Penktadienio naktį svaras krito į žemiausią tašką per paskutinius 31-erius metus dolerio atžvilgiu. Lietuvaičiams svarbesnis keitimo su euru santykis, kuris neturi tokios ilgos istorijos, nes euras egzistuoja daug trumpiau, krito nuo net 3 proc. ir naktį prekiaujant Azijoje siekė vos 1,1 euro už svarą. Svaro kursas euro atžvilgiu buvo žemesnis tik 2009 metų sausį, kai siekė 1,03 euro už svarą.
Klaida ar tendencija?
Toks staigus kritimas atrodo nenatūraliai. Rinkoje jau svarstoma, ar kartais kažkas nepadarė klaidos, kai įvykdė daug didesnį pardavimo pavedimą, nei tikėjosi. Tokia klaida vadinama „storo piršto“ klaida (angl. fat finger). Praeityje „storo piršto“ klaidų būta gan nemažai, kai kurios atstatomos be nuostolio, o kai kurios įmonėms gali kainuoti ir stipriau. Pavyzdžiui 2015 metais Vokietijos bankas „Deutsche bank“ specialistas suklysdamas pervedė 6 mlrd. Eurų daugiau lėšų nei reikėjo. 2014 metais Japonijoje vieno banko atstovas į rinką išstatė pavedimą pirkti Japonijos bendrovių akcijų už 600 milijardus dolerių, nors realus pavedimas buvo gerokai mažesnis.
Jei taip ir įvyko, tai kažkas rinkoje greičiausiai patyrė didžiulius nuostolius, nes kursas po truputį atsistato po patirto smūgio. Taip pat kalbama apie tai, kad galėjo sutrikti valiutomis prekiaujantys robotai, kurių algoritmai netinkamai įvertino susidariusią padėtį.
Liūdnesnės Kalėdos
Bet kokiu atveju, tokie kritimai BREXIT fone, nieko gero nežada ir svaro kursas ilgainiui gali pratęsti nusileidimą ir jau galima diskutuoti apie „kieto nusileidimo“ formatą britams paliekant Europos Sąjungą.
