Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Vaišnys.
Dirbtinis intelektas socialiniuose tinkluose
Taip pat pavojų kelia ir dirbtinis intelektas, kuris iš vienos pusės yra labai geras dalykas daugeliui žmonių, naudojamas, bet iš kitos pusės – jis padeda taip pat sukurti ir propagandines žinutes. Socialinėje erdvėje matome labai daug „fake“ turinio, kalbant apie geopolitinę ar karo situaciją. Kaip apsisaugoti nuo to? Kaip jūs galvojate, ar įmanoma?
A. Vaišnys: Kovoti su dirbtinio intelekto informacija kokias nors netiesmukiškais būdais yra neprasminga. Reikia kurti patiems informaciją taip, kad dirbtinis intelektas nusiurbtų nuo autoriaus. Jeigu tai yra atitinkama Vyriausybės tarnyba, kitos struktūros, labai plačios komunikaciniu požiūriu, tikrai yra labai daug specialistų. Tai nėra dešimtys specialistų, jų tikrai yra daug.
Tai yra pareiga sukurti tokią informaciją, kad dirbtinis intelektas ją pasinaudotų ir ją pasiūlytų gyventojų atsakymams bet kuria kalba: lietuvių, anglų ar rusų. Nusiurbtų ir pateiktų. Žmonės, kurie primityviai ieško informacijos, ją gauna per dirbtines smegenis ir tada ją paskleidžia patys. Pranešimą pirmiausia kuria žmogus: naują pranešimą, naujus duomenis, juos susistemina ir paleidžia klajoti viešoje erdvėje.
Jeigu sistemiškai paleidžia juos klajoti, tai tie duomenys pateks tam eiliniam žmogui, kuris paklaus dirbtinio intelekto, kaip ten yra. Jeigu nėra ši informacija paskleista, tada propagandistai veikia, jie nuolat dirba ir skleidžia šituos dalykus, įskaitant mano paminėtus: ar tai žemėlapius, ar kitokius grafikus, ar pasirinktus statistinius duomenis, kurie nebūtinai yra tikslūs.
Taip pat mums labai svarbu šituose didelių įtampų kontekstuose, kad ir Valstybės duomenų agentūra matytų karo kontekstą ir dalyvautų teikiant, skleidžiant, apdorojant duomenis. Man atrodo, jog struktūriškai dalis Valstybės duomenų agentūros informacijos pateikiama pagal tokią senstelėjusią struktūrą: kaip mes gyventume saloje, bet gyvename labai didelės įtampos sąlygomis.
Dirbtinis intelektas žiniasklaidoje
Dalis žurnalistų naudojasi dirbtiniu intelektu rengiant straipsnius, taip pat ieško informacijos. Kur čia tyko pavojai? Kokius patarimus galėtumėte duoti?
A. Vaišnys: Dirbtiniu intelektu gali suredaguoti tekstą. Galima pašmaikštauti, sukurti satyras įvairias pramogos laidose arba leidiniuose, bet klasikinė žurnalisto taisyklė yra tikrinti informaciją ir ieškoti pirminio šaltinio. Žinoma, šiais laikais pasitaiko keistų dalykų, pasitaiko advokatų, analitikų, kurie pateikia informaciją pasinaudodami dirbtiniu intelektu, o informacija gali būti klaidinanti.
Kažkas gali būti ją tokią parengęs, klaidinantis dokumentas gali būti pateiktas, parengtas ir kažkur paskelbtas, kurį reikėtų tikrinti ir tikrinti. Susipažinus, pavyzdžiui, su Rusijos oficialių struktūrų plačiu propagandiniu informacijos srautu, matome, kad jis turi labai daug formų: nuo dokumentų iki parengtų netiesos pranešimų su „fake“ iliustracijomis. Dirbtinis intelektas gali nusiurbti tokius dalykus, jis pajėgus mums išversti įsiūlyti dalyką.
Reikia turėti omeny, kad patikrinti ne visada yra įmanoma, nes Lietuvoje esame privėrę prieigas prie tiesioginių Rusijos propagandinių šaltinių. Dirbtinis intelektas mums tai pasiūlys per kitas platformas, bet mes turime problemą, negalime tiesiogiai patikrinti, ar egzistuoja kažkoks vienos ar kitos Rusijos struktūros tikslus dokumentas. Reikia turėti rezervą ir ieškoti galimybės surasti pirminį šaltinį.
Ar žurnalistika ir viešieji ryšiai yra suderinama?
Jūs taip pat užsiminėte apie žurnalistiką ir viešuosius ryšius. Ar šie abu laukai gali būt ir sutarti? Jūsų požiūriu, ar žurnalistas gali darbo dienos metu atlikti žurnalistinį darbą, o po pietų, vakare įsirašyti socialiniuose tinkluose, atlikti viešųjų ryšių darbą? Ar tai įmanoma ir kaip idealiuoju atveju turėtų būti?
A. Vaišnys: Maždaug prieš dešimtmetį vienos stambios institucijos vienas iš vadovų paklausė, ar galėtų būti institucijoje etatas viešųjų ryšių žurnalistas. Šis klausimas iš tikrųjų parodė, kaip stipriai ryšių su visuomene industrija skverbiasi į žurnalistiką, nes visi žurnalistiniai žanrai yra labai patogūs įtikinti auditoriją, kad ji pasikliautų tuo reklaminiu turiniu, pavojingiau – propagandiniu turiniu.
Tai pagrindinis dalykas, kurio labai norėtųsi Lietuvoje, kad žurnalistų bendruomenė būtų stiprinama, turėdama faktinę, stiprią savitvarkos sistemą. Pirmiausia, tai yra įmanoma. Viena vertus, kad tai užtikrintų ir įstatymų leidėjas, jeigu jis gebėtų aprašyti žurnalisto statusą. Tai yra jo teisės, bet ir jo atsakomybės.
Mes tada turėtume tokią efektyvią žurnalistų savitvarką, kai nebūtų priimta, kad žurnalistas tuo pat metu yra viešųjų ryšių konsultantas, ar tai būtų jo naktinis, ar rytinis užsiėmimas. Žinoma, pasitaiko, jog žurnalistas užmezgęs, ypatingai politikos žurnalistas, artimesnį ryšį politikos pasaulyje su jo dalyviais ir veikėjais, pasiduoda pagundai už tam tikras papildomas lėšas imtis konsultacijų stambiesiems verslams, kaip bendrauti su žiniasklaida.
Nuostabiųjų žurnalistų seminarai arba konsultacinės valandos. To neturėtų būti. Yra naujienų portalų, kur vadovai netoleravo tokių dalykų ir tai yra sveikinti. Tikrai tokiems savininkams reikia ne trumpą pagiriamąją žodį pasakyti. Vis tiek tas reiškinys lieka, tada tai sužinojęs žiūrovas, skaitytojas, informacijos vartotojas nusivilia tokiu žurnalistu. Manau, kad pasitikėjimo klausimas prasideda nuo žurnalisto statuso, jo savivertės ir gebėjimo atsilaikyti prieš įvairias pagundas.
Kokių žurnalistų labiausiai trūksta?
Kokių žurnalistų dabar Lietuvoje labiausiai trūksta? Kokie žurnalistai ateina į jaunąją kartą? Kas yra svarbiausia yra žurnalistui?
A. Vaišnys: Kaip visais nuostabiais mūsų gyvenimo nepriklausomoje Lietuvoje laikais, kiek jau kartų užaugę, jau ne 1 tūkst. žurnalistų yra parengta ir Vilniaus universiteto studijas baigusių žmonių, kurie įgijo kitų kompetencijų, jeigu baigė bakalaurus, studijas. Jie įgyja kituose fakultetuose, kitose studijų kryptyse įvairių kompetencijų, kurias yra svarbu suprasti ir žinoti, išmanyti įvairias sistemas, ne tik žiniasklaidos.
Visada bus labai svarbu, kad pati sudėtingiausia žurnalistikos rūšis yra tyrimų žurnalistikos. Labai kompetentinga, labai stipri vertybiniu požiūriu, svarbu, kad ten veiktų labai principingi, niekada nepamynę principų asmenys. Žurnalistikos tyrimai iš tikrųjų Lietuvoje atsigavo tik prieš dešimtmetį, apie 2015 metus, amžiaus pradžioje arba to amžiaus lūžio laikotarpiu buvo labai apmirę.
Mums tai reikėtų puoselėti, nes aukštieji standartai šios labai sudėtingos rūšies savotiškai a suteikia tam tikrą toną ir yra tam tikra pamoka standartų informacinei žurnalistikai. Tai yra naujienų, pramogų žurnalistikai. Beje, taip pat todėl, kad pramogų žurnalistika turi tokia būti, bet labai norėtųsi, kad nemanipuliuotų verslo ir politikos ryšiais.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
