„Balsas.lt“ baigia pirmadienį pradėtą pasakojimą apie žudynes Kauno „Vilijos“ restorane, kurios sukrėtė ne tik nusikalstamą pasaulį.
I dalį skaitykite čia, II dalį – čia.
Tirti žudynių nenorima?
Net ir praėjus penkiolikai metų nežinomybė ir keistas dabartinės teisėsaugos viršūnių požiūris į „Vilijos“ žudynių tyrimą tebėra apipynę vieną garsiausių užsakomųjų žmogžudysčių Lietuvoje. Tirdami senas Kauno nusikaltėlių bylas, Policijos departamento pareigūnai aptinka vis daugiau duomenų, kad mirtinus šūvius į „daktarų“ gaujos aplinkai priskiriamus, tačiau į nusikaltimus nesivėlusius vilijampoliečius galėjo paleisti ne tik Ričardo Ganusausko (Ganusios) ir Rimanto Zalagaičio (Zalagos), bet ir kitų anuomet ant kriminalinio pasaulio pažibos Henriko Daktaro smarkiai įpykusių asmenų sėbrai.
„Balsui.lt“ vienas Lietuvos teisėsaugos pareigūnas sakė, kad tyrimas nevyksta labai sparčiai, nes nesulaukiama pagalbos iš aukštas pareigas užimančių kolegų: „Kartais net susidaro įspūdis, kad kai kurie įtakingi pareigūnai nelabai nori, jog šitas nusikaltimas būtų atskleistas“.
Atskleidė kruviną schemą?
Savą įvykių versiją H. Daktaras pateikė prieš keletą metų pogrindyje išleistoje knygoje „Išlikt žmogumi“. Jis teigia, kad policija į „Vilijos“ žudynių tyrimą iš viso nesikišo ir nesiėmė jokių priemonių, kad išaiškintų žudikus bei užsakovų vardus.
„Mentai“ paprasčiausiai užmerkė akis, o per žiniasklaidą paskelbė, kad „Vilijos“ restorane įvyko gaujų karas, kurio metu žuvo penki žmonės, priklausantys Daktarų grupuotei. Po kiek laiko, mūsų pačių pastangomis, ėmė aiškėti šių žudynių scenarijus, nes kai kurie žmonės ėmė keistai elgtis ir patys išsidavė, kad būtent jie susitepė rankas nekaltų žmonių krauju. Žudynes užsakė „Zalaga“ ir „Ganusia“. Jiems talkino greičiausiai „Mongolas“ (praėjus metams paslaptingai dingęs Rimantas Ganusauskas), nes labai norėjo užvaldyti visą „Vilijos“ verslą. Be to, lyg pasidarydamas tvirtą alibi, žudynių dieną „Mongolas“ ramiai ilsėjosi Bulgarijos kurorte. Pats „Mongoliukas“ (Deividas Ganusauskas) greičiausiai irgi žinojo žudynių organizatorius. Dieną prieš žudynes jis visiems pasiguodė, kad susirgo ir sėdėjo užsidaręs namuose“, - savo knygoje rašo H.Daktaras.
Niekas neužmiršta, niekas nepamiršta
„Tą dieną, kai grįžau iš kapinių, kur palaidojome draugus ir restorano darbuotojus, atsiguliau su Ramute į mūsų plačią lovą, o per visą kūną perbėgo šaltas drebulys. Į galvą lindo įkyri mintis, kad dabar turėčiau gulėti karste, šaltoje žemėje, bet tik atsitiktinumo dėka likęs gyvas, vartausi šiltoje lovoje, kartu su mylima žmona, - autobiografinėje knygoje „Išlikt žmogumi“ teigia Kauno kriminalinio pasaulio veteranas H. Daktaras. – Pasirodo, kad „Zalagos“ tėvas paruošė žudikams ginklus, o iš karto po šio išpuolio prieš mus, paslėpė žudikų mašiną. Pats „Zalaga“, tebūnie jis prakeiktas per amžių amžius, tuo metu, kai „Vilijoje“ šaudė žmones, sėdėjo automobilyje ir laukė žudikų. Praėjus tiek metų po šių žudynių, dabar, rašant šiuos gyvenimo epizodus, sužinojau, kad „Zalaga“ ilgai slapstęsis gyvena Ispanijoje, o „Ganusia“ neseniai grąžintas iš užsienio, uždarytas į Lukiškių kalėjimą, kur laukia teismas. Niekas neužmiršta ir niekas nepamiršta!”
Prokuroras nesitiki H. Daktaro pagalbos
Kai kurie žinomi teisėsaugininkai, kurie su „Vilijos“ skerdynių byla buvo susiję nuo pirmųjų dienų, kažkodėl nenori apie ją šnekėti. Su naujienų portalo „Balsas.lt“ korespondentu sutiko bendrauti tik Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Gediminas Bučiūnas.
Jis trečiasis ir paskutinis pareigūnas, kurio seife šiuo metu saugoma po ilgos klajonės per įvairius kabinetus apibrizgusi „Vilijos“ žudynių byla. „Policijoje H. Daktaras sakė nežinąs, kas yra žudikai. Tuo metu jis aiškino: pasakoti ir paaiškinti negaliu. Jokių priešų neturėjau ir neturiu. Bet jei jis žurnalistams ir savo memuaruose tvirtina atlikęs savąjį tyrimą, tuomet galėtų ir mums pateikti dar nežinomų faktų“, - tvirtina prokuroras.
Tačiau G. Bučiūnas aiškiai leido suprasti nesitikįs, jog kada nors Kauno kriminalinio elito garsenybė pareigūnams prabils apie šios bylos užkulisius. Be to, Vilijampolės senosios kartos gangsterių vadinamasis „garbės kodeksas“ jiems kategoriškai draudžia kontaktus su teisėsaugos pareigūnais.
„Tuo metu Kaunas priminė tarytum italų gangsterių kovos lauką - Neapolį, kuriame mafijos veikėjų šaudynės vietos gyventojų ramybę drebina kone kasdien. Yra nemažai žmonių, kurie suteiktų itin vertingų faktų, bet daugelis jų šiandien yra mirę. Tačiau nuolat atliekami procesiniai veiksmai, vyksta apklausos. Bylos tyrimą apsunkina tai, kad tais laikais Kauno gatvėse nebuvo vaizdo stebėjimo kamerų. Negaliu pasakyti, ar tie vyrai, kurie šaudė, šiandien yra tarp gyvųjų. Skirtingai nei daugelis patyrusių samdomų žudikų, įvykdę savo darbą šie smogikai atsitraukdami ginklų neatsikratė. Pripažinsiu, jog tai viena sunkiausių bylų mano praktikoje, nes čia itin specifinė publika. Čia galioja savi papročiai, vidinės taisyklės. Daugelis apklaustųjų nelinkę prisiminti šio įvykio. Sunku apklausti net ir jų sutuoktines, meilužes bei drauges. Dabartiniais plačiai atvertų Europos Sąjungos sienų laikais sudėtinga aptikti reikiamus žmones. Nelengva nustatyti ir tai, ar jie kada su padirbtais dokumentais buvo kirtę sieną ir iškeliavę į Vakarus“, - teigė sudėtingą bylą narpliojantis prokuroras G. Bučiūnas.
Tiesa, G. Bučiūnas patvirtino, kad tai nėra beviltiška byla, ir įsitikinęs, jog kada nors (galbūt ir prabėgus daugiau kaip 20 metų) bus atskleisti tikrieji „Vilijos“ žudynių užsakovai ir vykdytojai: „Viliuosi įvardinti tuos, kurie tai padarė“.
Bet „Vilijos“ žudynių bylos tyrėjas kol kas visų savo kortų neatskleidžia.
Legendinis restoranas virto griuvėsiais
Kadaise „Vilijos“ restorane lankėsi ypatinga publika. Čia naktinis gyvenimas virte virė. Ši pasilinksminimo vieta anuomet buvo tokia patraukli kaip šiandien lankomiausių Vilniaus „Pramogų banko“, „L‘Amour“ ar Kauno „Zepelinus“ ir „Papa Jazz“ klubai. Paskutiniu metu legendinio Kauno „Vilijos“ restorano pastate, kur praeityje mafijos krikštatėviai aptarinėdavo savo nelengvo ir pavojingo gyvenimo įvykius, bendravo su kitų grupuočių nariais, glaudžiasi benamiai ir valkataujančios katės. Stikliuko mėgėjai iš Vilijampolės kiemų kiekvieną rytą laukinėms katėms palieka maisto prie pat tos vietos, kur įvyko vienas garsiausių ir iki šiol neištirtų nusikaltimų šalies kriminalistikos istorijoje.
Praėjusio dešimtmečio pabaigoje šiose patalpose buvo įkurtas mėsos cechas, tačiau jis nepajėgė konkuruoti su daugybe kitų mėsos gamyba ir prekyba užsiimančių įmonių. 2002-ųjų vasarą teismui iškėlus „Vilijos“ bankroto bylą, skolos „Sodrai“, darbuotojams ir privačioms firmoms sudarė per 500 tūkst. litų.
Kaune buvo metas, kai plačiai kalbėta, kad šioje vietoje viena stambi bendrovė, užsiimanti prekybos centrų statyba ir patalpų nuoma, statys prekybos centrą, tačiau tikėtina, kad šie apleisti statiniai gali būti išvis nugriauti.
