Dokumentai buvo sudėti į bidoną, kurį rugsėjo pradžioje ardamas lauką Balsupių kaime rado ūkininkas Rimtautas Šaukščius. Jis rastus dokumentus perdavė Marijampolės kraštotyros muziejui, o muziejus juos perdavė Lietuvos ypatingajam archyvui.
Kaip nurodo archyvas, tai didžiausias vienoje vietoje rastas Lietuvos partizanų dokumentų archyvas per paskutinius du dešimtmečius.
Atliekant pirminę dokumentų apžiūrą nustatyta, kad bidone gali būti paslėpta apie 2 tūkst. lapų dokumentų: 1943–1944 metais leisti antinacinės rezistencijos leidiniai „Į Laisvę“ ir „Nepriklausoma Lietuva“, Tauro apygardos leidinys „Kovos keliu“, 1946 metų Tauro apygardos vado įsakymai, Tauro apygardos rinktinių vadų suvažiavimo protokolai ir kiti.
Tokio didelio kiekio dokumentų restauravimas užtruks ne vienerius metus.
Lietuvos partizanų Tauro apygarda įkurta 1945 metais. Ji veikė Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio apskrityse. Iki 1949 metų Tauro apygardoje veikė penkios, vėliau trys rinktinės – Geležinio Vilko, Vytauto, Žalgirio. Paskutinis Tauro apygardos partizanas Justinas Balčius-Plutonas žuvo 1957 metais. Apygardai vadovavo Leonas Taunys-Kovas, Zigmas Drunga - Mykolas, Antanas Baltūsis-Žvejys ir kiti. Apygarda buvo viena svarbiausių Lietuvos partizanų apygardų, itin pasižymėjo centralizuojant Lietuvos partizanų junginius.
Tauro apygardos dokumentai bus restauruojami Lietuvos valstybės centriniame archyve, o juos restauravus saugomi Lietuvos ypatingajame archyve.
Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.
Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais pokariu žuvo daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.
