta? Gal jūs pats sau atsakėte – kodėl vis dėlto kolegos sustoja? Ar kažko prisibijo, jeigu iš pradžių žiūrėjo teigiamai, o vėliau šitas klausimas nuslopsta?
A. Anušauskas: Žinote, tranzito klausimas yra jautrus. Aš neliečiu Europos Sąjungos ir Lietuvos komunikato, kuris buvo priimtas prieš 23 metus. Iš tikrųjų aš jo negaliu pakeisti. Čia pati Europos Komisija gali jį keisti.
Bet būtų gerai, kad mūsų Vyriausybės darbotvarkėje tokie klausimai atsirastų, kai kalbamės su Europos Komisija, kad atsirastų pasiūlymų, nes tie pasiūlymai yra universalūs. Priėmus šiuo atveju tokį sprendimą, tos taisyklės galėtų galioti ir kitoms valstybėms, jeigu prireiktų.
Tiesiog tokio pobūdžio tranzitą su Rusija turime tik mes, Lietuvoje. Kitos valstybės, Lenkija šiuo atveju, tokio komunikato neturi, nors teoriškai per Baltarusiją ir per Lenkiją irgi būtų galima nuvažiuoti į Kaliningrado sritį, bet pas juos tokio dalyko nėra. Latvijoje tokių dalykų irgi nėra, nors teoriškai per Lietuvos teritoriją, be abejonės, galima patekti.
Tiesiog aš norėčiau, kaip ir minėjo buvęs direktorius, kad mūsų tarnybos, kurios atsakingos už saugumą, turėtų patogesnius būdus kontroliuoti tą srautą, kuris dabar tikrai vyksta iš labai nedraugiškų, galima sakyti, agresyvių valstybių.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
