Meno pažinimo centre atidaryta paroda apie meną nelaisvėje: susirinko ir būrys žinomų žmonių

Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ rugsėjo 9 d. atidaroma nauja paroda „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945–1990“, kviečianti pažinti dailę sovietmečiu. Meno pažinimo centras nuolat skatina lankytojus mene ieškoti istorijos, tad naujausia ekspozicija kvies įsigilinti į Lietuvos dailės ir kultūros virsmus po Antrojo pasaulinio karo ir suprasti, kokią įtaką kūrėjams turėjo sovietinis režimas.

75

Ketvirtojoje parodoje bus pristatomas bene mažiausiai iki šiol viešintas 1945–1990 m. Lietuvos dailės istorijos etapas. Šis laikotarpis išsiskiria menininkų bandymais prisitaikyti ar apeiti sovietų valdžios dailei keliamus reikalavimus.

„Noras atsigręžti į Lietuvos dailę sovietų okupacijos laikotarpiu kilo natūraliai, nes jau esame surengę parodas apie XIX a. ir tarpukario dailę. Ekspozicijoje pasakojama apie sovietinę priespaudą, konformistinį ar maištingą atsaką į ją, gilinamasi tiek į mikroistorijas, tiek į platesnius reiškinius. Norime atskleisti, kad šio laikotarpio menas – ne tik kolūkiai ar bažnyčios be kryžių, bet ir tarpukario dailės mokyklos tąsa kartu bandant perimti ir vakarietiškas madas“, – teigia „Tartle“ direktorė Jurgita Semenauskienė.

(75 nuotr.)
FOTOGALERIJA. „Tartle“ atidaroma nauja paroda apie meną sovietmečiu

Meno pažinimo centro įkūrėjas kolekcininkas Rolandas Valiūnas taip pat pažymi istorinės atminties svarbą. „Kai kurios kartos šį periodą matė ir net išgyveno, bet nepriklausomybės laikotarpio žmonėms, ypač jaunimui, tai tarsi nepažinta žemė. Žvilgsnis per meno prizmę leidžia naujai įvertinti išgyventą priespaudos etapą. Tapybos, skulptūros, grafikos ir stiklo kūriniais parodoje apžvelgiama ne tik estetinė dailės pusė, bet ir Lietuvai sudėtingo laikotarpio kultūrinio bei socialinio konteksto ypatumai. Tiesa, parodos akcentas nėra tik sovietmetis ir su juo susiję kūrybinės laisvės ribojimai. Ekspozicijos naratyvas atskleidžia ir tai, kas nutiko į Vakarus pasitraukusiems Lietuvos dailininkams ir jų kūrybai“, – parodą pristato R. Valiūnas.

Parodos ekspozicija suskirstyta į penkis segmentus Pirmiausia lankytojai galės apžvelgti kūrinius iki 1960 m., kuriuose susipina socialistinis turinys ir tautinė forma; antroje dalyje pristatoma politinio atšilimo (XX a. 6–7 deš.) kūryba, kurioje grįžtama prie modernizmo; trečiojoje pasakojama apie konfrontaciją su socialistiniu realizmu 7–10 deš. dailėje; ketvirtoji skirta Lietuvos menininkams išeivijoje, penktoji – litvakų kūrybai.

Parodos kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė iš viso atrinko 80 darbų, kurių autoriai siejami su XX a. antrosios pusės lietuviškosios dailės aukso fondu.

Meno pažinimo centre bus eksponuojami Silvestro Džiaukšto, Vincento Gečo, Antano Gudaičio, Vinco Kisarausko, Leopoldo Surgailio, Stasio Ušinsko, Kazės Zimblytės ir kitų menininkų kūriniai. Išeivijos ir litvakų kūrybą pristato Arbit Blato, Prano Domšaičio, Jokūbo Lipšico, Jono Rimšos, Elenos Urbaitytės-Urbaitis, Kazio Varnelio, Kazimiero Žoromskio darbai.

Registracija į ekskursijas po parodą prasidės š. m. rugsėjo 14 d., paroda veiks iki kitų metų gegužės.


Rašyti komentarą...
L
Laisvė?
2021-09-09 20:29:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
Apie kokią laisvę kalbama. Mes nelaisvėje nuo 1945-2021ir dar treji meteliai prieš akis. Vakar girdėjau, kad po darbovietės lankosi ar lankysis auditas ir tikrins ar darbuotojai sumarmalioti. Ir baudos darbdaviui jau tokios riebokos, gal net ministrai tokių algų negauna. Ir darbuotojui nieko gero, tiek neuždirba kokio dydžio baudą. Taigi šiuos metus į laisvos Lietuvos istoriją galima drąsiai įrašyti juodom raidėm, kaip genocido metai. Tikėkimės rytojaus prašviesėjimo, negali taip toliau tęstis.
Atsakyti
-1

c
cvb
2021-09-09 20:55:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
senas ozys ,melskis ne parodas vaiksciok
Atsakyti
-1

o
ocho
2021-09-10 17:53:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
dedokas sypsosi nori ir jis poros
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų