Šiemet nuo širšės ar bitės įkandimo jau mirė vienas žmogus. Pernai nuo vabzdžių įkandimo mirė 5 žmonės. Kiekvienais metais medikai išgelbsti po kelias dešimtis sugeltųjų, kurie patiria anfilaksinį šoką.
Kauno rajone, savo sode vasaromis gyvenanti Jovita O. (50m.) tik prieš porą metų sužinojo, kad alergiška bičių, širšių ir kitų, kaip ji sako, „dūzgiančių sutvėrimų“ įkandimams.
Vieną vakarą nuėjusi gulti, neapsižiūrėjusi, jog jos pataluose „įsitaisiusi“ didžiulė širšė, moteris ją prispaudė. Iškarto pajuto dūrį į petį. „Iš pradžių daugiau nieko ir nejutau, tik skausmą, – papasakojo moteris. – Patryniau įkąstą vietą spiritu ir atsiguliau miegoti. Tačiau po poros valandų pabudau – veidas, kaklas, rankos buvo taip ištinę, kad net braškėjo. Teko skubiai važiuoti į ligoninę.“
Nuo to laiko moteris po ranka turi adrenalino, prednizolono ir tavegilio.
Tačiau, dar sykį įgėlus bitei, Jovita vėl atsidūrė ligoninėje, nes, pasirodo, susileido per didelį kiekį adrenalino, kuris pavojingai padidino širdies veiklą. „Jei ne mano „solidus“ svoris, – dabar jau juokauja moteris, – tai, ko gero, gydytojai būtų buvę bejėgiai, ką nors padaryti.“
Kalbinti medikai paaiškino, kad nenustatyta, kokio vabzdžio nuodams moteris yra alergiška. Gal ne bitės, o širšės? Tai adrenalino šiuo atveju visai ir nereikėjo. Būtina kreiptis į gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą, kad tiksliai nustatytų diagnozę ir rekomenduotų ilgalaikį gydymą, ne tik skubiai suteiktų pirminę pagalbą. O dėl suleistos per didelės vaisto dozės-tai yra specialūs švirkštai tik su viena adrenalino doze, reikalinga susileisti pacientui. Tokių vienkartinių švirkštų galima nusipirkti vaistinėse.
Paaiškėjo, kad daugelis alergiškų vabzdžių įgėlimams žmonių nežino, kiek ir kokių vaistų reikia leisti, kai ištinka anafilaksinis šokas. Kaip paaiškino Kauno universiteto klinikinės ligoninės alergologai, kiekvienas atvejis yra skirtingas, ir, tik ištyrus ligonį, galima pasakyti, kiek ir kokių vaistų galima jam skirti. „Juk žmogus gali sirgti dar ir įvairiomis gretutinėmis ligomis: širdies, kepenų ar kitomis, kaip greičiausiai ir buvo minėtu atveju, – sakė alergologai. – O tai turi įtakos gydymui.“
Medikų nuomone, žmonės, žinantys, kad jie yra alergiški vabzdžių įgėlimams, turėtų saugotis šių sutvėrimų ir būti atidūs. Be to, tokiems žmonėms medikai pataria apsilankyti pas alergologus ir sužinoti, kokius vaistus ir kokią dozę, atsitikus nelaimei, jiems vartoti. „Alergiškiems vabzdžių įgėlimams žmonėms, – paaiškino alergologai, – yra taikomas specialus gydymas –imunoterapija“.
Alergiškų žmonių daugėja
Paprastai nuo bitės įgėlimo oda šiek tiek parausta, patinsta, o po kelių dienų tai praeina savaime. Medikai teigia, jog organizmo alerginė reakcija vabzdžių nuodams gali būti įvairi: didesnė ar mažesnė odos reakcija vabzdžio įgėlimo vietoje arba išplitusi alerginė reakcija, kurios simptomai gali būti jaučiami visame organizme (odos bėrimas ir tinimas, dusulys, širdies plakimas, kraujo spaudimo sumažėjimas, galvos svaigimas ir pan.).
Tačiau jeigu nuo vabzdžių nuodų žmogus pajunta negalavimus iš karto - svaigsta galva, tinsta veidas, kaklas, sunkėja kvėpavimas – tai jau ūmi, gyvybei pavojinga būsena, kuri gali baigtis mirtimi.
Maždaug vienas iš 1000 žmonių mažiau ar daugiau yra alergiškas vabzdžių nuodams, tačiau alergologai teigia, jog tokių žmonių daugėja. Įdomu tai, jog didžiausia dalis žmonių smarkiai reaguoja tik į bitės, dalis - į vapsvos nuodus, o patys nelaimingiausieji tinsta net ir nuo uodo seilių. Dažniausiai sunkios ir gyvybei pavojingos būklės jie nesukelia, nebent ryškias vietines reakcijas, kurios yra nemalonios pacientui, bet nepavojingos sveikatai ir gyvybei.
Kartą kilus alerginei reakcijai, to žmogaus imuninė sistema įsijautrina, kraujyje prisigamina antikūnų, kurie lyg sargai cirkuliuoja laukdami antigeno - vabzdžio nuodų. Kitą kartą, net ir po daugelio metų, įgėlus tam pačiam vabzdžiui, antikūnai akimirksniu atpažįsta nuodus ir, labai suaktyvėję, sukelia alerginę reakciją.
Padeda gyslotis ir muilas
Ką daryti įgėlus bitei ar vapsvai? Kiek bitininkų - tiek ir nuomonių. Štai Kauno rajone gyvenantis bitininkas Juozas Oženeckas pataria su bitelėmis elgtis ramiai: nebėgioti, nemosikuoti rankomis, nes bites tai erzina. Ne vieną bitės įkandimą jau patyręs vyras sako, jog jokio pašalinio poveikio kol kas nepatyrė. „Ir kuo toliau, tuo mažiau kas nors bloga darosi, – sako vyras. – Jei pradžioje, kai ėmiausi bitininkystės, po bitelės įkandimo dar patindavo įgėlimo vieta, tai dabar net nelabai jaučiu, kai įgelia.“
Bitei įgėlus bitininkas pataria, peiliu ar nagu nubraukti geluonį, nes virš jo esanti pūslelė dar pilna nuodų, kurie visi ir sutekės, jei tik prilietęs paspausi.
Liaudies išmintis byloja, kad įgeltą vietą tinka patrinti svogūnu, amoniaku, actu ar cukraus gabalėliu. Dar galima prie skaudamos vietos pridėti perpjautą bulvę, krieną, petražolės ar gysločio lapą. Kiti bitininkai skaudamą vietą pataria šildyti, nes bitės nuodai šilumoje suskyla.
Literatūroje rašoma, jog sveikas žmogus turėtų atlaikyti iki 500 bičių įgėlimų (tik ne vienu metu), tačiau kas dabar tai patikrins? Medikai įsitikinę, kad net 200 bičių sugėlimų profesionaliam bitininkui nieko nereiškia. Jiems bepigu – nuolat sugeliami jie įgauna imunitetą ir yra mažiau jautrūs bičių nuodams.
Su geliančiais vabzdžiais reikia elgtis atsargiai
Žmonės dažnai neskiria geliančiųjų vabzdžių. Valgant ledus, kriaušę ar geriant limonadą paprastai prisistato ne širšė, o vapsva. Širšės - gerokai didesni vabzdžiai, sukantys įspūdingo dydžio lizdus. Vapsvos dažnai lizdelį pasidaro žmogaus kaimynystėje, žemėje.
Bitininkai pataria: pristojus vienai vapsvai nekreipti dėmesio - vabzdys žmogaus nelaiko priešu, gelia tik suspaustas. Aptikus kaimynystėje vapsvų lizdą, nori nenori teks jį naikinti. Žinovai siūlo šalia padėti stiklainį su saldintu vandeniu, sirupu ar lipnia uogiene - vapsvos suskris ir prilipusios žus. Jei nepadės, vapsvų lizdą geriausiai naikinti naktį ugnimi. Galima purkšti stipriais insekticidais – nuodais.
Yra tekę girdėti pasakojimą, kai širšės buvo apsigyvenusios tarp namo sienų. Žmogus ilgai vargo, norėdamas atsikratyti nepageidaujamų kaimynių. Bandė visokius būdus, kokius tik sugalvojo pats, rado literatūroje ar patarė kiti: pragręžęs sienoje skyles, purškė insekticidais, bandė išrūkyti, degino liepsna, tačiau niekas nepadėjo. Tuomet makrofleksu užpurškė visas skyles, kad vabzdžiai nebegalėtų išlįsti. Tačiau jie pragaužė ir šią cheminę medžiagą. Bet žmogus nepasidavė - užpurškė skyles dar sykį. Ir šį kartą jau visam laikui.
Beje, naikinimo operacijos metu visą laiką būkite pasiruošęs bėgti.
Įrodyta, jog vabzdžiai labiau puola tamsesnius bei aktyviau judančius daiktus, todėl bitininkų drabužiai yra balti.
Bitės ir vapsvos iš toli labai gerai užuodžia žmogaus bei gyvūno iškvepiamą anglies dvideginį. Dar geriau jos užuodžia savo pačių nuodus, todėl įniršusios lengvai randa nuodais aptaškytą sugeltą auką ir dar gelia.
Kiti specialistai tvirtina, jog viskas paprasčiau – iš baimės mes visada truputį prakaituojame. Vabzdys tai užuodžia, susierzina ir gelia. Be to, bijantis žmogus labai mojuoja rankomis, dar labiau supykdydamas "skraidantį nuodą".
Atminkite:
Nesikvėpinkite aromatingais kvepalais, nesitepkite stipriai kvepiančiais kremais, nes tai vilioja vabzdžius ir jie gali jus sugelti.
Nevaikščiokite basomis po žolę, kurioje žydi kvapnūs augalai.
Jei valgote gamtos prieglobstyje ar savo namo kieme, būkite budrūs – maisto kvapas taip pat gali privilioti visą būrį geliančių vabzdžių.
Pradėjus aplink dūgzti vabzdžiams, nedarykite staigių judesių, nevaikykite jų rankomis.
Naudokite vabzdžius atbaidančius purškalus ar kremus.
Aurelija Žutautienė
