REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Susisiekimo ministras Marius Skuodis pripažįsta, kad Vyriausybės sprendimu sustabdžius „Belaruskalij“ krovinių tranzitą per Lietuvą, mūsų šalis patirs didelių praradimų, kuriuos kompensuoti bus galima tik per kelerius metus. Kaip žinia, dėl šio sprendimo nuostolių patirs „Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos jūrų uostas ir krovos kompanijos. Apie tai ministras kalbėjo antradienį dalyvaudamas Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdyje.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis pripažįsta, kad Vyriausybės sprendimu sustabdžius „Belaruskalij“ krovinių tranzitą per Lietuvą, mūsų šalis patirs didelių praradimų, kuriuos kompensuoti bus galima tik per kelerius metus. Kaip žinia, dėl šio sprendimo nuostolių patirs „Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos jūrų uostas ir krovos kompanijos. Apie tai ministras kalbėjo antradienį dalyvaudamas Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdyje.

REKLAMA

„Aš negaliu prognozuoti, kas bus metų gale ir kaip viskas keisis, nes situacija nuolat kinta. Aš tikrai nenoriu pasakyti, kad tai paprastas praradimas. Čia yra labai didelis praradimas šiuo metu. Ir to praradimo nekompensuosi šitoje sistemoje per vienerius metus. Bet kalbant apie trejų-penkerių metų laikotarpį, tikrai tą padaryti galima kalbant apie Vakarų kryptį. Bet tikrai ne per metus. Čia svarbu pabrėžti“, – sakė M. Skuodis.

Ministras pabrėžė, kad tokios įmonės kaip „Lietuvos geležinkeliai“ bus stabilios tik įgyvendinusios diversifikaciją ir nepriklausydamos nuo vienos šalies ar vos kelių klientų. 

REKLAMA
REKLAMA

„Apie diversifikaciją kalba ne tik ši Vyriausybė, kalbėjo ir praeita Vyriausybė. Tiesą pasakius, praeitos Vyriausybės laikotarpiu buvo padaryti tam tikri žingsniai įsteigti antrines įmones Lenkijoje ir Ukrainoje. Ir būtent Lenkija su „Rail Baltica“ vėže iki Kauno intermodalinio terminalo atveria tas galimybes kuo labiau diversifikuoti. Daug kas klausia, kas važiuos tais geležinkeliais? Tai atsakymas paprastas – konteineriai (čia tikslas visos Europos Sąjungos nukelti juo nuo kelių ant geležinkelių) ir puspriekabės. Lygiai taip pat girdime, kad vilkikų sektoriuje trūksta darbuotojų visoje Europoje ir čia šitoje vietoje didžiosios logistikos kompanijos mato galimybę bendradarbiauti“, – teigė M. Skuodis.

REKLAMA

Pasak ministro, šiuo metu tik du traukiniai vyksta iš Nyderlandų per savaitę, bet siekiama padidinti iki penkių, atverti naują kryptį į Italiją. „Čia iššūkių turime labai didelių. Nes nors visi kalba apie liberalią geležinkelių rinką, bet Europos Sąjungoje toli gražu iki liberalios“, – pabrėžė politikas. 

„Bet faktas, neslėpkime, dabar yra sudėtinga dėl prarastų būsimų krovinių“, – sako ministras, tačiau ramina, jog „Lietuvos geležinkelių“ grupės pranešimas apie galimai atleidžiamus 300 darbuotojų yra menamas ir kol kas netikslus. 

REKLAMA
REKLAMA

Pranešė apie 300 atleidžiamų darbuotojų, bet gali būti ir daugiau

„Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrovės kartu sudėjus iki šių metų pabaigos planuoja atleisti iki 300 įvairių sričių specialistų, pranešė patys „Lietuvos geležinkeliai“. Daliai jų turėtų būti ieškoma galimybių pasiūlyti laisvas darbo vietas kitose grupės įmonėse.

Tačiau M. Skuodis pažymi, kad šis skaičius dar nėra tikslus, be to, per penkerius metus grupės įmonėse darbuotojų skaičius ir taip sumažėjo 4 tūkstančiais visai dėl kitų procesų. Ministras dar pridūrė, kad grupės įmonėse yra virš 100 laisvų darbo vietų. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pirmas dalykas, tai tas skaičius nuskambėjęs nereiškia, kad čia va dabar kažkas kažką atleidžia. Tai galimas skaičius. „Lietuvos geležinkeliai“ nepuls kažkokių agresyvių veiksmų daryti“, – frakcijos posėdyje kalbėjo M. Skuodis. 

Kaip teigė „LTG Cargo“ laikinoji vadovė Eglė Šimė, konkrečiai dėl „Belaruskalij“ situacijos bus atleidžiama 40 darbuotojų. „Kodėl mes negalime kompensuoti „Belaruskalij“ krovinio praradimo naujomis kryptimis, tai todėl, kad kryptys yra iš kitų Lietuvos vietų. „Belaruskalij“, kaip žinia, važiuodavo nuo Vaidotų, Vilniaus srities, iki Klaipėdos, tuo tarpu intermodaliniai gabenimai vyksta iki Kauno. Kalbant apie darbuotojus, tai iš tikrųjų skaičius buvo numatytas didesnis, kurie turėtų mažėti dėl „Belaruskalij“ krovinių, tai yra apie 74, tačiau mes pasižiūrėjome, kaip įmonė galėtų išlaikyti didesnį darbuotojų skaičių, nes problema ta, kad pasirengti darbuotojus mums užtrunka ilgai“, – sakė E. Šimė. 

REKLAMA

Laikinoji „LTG Cargo“ vadovė sakė, kad ministras teisus paminėdamas laisvas darbo vietas, kurios esą visuomet pasiūlomos kitur atleidžiamiems darbuotojams: „Deja, darbuotojų pasirinkimas dažnu atveju būna pasiimti išmokas ir atsisveikinti su įmone“, – pažymėjo E. Šimė. 

Tuo tarpu „LTG Infra“ vadovas Karolis Sankovski pažymėjo, kad jo vadovaujamoje įmonėje nuo „Belaruskalij“ krovinių atsisakymo priklausančių pokyčių nėra. Bet įmonė keičia veiklos modelius, pereina prie kitokio darbo organizavimo ir planuoja šiemet atsisakyti apie 250 darbuotojų. Seimo nario Lino Kukuraičio paklaustas, ar pranešimas apie 300 atleidžiamų darbuotojų grupės įmonėse yra palyginti optimistinis variantas, K. Sankovski tai patvirtino: „Atsakant į klausimą, ar tai nėra ledkalnio viršūnė tie 300, tai ne, aš manau, kad tikrai ne“.

REKLAMA

Šiuo metu „Lietuvos geležinkelių grupės įmonėse kartu sudėjus dirba apie 8 tūkst. darbuotojų.

Lietuvos geležinkelių profesinių sąjungų susivienijimo vadovas Artūras Černiauskas pasakoja, kad kai „Lietuvos geležinkeliai“ buvo viena struktūra, darbuotojams buvo lengviau migruoti iš vienos bendrovės į kitą, tačiau dabar grupės įmonės viena nuo kitos yra atskirtos, todėl pagal įstatymą atleidžiamiems darbuotojams laisvos darbo vietos siūlomos tik toje pačioje įmonėje, o kai kuriems darbuotojams esą sunku operatyviai susirasti darbo skelbimus apie laisvas vietas kitoje įmonėje.

„Išeina taip,kad darbuotojai iš vienos įmonės atleidžiami, o kitoje yra darbuotojų trūkumas ir darbuotojams tos vietos nėra siūlomos“, – sakė A. Černiauskas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis taip pat kalbėjo, kad „Lietuvos geležinkelių“ grupės įmonėse siūlomas darbo užmokestis yra nekonkurencingas, tai yra apie 700-800 eurų „į rankas“. 

Belaruskalij apskundė sprendimą teismui, bet kol kas nieko nepešė

„Belaruskalij“ gaminamų kalio trąšų tranzitas per Lietuvą nutrūko nuo vasario 1-osios Vyriausybei priėmus sprendimą, kad „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis neatitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesų. Tokį sprendimą ministrų kabinetas priėmė atsižvelgęs į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos rekomendaciją. 

REKLAMA

Šis sprendimas vainikavo pernai gruodžio mėnesį prasidėjusį skandalą, kai daug kalbėję apie poreikį nutraukti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą, valdantieji nesugebėjo laiku įgyvendinti amerikiečių paskelbtų sankcijų „Belaruskalij“. Teisiškai JAV sankcijos Lietuvos juridiniams ir fiziniams subjektams nėra privalomos, bet politiniuose sluoksniuose vyravo retorika, jog trąšų eksportas finansuoja autoritarinį Aliaksandro Lukašenkos režimą.

Neoficalūs duomenys rodo, kad didelė tikimybė, jog sankcijos buvo sumanytos kaip priemonė priversti režimą paleisti politinius kalinius ar stabdyti migrantų srautą. Tai yra jomis siekta pakeisti režimo elgesį, bet ne iš tiesų uždrausti tranzitą. 

REKLAMA

Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ apskundė Vyriausybės sprendimą dėl tranzito Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir paprašė imtis laikinųjų apsaugos priemonių, tai yra skubiai ir iš anksto nepranešus atsakovams stabdyti Vyriausybės nutarimo galiojimą. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių nusprendė netaikyti, o posėdį paskyrė kovo 14 dieną.  

Neteks milijonų

„Belaruskalij“ kroviniai sudaro 25 proc. „LTG Cargo“ krovinių srauto. Sutartis su „Belaruskalij“ buvo sudarytas 2018 metais ir turėjo galioti iki 2023 metų. 

„Lietuvos geležinkeliai“ yra paskaičiavę, kad visi Lietuvos netekimai nutraukus baltarusiškų trąšų tranzitą šiais ir kitais metais pasieks po 0,3 proc. nuo Lietuvos bendrojo vidaus produkto, tai yra po 150 mln. eurų šiais ir kitais metais. 2024 ir 2025 metams netekimai siektų po 0,4 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto, tai sudaro po 200 mln. eurų per metus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokios prielaidos daromos atsižvelgus į tai, kad iki 2025 metų pervežamų ir pakraunamų kalio trąšų kiekis turėjo paaugti nuo 11 iki 15 milijonų tonų per metus.  

Iki šiol „Belaruskalij“ per Lietuvą perveža ir Klaipėdos uoste pakraudavo apie 11 mln. tonų per metus. Jeigu skaičiuotume, kad viena tona kainuoja apie 800 eurų, vadinasi, iš per Lietuvą gabenamų kalio trąšų prekybos „Belaruskalij“ uždirba apie 9 mlrd. eurų pajamų per metus.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrosios pajamos iš baltarusiškų krovinių sudaro 110 mln. eurų, bet apie 49 mln. eurų skiriama infrastruktūros išlaikymui, todėl „LTG Cargo” pajamos iš baltarusiškų trąšų pervežimo siekia 61 mln. eurų per metus. Susisiekimo ministerijos skaičiavimais, nutraukus tranzitą „LTG Cargo“ neteks 61mln. eurų pajamų, o 49 mln. eurų teks skirti iš valstybės biudžeto geležinkelių infrastruktūros išlaikymui.

Klaipėdos jūrų uostui baltarusiškos trąšos pernai generavo 12,3 mln. eurų rinkliavų, taigi tikėtinos netektys panašios. Atsisakius baltarusiškų trąšų tranzito krovos kompanijos netektų apie 70 mln. eurų pajamų per metus.

Ir kodėl valdantieji taip nemyli Lietuvos ir joje gyvenančių žmonių???
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų