• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kalbėdami apie finansinį raštingumą, galėtume visiems gerai žinomą patarlę apie mokslo naudą perfrazuoti į „ką išmoksi, kišenėje nešiosi“. Ir nors ekonominė gerovė Lietuvoje auga, gyventojų žinios apie finansus ir jų valdymą galėtų būti žymiai geresnės, ypač moksleivių bei jaunimo. Ši informacija pagelbėtų jauniems žmonėms, kurių didžioji dalis − net du trečdaliai – nurodo, kad dėl pinigų jaudinasi kasdien.

Kalbėdami apie finansinį raštingumą, galėtume visiems gerai žinomą patarlę apie mokslo naudą perfrazuoti į „ką išmoksi, kišenėje nešiosi“. Ir nors ekonominė gerovė Lietuvoje auga, gyventojų žinios apie finansus ir jų valdymą galėtų būti žymiai geresnės, ypač moksleivių bei jaunimo. Ši informacija pagelbėtų jauniems žmonėms, kurių didžioji dalis − net du trečdaliai – nurodo, kad dėl pinigų jaudinasi kasdien.

REKLAMA

Prieš ketverius metus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktas tarptautinis tyrimas parodė, kad kas šešto Lietuvos penkiolikmečio finansų žinios nesiekė bazinio finansinio raštingumo lygio. Nors tai buvo ryškus progresas nuo 2015 m., kai tokių moksleivių suskaičiuota net du kartus daugiau, tačiau šalies penkiolikmečiai vis vien gerokai atsilieka nuo bendraamžių kaimyninėse Lenkijoje, Latvijoje ar Estijoje, ir tai nedžiugina.

Paauglių finansinio raštingumo ugdymo stoka atsiliepia jiems pradedant savarankišką gyvenimą. „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 18-24 m. amžiaus jaunimas dėl finansų jaudinasi labiau nei kitos amžiaus grupės, ir daugumai jų mintys apie pinigus kelia stresą kiekvieną dieną.

REKLAMA
REKLAMA

Nepakankamas dėmesys finansiniam ugdymui bei laiku neįgytos žinios kiša koją ir vyresniame amžiuje. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, praėjusiais metais bendras finansinio raštingumo indeksas siekė 45 balus iš 100 galimų. Per porą metų jis ūgtelėjo vos dviem balais, ir akivaizdu, kad toks progresas kol kas per menkas.

REKLAMA

Vis daugiau įvairių sričių specialistų – pedagogų, psichologų, sociologų ir ekonomistų – akcentuoja finansinio raštingumo svarbą. Mokslininkų analizės rodo, kad finansiškai raštingesni žmonės gali daug geriau planuoti asmeninius finansus: pavyzdžiui, jie sėkmingiau taupo, laikosi drausmės, atsakingiau skolinasi, anksčiau ima planuoti pensiją, diversifikuoja investicijas, ir visa tai jiems suteikia daugiau stabilumo ir užtikrintumo.

Šiuo metu Lietuvos švietimo programose finansinio raštingumo yra gerokai per mažai. 9-10 klasių moksleiviams įtraukta viena privaloma ekonomikos pamoka, kuri paskutinėse klasėse gali būti pasirenkama. Turėtume smarkiai pasitempti, jeigu norime, kad abiturientai mokyklas paliktų pasiruošę priimti racionalius finansinius sprendimus ir mokėtų planuoti bei valdyti savo finansus.

REKLAMA
REKLAMA

Finansinis ugdymas mokykloje yra būtinas ir dėl to, kad šiuolaikiniame pasaulyje paauglių gali tykoti netgi daugiau pavojų nei vyresnių jaunuolių. Deja, mokytojai bei tėvai ne visada turi finansinių ar technologinių žinių, kurios padėtų apsaugoti vaikus.

Pavyzdžiui, įdėti arba, tiksliau, įduoti pinigus tikintis greitos ir didelės grąžos dabar tikrai nesudėtinga. Tą galima padaryti internetu anonimiškai, tam net nereikia būti pilnamečiu. „Swedbank“ darbuotojai, vykstantys į Lietuvos mokyklas skaityti paskaitų apie finansų pagrindus, pastebi, kad daugiau paauglių žino, kas yra kriptovaliutos, nei gali apibūdinti infliaciją.

Būta atvejų, kai paaugliai investuoti į kriptovaliutas įkalbina netgi savo tėvus. Pagundų jiems daug, profesionalių patarimų reikia ieškoti, o didžiausiu autoritetu vis dažniau tampa socialinių tinklų žvaigždės ir pseudo finansų ekspertai internete.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Itin svarbų vaidmenį finansiniame moksleivių ugdyme gali suvaidinti tėvai. Kalbėtis su vaikais, aiškintis, kas jiems įdomu, visada būti atviriems jų klausimams gali būti vienas geriausių būdų papildyti savo pačių žinių bagažą bei atrasti naujas finansines galimybes – pavyzdžiui, investavimą į akcijas ar fondus.

Verslas taip pat skatina vaikų ir jaunimo finansinį raštingumą − rengia nuotolines vaizdo pamokos, kuria knygas ir leidinius, įvairius testus ir žaidimus. Netrukus įvyksianti didžiausia nuotolinė pamoka „Mokonomika“ yra vienas tokios veiklos pavyzdžių, kuri prisideda prie brandžios ir atsakingos jaunosios kartos ugdymo.

Marius Ignotas, „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos vadovas

Tai yra autoriaus nuomonė, nebūtinai sutampanti su redakcijos

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų