• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jau kelias savaites visuomenei ramybės neduodantis visuotinio NT mokesčio projektas galiausiai baigiasi kivirčais valdančiojoje koalicijoje – nesutaria ne tik valdančiosios koalicijos partijos, bet ir ministrė Aušrinė Armonaitė bei premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, tokius nesutarimus lemia noras įtikti savo elektoratui, o ne pragmatiški nesutarimai. Tuo tarpu tarptautiniu mastu matomi ženklai nedžiugina – nors infliacija ir mažėja, tačiau ekonomika stagnuoja, o Europos centrinis bankas nesugeba prisitaikyti prie besikeičiančios ekonomikos, susidariančios su mažėjančia perkamąja galia, defliacija.

Jau kelias savaites visuomenei ramybės neduodantis visuotinio NT mokesčio projektas galiausiai baigiasi kivirčais valdančiojoje koalicijoje – nesutaria ne tik valdančiosios koalicijos partijos, bet ir ministrė Aušrinė Armonaitė bei premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, tokius nesutarimus lemia noras įtikti savo elektoratui, o ne pragmatiški nesutarimai. Tuo tarpu tarptautiniu mastu matomi ženklai nedžiugina – nors infliacija ir mažėja, tačiau ekonomika stagnuoja, o Europos centrinis bankas nesugeba prisitaikyti prie besikeičiančios ekonomikos, susidariančios su mažėjančia perkamąja galia, defliacija.

REKLAMA

Praėjusią savaitę, nesutarimai valdančiojoje koalicijoje pasiekė iki šiol nematytą lygmenį  ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ir valdančiųjų konservatorių premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį per Vyriausybės posėdį apsižodžiavo. „Lėkštės dūžta“, – taip ginčą įvardijo premjerė.

REKLAMA
REKLAMA

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis Žinių radijo laidoje „Verslo pozicija“ įvertino tiek šiuo metu daug aistrų keliančias NT mokesčio reformas, tiek globalią ekonominę situaciją. Pasak jo, tokie kivirčai dėl NT mokesčio yra susiję ne su pragmatiniais ekonominiais argumentais, o noru įtikti savo elektoratui.

REKLAMA

„Artėja treji rinkimai. Akivaizdu, kad viešoje erdvėje matome daug argumentų, kurie remiasi ne logiškais ekonominiais argumentais, bet galvojama, ko vienos ar kitos partijos elektoratas tikisi. Manau, kad konfliktas vyksta lygioje vietoje, dėl neesminių pakeitimų“, – paaiškino N. Mačiulis.

Pasak N. Mačiulio, NT mokestis turės labai menką įtaką tiek daugeliui gyventojų, tiek valstybės biudžeto dydžiui.

„Pusei gyventojų NT mokesčio mokėti visai nereikėtų, iš likusių – didžioji dauguma mokėtų po 20 eurų per metus. Ar dėl to reikia kelti tokį didelį triukšmą valstybėje?

REKLAMA
REKLAMA

Trumpuoju laikotarpiu mokestiniai pakeitimai, apie kuriuos mes kalbame, didelės ekonominės įtakos neturės. Diskusijos dėl 26 mln. eurų biudžete neturi beveik jokios įtakos nei gyventojui, nei biudžetui. Ta diskusija parodo Lietuvos politikų, tiek valdančiosios daugumos, tiek opozicijos, požiūrį į mokesčių sistemą, tuo pačiu ir visuomenės požiūrį į tai, kaip veikia mokesčiai“, – paaiškino N. Mačiulis.

Vis dėlto, kaip pabrėžia ekonomistas, NT mokesčio klausimas pamirštas nebus – esą jeigu mokesčio nepriims dabartinė valdančioji dauguma, tai teks daryti kitiems. Kitu atveju, laukia grėsmingos pasekmės.

„Manau, kad ši valdančioji dauguma jokių mokestinių pakeitimų nepriims. Galbūt kita Vyriausybė grįš prie to klausimo, vis tiek jį spręsti privalės. Nebent turės pripažinti, kad negali finansuoti nemokamo švietimo, sveikatos apsaugos“, – teigė N. Mačiulis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaltino politikus dviveidyste

N. Mačiulio teigimu, šiuo metu politikai nėra linkę sąžiningai diskutuoti. Dažnai jie siūlo vienas kitam prieštaraujančius pakeitimus – tokį reiškinį N. Mačiulis įvardijo kaip „fiskalinę šizofreniją“.

„Pastebiu tai, ką vadinu „fiskaline šizofrenija“ – politikai gali diskutuoti tik apie vieną valstybės biudžeto dalį – arba pajamas, arba išlaidas. Net ekonominį išsilavinimą turintys politikai gali vienam žurnalistui sakyti, kad negerai didinti mokestį, nes didelę dalį to mokesčio sumokės vidurinioji klasė. Po to kitam žurnalistui sako, kad reikia daugiau lėšų mokytojų atlyginimams, krašto apsaugos finansavimui ir kitoms paslaugoms. Tai nėra suderinami dalykai. Europos sąjunga reikalauja labai nedaug – elementarios matematinės logikos. Jei įsipareigojame didinti senatves pensijas ar didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, tą darytume iš mokesčių surinktų pinigų, o ne iš skolintų lėšų“, – pabrėžė N. Mačiulis.

REKLAMA

Prie nenoro mokėti mokesčius prisidėjo viešinti neskaidrių biudžeto lėšų panaudojimo atvejai savivaldybėse. Pasak N. Mačiulio, tai vadinama žema mokestine morale – gyventojai bijo, jog jų sumokėti mokesčiai bus ištaškyti. Ekonomisto teigimu, įtikinti gyventojus mokėti didesnius mokesčius galima tik siejant mokesčius su konkrečiomis biudžeto išlaidomis.

„Lietuvoje labai sunku ką nors įtikinti, kad reikia didesnio mokesčio. Tą padaryti įmanoma tik susiejant mokestį su kita biudžeto dalimi, kur tas mokestis nukeliaus. Pavyzdžiui, jeigu pasakome, kad surenkamas NT mokestis atitenka finansuoti nemokamą viešąjį transportą ar tos savivaldybės mokykloms atnaujinti. Tada supranti, jog ne politikai tuos pinigus pasiima, neaiškioms funkcijoms finansuoti. Tik tada diskusija gali būti prasminga“, – teigė N. Mačiulis.

REKLAMA

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė taip pat sakė, jog visuotiniam NT mokesčiui įvesti pasirinktas netinkamas laikas. Tačiau, kaip pabrėžė N. Mačiulis, „gero laiko“ didinti mokesčius nėra – tai niekada nėra lengvas ar populiarus sprendimas.

„Mokesčių didinimui niekada nebūna gero laiko. Jeigu diskusija būtų kokybiška, būtų žiūrima ne tik į tai, kas sumokės mokestį, o ir kas gaus naudą. Daugelis pakeitimų įsigalios nuo 2025 m., tad žiūrėti į praėjusių metų infliaciją ir sakyti, kad laikas netinkamas – tai komunikacija savo elektoratui“, – sakė N. Mačiulis.

Vakarų Europos valstybės privalės didinti biudžetus

„Swedbank“ ekonomisto taip pat išskyrė kelis iššūkius, su kuriais artimiausiu metu susidurs Vakarų Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Viena sritis – aštrėjantys geopolitiniai konfliktai, lemiantys papildomą krašto apsaugos finansavimą. Antra sritis – „žalioji“ transformacija. Net nekalbant apie aplinkosaugą: Lietuvai to reikia, nes esame labai priklausomi nuo importuojamos energijos. Trečia sritis – visuomeninių senėjimas. Vis daugėja vyresnio amžiaus gyventojų, kuriems reikia socialinių išmokų, papildomų išlaidų sveikatos apsaugai“, – teigė N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, šių trijų problemų sprendimui gali tekti skirti itin didelę biudžeto dalį – bent papildomus 7,5 proc. nuo BVP.

„Kiek išgąsdino Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimai. Šių trijų problemų sprendimas papildomai kainuos 7,5 proc. nuo BVP. Lietuvai tai gali kainuoti  dar daugiau“, – sakė N. Mačiulis.

REKLAMA

Ekonominės prognozės – niūrios

N. Mačiulio teigimu, visoje Europoje matoma ekonominė stagnacija, o bent jau kol kas Europos centrinis bankas (ECB) nespėja reaguoti į pasikeitusią situaciją – ECB vis dar siekia suvaldyti infliaciją, kuri mažėjo gerokai sparčiau nei prognozavo ECB.

„Viena aiški tendencija – sparčiai mažėja infliacija, kur kas greičiau nei prognozavo ECB. Jau pusę metų sakau, kad ECB daro klaidą – infliacija sumažės dėl atpigusios energijos, atpigusių žaliavų. Europoje turime dvi valstybes, kuriose yra defliacija – Olandija ir Belgija. Beveik visuose sektoriuose kainų didėjimas yra sustojęs – pastarąjį pusmetį praktiškai kiekvieną mėnesį vidutinės prekių kainos sumažėja, paskutinius du mėnesius ir paslaugų kainos mažėja“, – komentavo N. Mačiulis.

REKLAMA

Pasak ekonomisto, netolimo ateityje galime tikėtis defliacijos – prekių ir paslaugų kainų bendro lygio sumažėjimo. Tikėtina, jog reaguodamas į defliaciją,  ECB mažins palūkanų normas.

„Per artimiausią pusmetį matysime daugiau defliacijos apraiškų, o ECB pradės mažinti palūkanų normas. Dabartinė mūsų prognozė – balandžio mėnesį ECB sumažins bazines palūkanų normas ir gana sparčiai – iki 2,5 proc. kitų metų pabaigoje. Neigiamas kredito impulsas ir kiti indeksai rodo, jog pramonė yra labai prastoje būklėje. Tai privers ECB pakeisti plokštelę ir galvoti ne tik apie kainų augimo gesinimą“, – aiškino N. Mačiulis.

Dar viena neraminanti tendencija – JAV prezidento rinkimai. Respublikonų partijos favoritas ir buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas siūlo apmokestinti visą importą – o tai galėtų turėti neigiamas pasekmes Lietuvai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Labai daug įtakos mūsų ekonominėms perspektyvoms turės ir JAV prezidento rinkimai. Donaldas Trumpas yra pasakęs, kad jis visą importą nori apmokestinti 10 proc. tarifu. Tai iš esmės griautų didelę dalį pasaulinės prekybos sistemos, kuri dabar galioja, turėtų labai neigiamų pasekmių Lietuvai, kuri yra viena atviriausių ekonomikų“, – sakė N. Mačiulis.

„Matant protekcionistinės ekonominės politikos apraiškas, geopolitinės įtampas, aukštas palūkanų normas – nėra daug ženklų, dėl kurių būtų galima nusiteikti optimistiškai. Nematau atsigavimo, spartesnio augimo ženklų“, – situaciją apibendrino N. Mačiulis.

Visą „Žinių radijo“ laidą stebėkite čia:

 

Drozia lietuvius kaip avinus
Drozia lietuvius kaip avinus
Kaip gali but kad buhaltere valdzioj ir ekonomika siknoj?? Simonyte ir po 2008 krizes buvo finansu ministre... sutapimas? Nauseda koki issilavinima turi?? Dulkys koki??
Is Maciulio sakojimosi aisku, kad bankai per didelius pelnus gauna. Reikia apmokestinti papildomai.
Alio, išjunkite kas nors šitą mordą iš eterio visiem laikam, bo pykina. Ačiū
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų