Loreta RIPSKYTĖ
Joniškio ligoninės Priėmimo skyriaus medikai pasikvietė „Šiaulių kraštą“ pasikalbėti apie priimamąjį, kuris neretai primena karo lauką. Mūšiai vyksta dėl pirmosios pagalbos įsipjovus pirštą arba dėl galimybės atsidurti ligoninės palatoje, nors pakaktų kitos medicininės grandies pagalbos.
Medikai išgirsta grasinimų serijas, sulaukia keiksmažodžių lavinų.
Neseniai Joniškio ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus medikai kreipėsi į policiją dėl juos dvi dienas terorizavusios moters.
Dvi dienas koneveikė medikus
Į policiją medikai kreipėsi po to, kai atvežtą ligonį lydėjusi moteris ėmė puldinėti gydytoją ir slaugytojas, reikšti pretenzijas, koneveikti, trukdė dirbti.
Tuo metu skyriuje kitas pagalbos laukęs pacientas bandė žodžiais ją raminti, tačiau kliuvo ir pastarajam. Atvykę pareigūnai pirmą kartą su triukšmadare tik pasikalbėjo.
Moteris grįžo kitą dieną, vėl puolė šaukdama kaltinti medikus, kodėl nėra epikrizės ir negali jos tuojau pat pamatyti. Pasipylė keiksmažodžiai ir grasinimai. Moteris buvo neblaivi.
Slaugytojų nervai nebeišlaikė – vėl kreipėsi į policiją, tąkart parašė pareiškimą.
Tyrimas jau baigtas. Triukšmadarei už chuliganizmą gresia bauda nuo 100 iki 300 litų arba areštas iki 30 parų.
Ligoninėje liko tos pačios moters surašytas skundas dėl medikų darbo – dvylika A4 formato lapų.
Tenka bėgti nuo pacientų
„Medikus žmonės kaltina nedėmesingumu, prastai atliekamomis pareigomis. Bet gal ne visi įsivaizduoja, kokiomis sąlygomis mes dirbame, ypač priėmimo skyriuose,“ – sakė bendruomenės slaugytoja.
Dažniausiai medikai dėl koneveikimo pareiškimų nerašo: nes teks gaišti laiką, eiti į policiją aiškintis, dalyvauti apklausose, vykti į teismus.
Slaugytojos žurnalistei pasakojo, kad tokiais atvejais, kai pacientai ar juos lydintys asmenys pernelyg įsismarkauja, kartais stabdo perspėjimas kviesti policiją.
Kitu atveju, anot slaugytojos Linos Rubežienės, pačios bėga slėptis į kabinetus iš priimamojo fojė. Kartą įpykęs pacientas vos neišspyrė durų.
Neseniai priimamajame atsirado kamera, kuri iš dalies drausmina.
„Hepatito“ priesaika
„Jūs manote, kad tokios situacijos – vienetinės? Toli gražu ne: Priėmimo-skubios pagalbos skyrius – kaip karo lauko zona. Pas mus sueina ir vadinamieji „bomžai“, žmonės be privalomojo sveikatos draudimo. Kai kuriems jų pirmąją pagalbą, pavyzdžiui, aprišti žaizdą, galėtų ir poliklinikos specialistai, tačiau jie siunčiami čia arba dažniausiai atvyksta vakare, naktį, švenčių dienomis, kai poliklinika nedirba, – sako Joniškio ligoninės Priėmimo–skubios pagalbos skyriaus vedėjas Leonidas Kriučenkovas. – Jie žino visas savo teises ir mūsų pareigas. Mes viską turime padaryti, nes, kaip sakė vienas pacientas, „jūs gi davėte Hepatito (turėtų būti Hipokrato) priesaiką“.
Blogiausia, anot gydytojo, kad suteikus būtinąją pagalbą su tokiu asmeniu nežinia, kaip toliau elgtis: neblaivių triukšmaujančių pacientų, kurie nekelia realios fizinės grėsmės medikams, kumščiais nesisklaido, policija neišveža.
Nakvynės namuose Joniškyje, nuo pavasario sugriežtinus tvarką, girti nepriimami. Artėjant žiemai jų į gatvę taip pat neišvarysi, nes asmuo gali sušalti, o guldyti į palatą, kur rimtai sergantys, būtų neteisinga jų atžvilgiu, mano L. Kriučenkovas.
Priėmimo–skubios pagalbos skyriaus medikai planuoja šiuos pacientus pasodinti ant kėdės fojė, kol išsiblaivys. Tačiau akivaizdu, kad sulauks pretenzijų iš kitų atvykstančių ligonių bei juos lydinčiųjų, nes ligoninėje baisus kvapas, nemalonu.
Teikia pirtininkių ir kirpėjų paslaugas
Tokiems pacientams slaugytojos, dirbdamos už mažą atlygį, dar suteikia pirtininkių ar kirpėjų paslaugas: išprausia, nukerpa plaukus, nagus.
Medikai pacientus, kuriuos nebūtina guldyti į ligoninę, net yra suskirstę į kelias grupes. Tai vadinamieji teroristai su „tėvynės kvapu“ (prigėrę alkoholio – aut. past.), energetiniai vampyrai, kuriems kitą užsipuolus pačiam pasidaro lengviau, ir tie, kuriems trūksta dėmesio, bendravimo.
Ligoninėje asmuo gauna maisto, šiltą lovą, gali žiūrėti televizorių ir dar turi su kuo bendrauti. Jiems reikia emocinės, pasichologinės pagalbos.
Grasina teismais, ministerija, televizija
Į klausimą, kodėl gydytojai guldo į ligoninę tuos, kuriems pakaktų nestacionaraus gydymo, L. Kriučenkovas, buvęs karo medikas, sako, kad ne visi kolegos atsispiria psichologiniam spaudimui. Grasinama teismais, ministerija, televizija.
Ar dėl to nenukenčia pacientai, kuriems būtina gydytis ligoninėje?
Medikas sako: ne, kam paslauga būtina, ją gaus, tačiau gali tekti pastatyti papildomą lovą palatoje ar net koridoriuje. Be to, už nedraustų asmenų gydymą ligoninė pinigų negaus, tai reiškia, augs išlaidos, kurios nebus padengtos.
Liūdna aritmetika
„Neapdraustiems pacientams turėtume suteikti tik minimalią pirmąją pagalbą. Bet štai, pavyzdys, atvyko toks asmuo su hematoma (išsiliejusio kraujo sankaupa audinyje ar tarp audinių–aut. past.), teko skubiai operuoti. Būklė pablogėjo, jis buvo išvežtas į Šiaulių ligoninę. Taip, žmogų gelbėjome, už jį – operaciją, vežimą reanimobiliu ir kitas paslaugas – sumokėta nebus. Ligoninei minusas,“ – realijas dėstė gydytojas.
Viena slaugytoja mena, kaip neseniai greitosios automobiliu skubiai buvo atvežta 30-metė girta pacientė, kuri ... įsipjovė pirštą. Registruota Darbo biržoje, reikalavo biuletenio.
Kodėl greitoji vežė?
Nes privalu vežti, jei reikalauja, sako L. Kriučenkovas. Nesvarbu, kad po to minėta moteris išėjo pėsčiomis tą pirštą išdidžiai iškėlusi, o kita ranka maigydama telefoną.
Kartais pacientai gudrauja
Medikas teigia, kad karai su pacientais vyksta, nes jie kartais siunčiami kolegų iš poliklinikos net neatlikus tyrimų, nepadarius kardiogramos.
Poliklinikose vėl bėda – daug pacientų, susidaro net po tris eiles: viena su talonais, antra – be talonų, trečia – „užeisiu tik pasiklausti“. O Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje tokių eilių laukti nereikės, todėl žmonės gudrauja. Tai – ne Joniškio, visos Lietuvos problema.
L. Kriučenkovo teigimu, yra pacientų, kurie per metus į ligoninę atsigula net po dešimt kartų, reiškia, nevykdoma ligų profilaktika, žmonės nesilanko pas šeimos gydytojus.
Gydytojas veda nuo metų pradžios paguldytųjų į skyrių metraštį–kartoteką. Ištraukia vieną beveik pilną stalčių: jame lapai tik trimis J, K ir L raidėmis prasidedančios pavardės.
„Vienos dešimtą kartą paguldytos moters klausiau, kada ji lankėsi pas šeimos gydytoją. Neatsimena,“ – sako L. Kriučenkovas.
Medikas pažymi, kad didžiausia kontingento dalis – 1928–1948 metais gimę žmonės ir neapdraustieji. Jauni dirbantys žmonės be rimtos priežasties neatvyksta.
