Kultūros ministrei Vaidai Aleknavičienei, Seimo pirmininkui Juozui Olekui ir Seimo valdybai adresuotame rašte siūloma į darbo grupę įtraukti septynias organizacijas, tarp jų – protestus dėl anksčiau svarstytų pataisų rengusią Lietuvos žurnalistų profesionalų asociaciją.
Taip pat prašoma leisti darbo grupėje dalyvauti Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvo žurnalistų draugijos, Interneto žiniasklaidos asociacijos, Kultūros periodinių laidų asociacijos atstovus.
Taip pat prašoma į sudėtį įtraukti LRT žurnalistų, akademinės institucijos, regioninės žiniasklaidos atstovus ir gerosios valdysenos bei tarptautinės bendruomenės ekspertus.
„Medijų taryba pabrėžia, kad sprendimai, susiję su visuomeninio transliuotojo veiklos ir valdymo reguliavimu, turi būti priimami dalyvaujant visoms suinteresuotoms grupėms, įskaitant žurnalistų bendruomenę, žiniasklaidos organizacijas, LRT darbuotojus, administraciją ir Tarybą kaip ekspertinę struktūrą pagal Visuomenės informavimo įstatymą“, – teigiama rašte.
Anot jo, skubiai vykstantis chaotiškas darbo grupės formavimo procesas nėra grindžiamas objektyviomis aplinkybėmis.
„Medijų taryba siūlo stabdyti skubotą darbo grupės formavimo procesą, sudarant sąlygas dėl galimų įstatymo projektų pokyčių išsamiai diskutuoti visai žiniasklaidos bendruomenei“, – teigia Medijų taryba.
„Matome, kad šiuo metu Seime vykstantis darbo grupės formavimas išskiria tik mažą žiniasklaidai ir žurnalistų bendruomenei atstovaujančių organizacijų lauką. Nėra pateikiama argumentų ir aiškių kriterijų, kokiu pagrindu į darbo grupę buvo įtrauktos Seimo narių pasirinktos organizacijos“, – tvirtina ji.
BNS rašė, kad minima grupė antradienį turėtų rinktis į pirmąjį posėdį.
Dabar patvirtinta, kad minėtai darbo grupei pirmininkaus J. Olekas, ją sudarys iš viso 12 politikų: dar šeši valdantieji, keturi opozicijos atstovai ir vienas Mišrios Seimo narių grupės politikas.
Joje taip pat bus penki žiniasklaidos atstovai, po vieną iš Medijų tarybos, LRT žurnalistų iniciatyvinės grupės, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Interneto žiniasklaidos ir Regionų žiniasklaidos asociacijų.
Opozicija į darbo grupę taip pat siūlė įtraukti prieš valdančiųjų pataisas pasisakiusią bei mitingus prie Seimo dėl jų organizavusią Žurnalistų profesionalų asociaciją.
Tai padaryti atsisakyta, argumentuojant, kad asociacija yra Medijų tarybos dalis, o šios organizacijos atstovas jau yra įtrauktas į darbo grupę.
Žurnalistų profesionalų asociacijos teigimu, toks sprendimas pademonstravo, kad valdantieji „nesiekia jokios konstruktyvios diskusijos ir neatsisako savo pirminių tikslų – politizuoti LRT po Naujųjų metų“, o darbo grupė suformuota taip, kad didžiąją dalį jos balsų turėtų valdančiųjų Seimo narių atstovai.
Pagal Seimo valdybos sprendimą, įstatymo projektą darbo grupė turės paruošti iki vasario 13-osios.
Valdantieji planavo dar gruodžio viduryje skubos tvarka priimti pataisas, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Opozicijos atstovai, siekdami vilkinti pataisos priėmimą, paskutinėmis Seimo rudens sesijos dienomis taikė parlamentinę filibusterio taktiką, jie registravo apie tūkstantį skirtingų pasiūlymų valdančiųjų inicijuotai pataisai.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį surengtuose mitinguose prie Seimo dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių
-NEVELTUI dėstė leninizmą..
Lietuvos atveju tai – vadinamasis Vilniaus burbulas. Burbulas, kurį pučia iš esmės viena interesų grupė, padedama būrelio nukvakusių snobų, kartais irgi turinčių finansinį interesą, ir lengvai mobilizuojamų statistų, kurių galvose ir žodžiuose dažnai švilpia vėjai.
