Mamai nepavyksta gauti darželio vietos dukrai Vilniaus rajone: „Jaučiamės diskriminuojami“

Jauna šeima Vilniaus rajone savo jauniausiai dukrai neranda vietos darželyje lietuvių kalba. Šeima sako, kad jaučiasi diskriminuojama, nes darželių lietuvių kalba rajone esą dvigubai mažiau nei lenkų kalba. Kad darželių trūkumas rajone, – didelė problema, sutinka ir vietos politikai. Tačiau Vilniaus rajono savivaldybė tvirtina, kad darželių lietuvių kalba yra gerokai daugiau, todėl problemos nemato.

Į portalą tv3.lt kreipėsi Vilniaus rajone gyvenanti Justina. Moteris augina du vaikus ir mažiausiajam jų pradėjo ieškoti darželio. 

Darželių lietuvių kalba – dvigubai mažiau

Tačiau Justina susidūrė su problema – Vilniaus rajone darželių lietuvių kalba, kaip sako ji, yra dvigubai mažiau nei lenkų, todėl jaunai šeimai nepavyksta rasti vietos savo atžalai.

„Problema yra tame, kad lietuvių kalba gauti darželį, jei nesi daugiavaikė ar asociali šeima, beveik neįmanoma. Liūdniausia yra, kad lenkų kalba darželis labiau tikėtinas, bet mes norėtume, kad mūsų vaikai darželyje kalbėtų valstybine kalba“, – tv3.lt pasakojo Justina.

Ji dalinasi nuotrauka iš darželių registracijos sistemos, kur matyti, kaip skiriasi lietuvių ir lenkų kalbų darželių santykis. Moteris sako, kad jaučiasi diskriminuojama.

„Vilniaus rajone lietuvių kalba yra tik 14 darželių, o lenkų 30. Jaučiamės diskriminuojami ir, panašu, kad esame mažuma, gyvendami savoje šalyje“, – rašė Justina.

Be to, Vilniaus rajono savivaldybė nuo praeito rugsėjo pradėjo naudoti elektroninę registravimo į darželius sistemą, tačiau ši stringa ir kartais rodo šeimai priklausančius darželius, o kartais ne.

„Mes pradėjome dukrą registruoti, ir ta sistema dar labai stringa, nes vieną dieną ji rodo vienus darželius, kitą dieną kitus. Tai mes pastoviai stengiamės iš naujo perregistruoti, gal atsiras naujų vietų kituose darželiuose“, – sakė Justina.

Savivaldybė neatsižvelgia į naujakurių poreikius

Vyresnysis Justinos sūnus – trimetis. Jis eina į lietuvių darželį, tačiau jame grupės formuojamos tik vyresniems nei trejų metų vaikams.

REKLAMA

„Kadangi mano dukrai rudenį bus 2,8 metai, ji į tą darželį dar negali pretenduoti. Ir mane savivaldybė informavo, kad greičiausiai, net kai jai sueis 3 metai, ji negaus vietos ir reikės laukti kito rugsėjo, kai jai bus beveik 4 metai“, – guodėsi moteris.

Kol kas šeima jauniausią dukrą leidžia į privatų darželį. Moteris mano, kad Vilniaus rajono savivaldybė neatsižvelgia, kad pastaruoju metu Vilniaus rajone įsikūrė daug naujakurių, kurių vaikams taip pat reikės vietų darželiuose.

„Į šitą pusę, kur mes gyvename, labai daug naujakurių. Atsikraustė labai daug lietuvių, o infrastruktūra visa yra pritaikyta lenkams. Darželiai, mokyklos – daugiau jų yra. Tai šiek tiek skaudu, kai už 2 kilometrų yra darželis, kuris net neturi lietuviškos grupės.

Jeigu aš pasiryžčiau leisti vaiką lenkiškai, tai greičiausiai būtų, kad mes gautume vietą, bet tada dvimetis pradeda šnekėti lenkiškai“, – kalbėjo Justina.

Vietos politikai sulaukia tėvų skundų

Kad Vilniaus rajone opi ugdymo vietų lietuvių kalba problema, pritaria ir vietos politikas Gediminas Kazėnas. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, Centro dešinės frakcijos seniūnas šį klausimą laiko politine problema.

„Labai daug jaunų šeimų kuriasi aplink Vilnių ir jie dažnai kuriasi net nesuprasdami, kad čia tokie dalykai yra įmanomi. Kai jie susiduria akis į akį su ta problema, jie būna pakankamai nustebę, pasimetę ir jaučiasi neviltyje. <...>

Tai problema yra labai opi. Skaudžiausia, kad ji yra susijusi būtent su tam tikrais politiniais niuansais. Čia nenorima iš principo reaguoti, reikia labai didelio spaudimo“, – tv3.lt kalbėjo G. Kazėnas.

Politikas sakė pats žinantis apie atvejus, kuomet jaunos šeimos išsiregistruoja iš Vilnius miesto, prisiregistruota Vilniaus rajone, čia neranda vietų ugdymo įstaigose, o Vilniaus mieste jų gauti nebegali, nes nebėra ten registruoti.

„Turime pavyzdžių, kai savivaldybė visokiais administraciniais būdais sužlugdo visokias iniciatyvas. Buvo iniciatyvų, kad privatus verslas įsitraukia. Tai savivaldybė padaro pirkimo sąlygas tokias, kad, jūs pastatykite, o mes tada nupirksime. Koks normalus verslininkas tą dalyką darys?

REKLAMA

Savivaldybė, jei uždaro kokį lenkišką darželį ar mokyklėlę dėl mokinių trūkumo, tai lietuviško ten jau neatidaro, o atidaro kokį kultūros centrą. O ministerija negali to turto perimti, nes jis yra savivaldybės. Tokia yra pato situacija“, – apie problemą pasakojo G. Kazėnas.

Neužtenka ir ministerijos įsteigtų vietų

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) bando spręsti šią problemą Vilniaus rajone steigdama sau pavaldžias ugdymo grupes. Šiuo metu Vilniaus rajone veikia 34 ministerijos įkurtos grupės darželinukams. 

Kaip portalui tv3.lt pasakojo Vilniaus rajone gyvenanti Justina, problema su ministerijos įsteigtomis darželių grupėmis ta, kad elektroninė registracijos į darželius sistema jų nerodo.

„Tarsi turėtų rodyti, bet, kadangi įstaiga priklauso Švietimo ministerijai, mums jos savivaldybės sistemoje nerodo“, – pastebėjo Justina.

G. Kazėnas sakė žinantis apie šią problemą. Jo teigimu, svarstoma kurti bendrą priėmimo į darželius sistemą, kur būtų matyti ir ministerijos įsteigtos grupės.

„Taip, čia yra sisteminė bėda. Matote, dabar yra kuriama bendroji eilė. Nes iki tol buvo tik savivaldybės. Tai natūralu, kad ministerijos [grupių] ji nerodo. Tai dabar bandoma kurti bendrąją. 

Bet matome, kad tai bandoma visaip vilkinti, apsunkinti iš savivaldybėse pusės. Tai grynai politinis dalykas, kuris kvepia labai neskaniai“, – sakė G. Kazėnas.

Jo manymu, darželių problemą Vilniaus rajone pavyktų spręsti greičiau, jei ŠMSM čia vaidintų didesnį vaidmenį. Tiesa, politikas supranta, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir jų pastatai vis tiek priklauso būtent savivaldybei.

„Reaguodama į tą susiklosčiusią situaciją ŠMSM ėmėsi iniciatyvos pati steigti lietuviškus darželius ir mokyklas. Ir ji pagal savo galimybes, kiek gali, tiek tą daro, bet viskas yra užpildyta. <...>

Bet reikia turėti omenyje, kad savivalda turi savo kompetencijas ir jų nelabai galima atimti. Ministerija irgi negali ateiti ir sakyti, kad čia atidarysiu kažkokį darželį. Tai tie turtai dažniausiai yra savivaldybės rankose“, – pastebėjo G. Kazėnas.

REKLAMA

Vienas iš politiko siūlymų spręsti čia problemą – kurti laikinus modulinius darželius.

Ugdymo įstaigų lietuvių kalba rajone – daugiau

Vilniaus rajono savivaldybė portalui tv3.lt nurodė, kad 2020 m. rajone veikė 48 ikimokyklinio ugdymo grupės lietuvių kaba, 64 – lenkų kalba, 2 – rusų kalba.

„Be to, Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje veikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžios įstaigos, kuriose veikia 34 ikimokyklinio ugdymo grupės lietuvių ugdomąja kalba. 

Iš viso Vilniaus rajone veikia 82 ikimokyklinio ugdymo grupės lietuvių ugdomąja kalba, 64 – lenkų ugdomąja kalba, 2 – rusų ugdomąja kalba“, – atsakyme tv3.lt nurodė savivaldybės Švietimo skyrius.

Savivaldybė stebisi, kodėl moteris, bandydama registruoti savo atžalą į darželį nuo rugsėjo, patiria problemų, bet nesikreipia į savivaldybę.

„Keista, kad mama bando registruoti nuo rugsėjo mėnesio ir vis dar dėl iškilusių problemų nesikreipė į Švietimo skyrių. Jei prašymas priimti dar net nėra pateiktas, jis negali būti patenkintas“, – atsakyme rašė Švietimo skyrius.

Savivaldybė nurodo, kad vaikus į darželius priima centralizuotai, o numatytoje priėmimo tvarkoje nurodoma, kokiu atveju vaikams registruojantis į darželius teikiama pirmenybė.

„Pirmenybė skirti vaikui vietą [darželyje] taikoma vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjų) ir vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra ne mažiau kaip dveji metai [darželio] aptarnavimo teritorijoje vaiko priėmimo į [darželį] dienai“, – rašoma savivaldybės atsakyme.

Savivaldybės teigimu, visi vaikai į darželius priimami pagal tėvų prašymo registravimo sistemoje datą ir pirmenybę suteikiančias sąlygas, o sistema darželinukų eiles formuoja automatiškai.

Tėvus, kuriems nepavyksta vaikų užregistruoti internetu, savivaldybė ragina kreiptis į savo Švietimo skyrių. Gyventojai, neturintys galimybės registruotis internetu, gali pateikti popierinius prašymus ir juos siųsti elektroniniu arba registruotu paštu.

Susidūrėte su panašia problema? Papasakokite mums, konfidencialumą garantuojame.


Rašyti komentarą...
P
Pakaukit
2021-04-03 10:44:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kur mes gyvenam, Lenkijoj ar Lietuvoj? Ir Vilniaus rajonas irgi ne Lietuvoj? Tai tuteišiai ten taip įsitvirtino, kad lietuviai Lietuvoj ten tapo mažuma ar imigrantais? Ar Lietuvoje yra valdžia, kad tą nesąmonę sutvarkytų? O gal kenkai ten jau įsisteigė autonomiją? Dobrovolska ten jau lenku kalbos nori. Visiškas pipiec
Atsakyti
-6

E
Ech
2021-04-03 08:44:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
Na va dar vienas įrodymas, kad normaliu šeimų teisės galima pažeidinėti, o vaivorykstiniu negalima, bus baudžiama
Atsakyti
-2

S
Stebėtojas
2021-04-03 08:43:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Čia žinia iš kur? Iš Lenkijos?
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (17)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų