Praėjusiame „Akistatos“ numeryje pasakojome apie tai, kaip Šiauliuose sekasi tarnauti NATO kareiviams. Panašiai kaip sovietmečiu sovietinės armijos kariai, taip ir NATO kariškiai dažniausiai nukenčia girti konfliktuose dėl moterų. Šį kartą – apie tai, kad karius kartais paveda ir technika.
Pirmasis su aviacijos istorija Šiauliuose susijęs žmogus – Aleksandras Griškevičius, 1851 m. Kauno gubernijos spaustuvėje lenkų kalba išspausdinęs nedidelę knygelę „Parolot žmuidzina. Z swobodnej mysli Aleksandra Hryszkiewicza“ („Žemaičio garlėkis. Pagal Aleksandro Griškevičiaus laisvąją mintį“). Joje jis išsamiai apibūdino valdomąjį aerostatą, sparnų pritaisymą žmogui, skraidymo aparatą su balionu ar be jo, kėlė garu varomo propelerio – Archimedo sraigto ir horizontalių sparnų idėją.
Pirmieji skraidantys aparatai Šiauliuose pasirodė 1912 metais, kai atlikdamas skrydį Berlynas- Peterburgas prie Šiaulių buvo nusileidęs rusų lakūnas Vsevolodas Abramovičius. 1916 metais vokiečių kariškiai prie miesto, Zoknių dvare, pastatė angarą dirižabliui LZ-98. Netrukus Ginkūnuose buvo pastatytas ir antrasis angaras. 1924 metais Zoknių dvaro laukuose buvo nusileidę karo lakūnų S. Stanaičio ir L. Peseckio lėktuvai. Šie vyrai tada atskrido į 1920 metų kovose su lenkais žuvusio ir Šiaulių kapinėse palaidoto lakūno Juozo Kumpio minėjimą gimnazijoje.
Pirmosios nelaimės
O 1931 metų birželio 1 dieną užbaigtas statyti Zoknių aerodromas priėmė pirmuosius Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvus. Iš Kauno į Zoknius buvo perkelta Antroji aviacijos bazė, įkurtos lėktuvų remonto dirbtuvės, atidaryta karininkų ramovė.
Neapsieita ir be nelaimių. Viena jų įvyko dar statomame aerodrome. Kol vyko parengiamieji darbai, lėktuvai į Zoknius atskrisdavo iš Kauno tik trumpam. 1930-ųjų birželio 13-ąją atskrido lakūnas Antanas Kairaitis. Pailsėjęs Zokniuose, jis nusklendė virš Rėkyvos ežero pasimokyti šaudyti į savo šešėlį. Drąsus pilotas lėkė taip žemai, kad orlaivis ratais užkliudė vandenį ir sudužo.
Kitai Zoknių tragedijai šiomis dienomis sukako lygiai 75 metai. 1939-ųjų gegužės 15-ąją parašiutas gyvą sudraskė jauną lakūną Praną Tamošaitį.
Tomis tarpukario dienomis iš Zoknių į netoliese esantį didžiulį Rėkyvos ežerą treniruotis atskrisdavo karinis lėktuvas. Orlaivis buvo pagal tarpukario madą – dvivietis, atvira kabina, iš kurios išlindusias pilotų galvas su akiniais gairino vėjas.
Lakūnai ežere buvo pritvirtinę taikinį, į kurį mokėsi šaudyti. Reginį stebėję žmonės aiktelėjo pamatę, kaip išsiskleidė parašiutas, iš lėktuvo ištraukęs vieną iš juo skridusių karių. Karys nusileido jau nebegyvas. Vėliau komisija nustatė, kad jaunasis žvalgas P. Tamošaitis netyčia patraukė savo parašiuto žiedą. Akimirksniu išsiskleidęs kupolas išplėšė lakūną su visais saugos diržais iš jo krėslo. Nelaimėlis dar trenkėsi į orlaivio uodegą ir mirtinai susižalojo.
Sunaikino Lietuvos aviaciją
1940 metais Zokniuose įsikūrė Lietuvą okupavusios Raudonosios armijos aviatoriai. Čia buvusius Lietuvos kariuomenės lėktuvus jie panaudojo kaip mokomuosius taikinius. Pasak liudytojų, Zokniuose stovėjo S. Dariaus ir S. Girėno legendinės „Lituanikos“ antrininkė „Lituanika II“, kurią buvo ruošiamasi atiduoti karo muziejui. Okupantai sentimentų legendoms nejautė – pavertę pigiu taikiniu, sunaikino ir „Lituaniką II“, sušaudė ir Lietuvos karo aviacijos generolą, lėktuvų konstruktorių Antaną Gustaitį. Po dviejų lėktuvų avarijų likęs gyvas jis rusų buvo sušaudytas 1941 metais spalio 16-ąją. Jam buvo pareikštas kaltinimas šnipinėjimu vokiečių žvalgybos naudai ir aktyvia veikla, kuriant antisovietinį pogrindinį centrą. Teisme A. Gustaitis prisipažino kaltu ir nuo paskutinio žodžio atsisakė.
A. Gustaitis dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1920 metais spalio 4 dieną lėktuvu „Albatros C III“, kylant į orą su užduotimi bombarduoti lenkų užimtą Varėnos geležinkelio stotį, bombomis perkrautas jo lėktuvas neteko greičio ir nukrito, tačiau bombos nesprogo ir jis liko gyvas.
1923 metais, bandant vokišką dvimotorį bombonešį, 200 metrų aukštyje jis pateko į suktuką ir nukrito. Lėktuvas sudužo, bet pilotas, tuo metu dar vyresnysis leitenantas A. Gustaitis ir kiti kartu skridę lakūnai buvo tik sužeisti.
Kai 1935 metais A. Gustaitis buvo paskirtas karo aviacijos viršininku, Lietuvos oro pajėgos savo kokybe pasivijo ir net pralenkė daugelį pirmaujančių Europos valstybių. Skraidančio personalo drausmingumas ir tvarkingumas buvo laikomas pavyzdžiu kitoms ginklo rūšims.
Užėję rusai greitai sunaikino Lietuvos aviaciją, tačiau nepraėjo ir metai, kai raudonieji patys tapo sąjungininkų vokiečių taikiniu. 1941 metų birželį, jau pirmosiomis karo valandomis, hitlerininkai bombardavo ir Zoknius. Nesitikėjusi tokios žaibiškos karo pradžios Raudonoji armija čia neteko visų lėktuvų, o lakūnai išsilakstė.
Lietuvą okupavę vokiečiai pievose ne tik praplėtė pakilimo taką, bet pasirūpino ir savo „turiningu“ laisvalaikiu. Tiesa, ramovės jie nesteigė, o mediniame name Zokniuose atidarė vokišką restoraną. Ir ne šiaip restoraną. Antrajame aukšte buvo viešieji namai – kambarėliai, kuriuose kareiviai užsidarydavo su pasileidusiomis Šiaulių mergužėlėmis.
Bet ne visada hitlerininkai buvo nusiteikę smagintis. Į Zoknius iš visų apylinkių jie sunkvežimiais vežė kalinius, oro uosto pakraštyje juos šaudė ir užkasdavo. Pasak istorikų, 1941–1944 metais čia sunaikinti 732 žmonės. Kas jie – nei kam rūpi, nei kas žino.
Nusišovė dėl žemėlapio
Šiaulius be kovos 1941-aisiais užėmę vokiečiai 1944 metų vasarą rusams įnirtingai priešinosi. Iš Šiaulių liko tik griuvėsiai, o Zokniuose žuvo ne viena šimtinė tiek rusų, tiek vokiečių.
Vos 1944-ųjų vasarą frontas pasitraukė į Vakarus, iš Gatčino (Leningrado sritis) į Zoknius buvo atkelta lėktuvų remonto gamykla.
Sovietmečiu Zokniai tapo didžiausiu Pabaltijo kariniu oro uostu, jame lankėsi J. Stalino sūnus Vasilijus Stalinas bei abi rusų kosmonautės – V. Tereškova ir V. Savickaja. Tačiau užsieniečiams Šiauliai buvo uždaras miestas. Paslapčių sergėtojams to neužteko – Zoknių oro uosto nebuvo jokiame žemėlapyje. Cenzūra akylai stebėjo, kad miesto laikraščio nuotraukose nebūtų nė vieno kariškio, nė vieno lėktuvo.
Persūdyta slaptumo atmosfera vienam doram karininkui irgi baigėsi tragiškai. Kartą, apie 1979-uosius, ant kojų buvo sukeltas Zoknių oro uosto štabas – dingo vienas slaptas žemėlapis. Pamatęs, kad gresia tribunolas, už žemėlapį atsakingas vienas jaunas karininkas puolė į neviltį ir nusišovė. Našle liko jauna žmona, su kuria kariškis buvo ką tik susituokęs. Iškart po laidotuvių žemėlapis atsirado! Pasirodo, vienas bukas eilinis šauktinis žemėlapį buvo... pasiklojęs švaria puse į viršų.
Sovietmečiu Zokniuose buvo dislokuoti naikintuvų „MiG-27“ ir „MiG-29“ pulkai, elektroninės žvalgybos įranga aprūpinti transporto lėktuvai „An-12“ bei atakos lėktuvų-bombonešių „Su-24“ remonto bazė. Aerodromas buvo numatytas kaip atsarginė nutūpimo aikštelė daugkartiniams erdvėlaiviams „Buran“.
Pažeidė instrukcijas
Pasak senųjų šiauliečių, kas 3-5 metai Zokniuose kilę lėktuvai krisdavo. Vienas naikintuvas nudribo pačiame Šiaulių pakraštyje, vos keliolika metrų nuo namų, bet avarija apsiėjo be aukų. Lėktuvą po nesėkmingo remonto skraidinęs lakūnas bandytojas sėkmingai katapultavosi ir liko gyvas, tik buvo išvarytas iš tarnybos.
Maždaug 1968 metais Zoknių oro uosto teritorijoje buvo išbandomas naikintuvas. Dėl aplaidumo orlaivis buvo blogai pritvirtintas, tad paleidus variklį nutraukė jį laikiusius lynus ir tėškėsi į netoliese išrikiuotus lėktuvus. Nugriaudėjo sprogimas, kilo milžiniškas gaisras. Vienas iš mechanikų gelbėjosi bėgdamas, bet buvo užmuštas atlėkusio gelžgalio. Netrukus ardant lėktuvą Zoknių oro uoste sprogo katapultos įtaisas, žuvo dar vienas darbininkas.
1988 metų rugsėjo 1-ąją grupė karo lėktuvų An-12 iš Zoknių išskrido į mokymus netoli Leningrado. Dėl žemėje prie radaro sėdėjusio dispečerio klaidos šiauliečių lėktuvas susidūrė su naikintuvu. Žuvo 4 jauni vyrai.
Panašių tragedijų sovietinėje armijoje būta ne vienos. Kadangi miesto laikraštyje apie tai nebuvo rašoma nė žodžio, tad po Šiaulius sklandydavo visus šiurpinantys gandai.
Žibalas liejosi laisvai
Sovietmečiu, žinia, klestėjo grobstymai iš valstybės įmonių ir fabrikų. Lėktuvų remonto gamykloje ilgapirščius masino lėktuvų kuras – aviacinis žibalas, kurio oro uoste niekas nebrangino.
Būdavo, kad prarūdydavo milžiniškos žibalo talpyklos. Pagaliau lėktuvų kurą ir šiaip laistė, kas netingėjo ir kur pakliuvę.
Lėktuvus aptarnaujantis personalas, žinoma, sugebėdavo žibalo pavogti ir ištisais sunkvežimiais. Šį kurą mielai pirkdavo viso Šiaulių reginio gyventojai ir kūrendavo nuosavų namų katilinėse.
Tvarkai nebuvo lėšų
1993 metais iš Lietuvos pagaliau išsikrausčius Rusijos armijai, Zoknių oro uostas kuriam laikui buvo tapęs merdinčiu vaiduokliu. Vagys plytoms išardė daugelį nesaugomų pastatų, aplinkinių kaimų gyventojai iš žemės išlupo ir metalo supirkėjams pardavė komunikacinius bei navigacinių šviesų kabelius.
Nelikus metalo, kažkas pastebėjo griovyje iš po žemės išsisunkusį žibalą. Netrukus Zoknių oro uosto prieigos virto antruoju Iraku – kelios brigados rausė duobes, iš jų kibirais ar net siurbliais sėmė besisunkiantį žibalą ir pylė į benzinvežius. Žibalo būta tiek daug, kad gavyba vyko net 6 metus.
Vasarą naftos garų prisiuostę kasėjai alpdavo, tad greitoji medikų pagalba ne kartą važiavo į Zoknius jų gaivinti. Kai vieną kasėją duobėje užgriuvo, darbininkai duobių kraštus ėmė sutvirtinti lentomis. Tačiau ilgainiui tai jiems nusibodo, tad daugelis duobių paliktos taip, kaip buvo iškastos.
Perėmė kariškiai
Nežinia, kaip viskas būtų pasibaigę, jei 1992-ais metais Zokniai nebūtų perduoti Krašto apsaugos ministerijos Aviacijos tarnybai.
1992 metų birželio 12-ąją pirmą kartą po Lietuvos valstybingumo atkūrimo iš Barysių aerodromo į orą pakilo lėktuvas An-2 su Lietuvos karo aviacijos skiriamaisiais ženklais – Vyčio Kryžiais ant sparnų. Ši diena laikoma Pirmosios aviacijos bazės įkūrimo diena.
1995 metų gruodžio mėnesį Pirmoji aviacijos bazė buvo perdislokuota į Zoknių aerodromą. 2004 metų spalio 1-ąją Karinių oro pajėgų (KOP) Pirmoji aviacijos ir Antroji aviacijos bazės reorganizuotos į Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazę. Iki 2004 metų Aviacijos bazėje buvo dislokuojami tik reaktyviniai lengvieji atakos ir transporto lėktuvai, po KOP Pirmosios ir Antrosios aviacijos bazių reorganizavimo – ir sraigtasparniai. Aviacijos bazės personalas su savo kovine technika dalyvavo daugelyje tarptautinių mokymų ir pratybų užsienio valstybėse bei Lietuvoje.
Neteko pusės oro pajėgų
2004 metų kovo 29 dieną Vašingtone deponavus Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo raštus, Lietuva tapo visateise NATO nare. Jau tą pačią dieną Zoknių oro uoste nusileido pirmieji NATO oro policijos naikintuvai. Pabeldus kumščiu į stalą galime sakyti, kad kol kas jie skraido be didesnių avarijų.
Tiesa, 2011 metais rugpjūčio 30 dieną mokomųjų skrydžių metu virš Rėkyvos ežero susidūręs su NATO oro policijos misiją vykdančiu Prancūzijos naikintuvu „Mirage 2000C“ sudužo vienas iš dviejų turėtų Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų lengvasis atakos lėktuvas „L-39ZA Albatros“.
Nelaimė įvyko Lietuvos karinių oro pajėgų naikintuvo pilotams su prancūzais „žaidžiant gaudynes“. Oficialiai pasiskraidymas vadinamas treniruote, kurios esmė tokia: oro erdvę saugantys NATO lakūnai treniravosi sulaikyti lėktuvą – oro erdvės pažeidėją.
Taigi rytą į Lietuvos oro pajėgų lengvąjį atakos naikintuvą „L-39 Albatros“ įsėdę du mūsų pilotai orlaivio lakūnai majoras Marius Matulaitis ir vyresnysis leitenantas Povilas Stučka apsuko didžiulį ratą virš Lietuvos ir kažkur iš vakarų pusės ėmė artėti link Šiaulių, imituodami sienos pažeidėją. Kiek vėliau, iš to paties Šiaulių Zoknių oro uosto pakilę du prancūzų „miražai“, mūsiškius ėmėsi gaudyti.
„Miražas“ link mūsų „albatroso“ artėjo maždaug 4 kilometrų aukštyje. Truputį piečiau Šiaulių, virš pelkėto miško prie Aukštelkės gyvenvietės, persekiotojai prisivijo „pažeidėją“. Debesyse lakūnai negalėjo iš tolo pamatyti vienas kito, todėl priartėjus vienas „miražas“ su mūsiškiu„albatrosu“ „pasibučiavo“...
Tarp šių orlaivių yra didžiulis masės skirtumas – „albatrosas“ šalia „miražo“ atrodo kaip lengvasis automobilis prieš autobusą. Tad prancūzų lėktuvui buvo tik smarkokai aplamdyta uodega, na o mūsiškis „albatrosas“ iš karto subyrėjo į gabalus.
Gelbėdamiesi abu „albatroso“ lakūnai patraukė raudoną katapultos rankeną, kuri naikintuvuose visada įrengta piloto tarpkojyje, ir po akimirkos po sėdynėmis įmontuoti galingi parako užtaisai abu kariškius su visomis kėdėmis išmetė į orą.
Tikra laimė, kad apačioje buvo Bačiūnų miško pelkė – į ją ir susmigo sudaužyto lėktuvo nuolaužos. Iš lėktuvo tik šlapia dėmė teliko, net iš bakų išsiliejęs žibalas ilgai nedegė. Na o abiejų lakūnų parašiutai išsiskleidė sėkmingai, abu nusileido gyvi sveiki.
Netrukus iš Zoknių atskrido gelbėjimo sraigtasparnis ir pilotus parskraidino į bazę. „Miražas“, nors ir „apkandžiota uodega“, lydimas susidūrimo išvengusio antrojo prancūzų naikintuvo, sugebėjo pasiekti už maždaug 10 kilometrų esantį Zoknių aerodromą ir sėkmingai jame nusileisti.
„Lietuvos ir Prancūzijos karo lėktuvų susidūrimas rugpjūčio pabaigoje netoli Šiaulių įvyko dėl to, kad orlaivių pilotai skirtingai interpretavo skrydžio eigą, – po kurio laiko parnešė incidentą tyrusios Lietuvos kariuomenės komisijos pirmininkas majoras Vilius Jurgelevičius. – Buvo skiriamas nepakankamas dėmesys vizualiam orlaivių stebėjimui skrydžio metu. Pagrindinė priežastis, dėl ko įvyko orlaivių kontaktas, tai buvo lėktuvus veikiančių aerodinaminių jėgų pokyčiai lėktuvams skrendant dideliu greičiu ir esant ypatingai arti vienas kito". Jis dar pažymėjo, kad tyrimo metu nebuvo nustatinėjama pilotų kaltė.
Incidentų būta
Pernai spalio mėnesį aerodrome avariniu būdu nusileido mokymo tikslams naudojamas Lietuvos karinių oro pajėgų keturvietis lėktuvas JAK-18T.
Šiam lėktuvui, kuriuo skrido du pilotai, neišsileido važiuoklė. Per avarinį nusileidimą pilotai nenukentėjo, aerodromo kilimo ir tūpimo tako paviršius nebuvo pažeistas, orlaivis apgadintas nežymiai. Avariją šis Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų lėktuvas patyrė per mokomąjį skrydį.
Avariniu būdu Zokniuose yra leidęsi Danijos karinių oro pajėgų naikintuvas F-16, tokios pat markės portugalų naikintuvas. Pastarojo pilotas pastebėjo, kad pakilus važiuoklė neįsitraukė į naikintuvo vidų. Dėl to portugalo pilotuojamas naikintuvas suko ratus virš bazės, kol pasibaigė kuras ir tuomet jam buvo duotas leidimas leistis Zoknių oro uoste. Šiemet panašiai tūpė JAV karinių oro pajėgų naikintuvas F-15C „Eagle“. Pernai vienas prancūzų lėktuvas buvo priverstas nusileisti Rygoje. Lakūnams tai ir kasdienybė, tačiau kartu ir meistriškumo išbandymas.
Šarūnas NARUŠEVIČIUS
