Sugrįžus ,,Misija Sibiras'08" ekspedicijos dalyviams, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) sieks, kad lietuvių tremtinių kapinių Sibire išsaugojimas taptų valstybės politikos vienu prioritetų.
Kaip trečiadienį spaudos konferencijoje sakė LiJOT prezidentas Šarūnas Frolenko, Lietuva niekuomet nepajėgs prižiūrėti visų esančių tremtinių kapaviečių, todėl "pasitarus ekspertams yra būtina nustatyti prioritetines kapines, įvesti jų vieningą ženklinimą ir skleisti informaciją, kaip būtų galima prie jų nuvykti". Tam, anot jo, būtinas valdžios institucijų susitarimas.
Per beveik tris savaites ekspedicijos ,,Misija Sibiras'08" dalyviai, nukeliavę daugiau nei 100 kilometrų pėsčiomis, sutvarkė apie 10 lietuvių tremtinių kapaviečių Krasnojarsko, Briusinsko, Kvitoko, Akulšeto, Čeremhovo, Taišeto, Tulūno ir Irkutsko apylinkėse.
Kaip trečiadienį spaudos konferencijoje sakė ,,Misija Sibiras'08" ekspedicijos vadovas Gintautas Alekna, ,,Rusijos teritorijoje yra daugiau negu 800 lietuvių tremtinių kapinių, 300 iš jų išnyko statant hidroelektrines, tiesiant kelius, gali būti likusių apie 400 - 500 kapinių. Rusijoje nėra tradicijos prižiūrėti kapines, todėl vietiniai gyventojai ekspedicijos dalyvius pasitikdavo su nuostaba".
Pasak G.Aleknos, kuris į Sibirą keliavo jau 27 kartą, penktosios ekspedicijos metu buvo surastos kapinės, kurios anksčiau nebuvo užfiksuotos.
Ekspedicijos vadovo teigimu, yra nustatyta 300 tremtinių kapinių Sibire, sutvarkyta apie 40 - 50, apie 100 kapinių yra visiškai sunykusios ir jų neįmanoma sutvarkyti.
Projekto ,,Misija Sibiras'08" dalyviai, kuriems teko nešti daugiau negu 30 kilogramų sveriančias kuprines ir nakvoti taigoje, ketina savo įspūdžiais pasidalinti su jaunimu universitetuose, mokyklose, rengti parodas ir diskusijas.
Ekspediciją į Sibirą tvarkyti tremtinių kapines planuojama tęsti ir kitais metais.
1941 metų birželį Lietuvoje buvo pradėtos masinės represijos, kurias vykdė Sovietų Sąjunga.
Per 11 trėmimo metų iš Lietuvos ištremta daugiau kaip 130 tūkstančių žmonių, koncentracijos stovyklose įkalinta apie 150 tūkst. lietuvių.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro duomenimis, apie 80 tūkst. lietuvių iki 1960-ųjų sugrįžo į tėvynę. Lietuvoje ir už jos ribų žuvo ar buvo nužudyta apie 100 tūkst. lietuvių.
1940-1952 metais sovietinės ir vokiečių okupacijos metais Lietuva dėl teroro ir genocido neteko daugiau kaip 500 tūkst. žmonių, dar pusė milijono lietuvių, lenkų, vokiečių buvo priversti palikti Lietuvą.