Antroje vietoje – Estija, kurioje 35,6 proc. suaugusiųjų gyveno vieni. Trečioje vietoje – Suomija (31,1 proc.), toliau rikiuojasi Danija (30,7 proc.). Penketuką uždaro Norvegija (25,6 proc.).
Mažiausias skaičius gyvenančių po vieną yra Slovakijoje (4,1 proc.), Graikijoje (12,2 proc.), Kipre (1,6 proc.), Portugalijoje (12,7 proc.) ir Ispanijoje (13,9 proc.).
Bendrai iš 202 milijonų ES esančių namų ūkių, 75 mln. (37,1 proc.) gyvena po vieną suaugusįjį be vaikų.
„Vienišų asmenų namų ūkių skaičiaus augimas Europoje atspindi visuomenės senėjimą, gyvenimo būdo pokyčius, urbanizaciją ir besikeičiančias šeimos struktūras“, – skelbia puslapis „EU debates“.
Ekonomistė: „Tai nėra tik socialinė tendencija“
Statistika nustebino „Artea“ banko ekonomistę Indrę Genytę-Pikčienę. Ekonomsitės požiūriu, tai, kad pagal vieno asmens namų ūkių dalį esame lyderiai, lemia visuomenės senėjimas, besikeičiantis gyvenimo būdas, urbanizacija, kintančios šeimos struktūros.
Šis grafikas atliepia ir niūrią skyrybų statistiką.
„Tai nėra tik socialinė tendencija – tai gali būti ir svarbus priežastinis signalas platesnėse diskusijose apie nepalankią demografinių kreivių trajektoriją bei silpnėjančius gimstamumo rodiklius“, – „Facebook“ rašo I. Genytė-Pikčienė.
Iš duomenų matyti, kad vienišiausi žmonės gyvena Šiaurės šalyse, kur aukštas pragyvenimo lygis, bet brangus nekilnojamasis turtas, aukštos maisto kainos.
Be to, šiose šalyse veikia ir kultūriniai aspektai. Čia didesnis individualizmas, bendraujant galioja įvairios taisyklės.
Mažiausiai vienišų žmonių gyvena Pietų šalyse (išskryus Slovakiją), kur šeima, draugai, bendruomenė laikomi didele vertybe, o asmeninės ribos paisomos kur kas rečiau.
Lyginant su Šiaurės šalimis, pietinėje Europos dalyje žemesnės kainos, pigesnis nekilnojamasis turtas, nors algos taip pat mažesnės.
Daugiausia – vienišų moterų
Per maždaug 10 m. (nuo 2015 iki 2024 m.) vienišų asmenų namų ūkių skaičius išaugo nuo 5,8 iki 16,9 proc. Kitaip tariant, žmonių, gyvenančių po vieną, padaugėjo beveik 3 kartus.
Daugiausiai vieni gyvena 65 m. ir vyresni žmonės. Dažniausiai tai moterys – 2024 m. jos sudarė 40,2 proc. Europos vienišų asmenų namų ūkių. Tuo metu 65 m. ir vyresni vyrai sudarė 21,3 proc. tokių namų ūkių.
Kita amžiaus grupė, kuomet žmonės dažniausiai gyvena vieni, priklauso nuo lyties. Moterys dažniau gyvena vienos būdamos 55–64 m. amžiaus (19,9 proc.), o vyrai – ir būdami 25–54, ir 55–64 m. (abu po 19,9 proc.).
„2024 m. vienišų suaugusių vyrų (turinčių vaikų arba jų neturinčių) daug sparčiau daugėjo nei vienišų suaugusių moterų, o vienišų 65 metų ir vyresnių suaugusiųjų skaičius išaugo itin smarkiai (vyrų – 35,0 proc., moterų – 14,4 proc.)“, – skelbia Eurostatas.
ES taip pat gyvena daug porų be vaikų – 2024 m. užfiksuota 49,1 mln. tokių namų ūkių. Tai sutampa su kita Europos problema – vis daugiau žmonių pasirenka neturėti vaikų, dėl ko mažėja gyventojų skaičius.
Lietuvoje 2025 m. gimė apie 17,5 tūkst. kūdikių, o 2024 m. – apie 18,7 tūkst.
Lietuva – moterų šalis
Kita vertus, faktas, kad daugiausiai gyvena vienišų moterų, neturėtų stebinti. Kaip anksčiau rašė portalas tv3.lt, Lietuva yra moterų šalis – iš 2,8 mln. Lietuvos gyventojų daugiau nei pusė yra moterys.
Kaip 2023 m. komentavo demografas doc. dr. Daumantas Stumbrys, pagrindiniai veiksniai, lemiantys vyrų ir moterų skaičių šalyje, yra gimstamumas, mirtingumas ir migracija.
Vyrų beveik visuomet gimsta šiek tiek daugiau – taip nulemta biologiškai. Tačiau bėgant laikui moterų ir vyrų skaičiaus santykis keičiasi.
Pokyčius tarp vyrų ir moterų skaičiaus šalyje labai dažnai nulemia ir migracijos procesai.
„Dažnai pirmieji atvažiavę migrantai būna vyrai. Jie važiuoja į kitą šalį, susiranda darbą, įsikuria ir po to atsiveža šeimą. Ši struktūra šiek tiek gali nulemti (didesnį vyrų – aut. past.) skaičių“, – tuomet kalbėjo D. Stumbrys.
Vis tik pagrindinis veiksnys, lemiantis vyrų ir moterų skaičiaus skirtumą, yra mirtingumas.
„Vyrai miršta nesulaukę senyvo amžiaus. Jie miršta nuo išvengiamų, arba išorinių, mirties priežasčių (žmogžudystės, savižudybės, avarijos, sušalimai, mirtinos traumos ir pan.). Kita mirties priežasčių grupė yra susijusi su sveikatai žalingomis praktikomis, ar tai būtų alkoholio vartojimas, ar rūkymas. Tai jau ne tik išorinės mirties priežastys, bet ir prisidedančios to sukeltos ligos“, – komentavo D. Stumbrys.
Vyriausiose kartose (gimusiose pokariu ir anksčiau) moterų ir vyrų skaičiaus skirtumas yra dar didesnis, nes didelė dalis lietuvių žuvo karuose, nepriklausomybės kovose.
Tačiau ir šiandien Lietuvos vyrų mirtingumo rodikliai yra vieni didžiausių pasaulyje. Palyginti su kitomis pasaulio šalimis, Lietuvoje vyrų mirtingumo ir vidutinės gyvenimo trukmės skirtumas taip pat yra vienas didžiausių – apie 10 metų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
