Nauja Azartinių lošimų įstatymo redakcija įstrigusi, politikai rodo vienas į kitą, o Europos Komisija jau galanda sankcijų kirvį.
Archaiškas lietuvos azartinių lošimų įstatymas niekaip nesileidžia pakeičiamas jau trečią Seimo kadenciją. Oficialiai, pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus ir įstatymų raidę, lošimai internetu Lietuvoje negalimi. Bėda ta, kad jie vyksta, o naujo įstatymo rengėjai, pasiduodami lobistiniam spaudimui, yra linkę arba nieko nekeisti, arba užkirsti kelią šalyje dirbti kitoms Europos Sąjungos (ES) kompanijoms. Naująją įstatymo redakciją, kaip ir visą problemą, nagrinėja EK, o politikai šypsosi ir maivosi.
Finansų viceministras, Tvarkai ir teisingumui atstovaujantis Vytautas Galvonas pirštu rodo į Seimą. „Viskas dabar Seimo rankose. Projektas jau yra praėjęs Finansų ir biudžeto komitetą, dabar klausimas tik kada Seimo pirmininkė įtrauks jį į posėdžių darbotvarkę.<...> Vyriausybė iš savo pusės yra padariusi viską. Mes susodinome prie stalo visas verslo grupes. Buvo siūloma pataisyti dalį įstatymo, reglamentuojant tik internetinius lošimus. Dabar yra parengta pilna naujo įstatymo redakcija. Lietuva iš tiesų yra vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kur internetiniai lošimai nereglamentuoti. Taip yra todėl, kad viena interesų grupė būtinai nori prie to paties liberalizuoti B1 tipo lošimo automatų statybą. Tai yra viena suinteresuota Kauno bendrovė. Todėl viskas ir stringa 8 metus, bet su B1 automatų liberalizaviomu mes negalime sutikti, nes tai reikštų, kad tokius automatus galima būtų statyti bet kur – maitinimo įstaigose, viešose vietose. Kai kalbama, jog ribodami šitokį verslą mes kenkiame turizmui – tai yra absurdas. Turistai neatvažiuoja, kad paloštų už 50 litų. Tai orientuota į vaikus, kurie savo pinigų neturi – reiškia ims iš tėvų arba vagiliaus. Bet kuriuo atveju – viskas dabar Seimo rankose“, - sakė viceministras.
Tuo tarpu Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas portalui balsas.lt teigė, kad įstatymas yra „jokioj stadijoj”. „Nėra susitarimo tarp frakcijų - vieni vieną siūlo, kiti kitą. Todėl aš padėjau jį į stalčių, gal po rinkimų bus daugiau laiko“, - tiesiai šviesiai rėžė pirmininkas.
Dėl EK vykdomos notifikavimo procedūros ir pradėto tyrimo dėl galimai pažeistos Europos teisės jis sakė nei kiek nesijaudinantis. „Tai Europa ten grasinasi dėl to, jei mes uždraustume internetinius lošimus vykdyti Lietuvoje neregistruotoms bendrovėms, o dėl dabartinio įstatymo tai jie juk nesigrasina. <...> Kol kas projektas stalčiuje“, - pakartojo B. Bradauskas.
Paprašytas pakomentuoti politikų pasisakymus advokatas Kęstutis Kvainauskas sakė, kad įstojus į Europos sąjungą, negalima „nesijaudinti“ dėl Europos teisės. Ypač tada, kai Europos Komisija prieš Lietuvos Respubliką yra pradėjusi oficialią pažeidimo procedūrą dėl šiuo metu nepagrįstų apribojimų taikymo Europos Sąjungoje registruotoms bendrovėms, organizuojančioms internetinius lošimus. Jeigu artimiausiu laiku nepakeisime savo įstatymų, galime atsidurti Europos teisingumo teisme, o Lietuvos mokesčių mokėtojams gali tekti susimokėti nemažą baudą. Kadangi aš, kaip mokesčių mokėtojas, savosios baudos dalies Europos Komisijai mokėtinenoriu, raginu politikus skubiai traukti įstatymo projektą „iš stalčiaus“, - sakė advokatas K. Kvainauskas. Advokato nuomone, vien tiks pats naujo Azartinių lošimų įstatymo priėmimo faktas dar nereiškia, kad Europos Komisija daugiau neturės Lietuvai pretenzijų. Naujasis įstatymas privalo nediskriminuoti kitų Europos Sąjungos bendrovių ir atitikti Europos teisę. Paskaičius siūlomo priimti įstatymo tekstą, akivaizdu, kad naujasis įstatymas toks nėra. Kiek žinau, naujojo įstatymo projektas yra išsiųstas Europos Komisijai notifikuoti (suderinti). Tik baigus notifikavimo procedūrą, paaiškės ar Įstatymo projektas atitinka Europos teisę. Tad belieka palaukti Komisijos išvadų.
Portalas balsas.lt primena, kad jau praėjusios kadencijos metu įstatymo priėmimą lydėjo painiava ir keistenybės. Pateikimo stadiją praėjęs įstatymas buvo išimamas iš darbotvarkės, teikiant naują, sudarant alternatyvines darbo grupes. Viena iš įstatymo redakcijų apskritai, kaip rodo faktai, yra gimusi V. Galvono minimos Kauno bendrovės interesams atstovaujančio advokato kompiuteryje.
EK 2013 metų lapkričio pabaigoje pradėjo oficialią pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl galimo nacionalinių teisės aktų prieštaravimo ES teisei. Iš ES pranešimo spaudai: „Komisija yra susirūpinusi, ar su ES teise dera tokios nacionalinės nuostatos, kuriomis, pavyzdžiui, reikalaujama fiziškai įsisteigti toje valstybėje narėje, kurioje norima teikti internetines lošimų paslaugas, pagal kurias subjektai privalo įgyti konkrečią teisinę formą, nustatytą nacionaliniuose teisės aktuose; kuriomis reikalaujama gauti valdžios institucijų sutikimą prieš keičiant akcininkų sudėtį ar kuriomis draudžiamas užsienio kapitalas", - tada buvo sakoma pranešime.
Belieka laukti, kokios bus ERK sankcijos, piktybiškai beveik dešimtmetį „marinuojant“ teisinį sureguliavimą.
*** Įrodyta, kad azartinių lošimų organizatoriai gauna nuo 30 iki 50 proc. pajamų iš probleminių ir patologinių lošėjų (t. y. iš psichiškai sergančių asmenų). 10 proc. lošėjų generuoja 80 proc. lošimo organizatorių pajamų. Negalima pamiršti, kad su patologinio lošimo problema glaudžiai susijusios tokios grėsmės kaip vagystės, sukčiavimai, dokumentų padirbinėjimai, įsilaužimai, prievartavimai, verslo ir užimtumo problemos, bankrotai, savižudybės, ligos, lydinčios priklausomybę, nedarbo išmokos, gydymo išlaidos, įvairios pašalpos, skyrybos, vaikų išnaudojimas ir nepriežiūra, smurtas šeimoje ir t. t. Europos gyventojas lošimams išleidžia apie 400 eurų per metus, o Lietuvos – mažiau nei 20 eurų per metus. 2012 m. keliolika Lietuvoje veikiančių azartinius lošimus organizuojančių bendrovių gavo 1,33 mlrd. litų pajamų. (Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos duomenys)
