Semiotiko Algirdo Juliaus Greimo nuomone, vėliava – vėlių būrys, vėlių visuma. Iškeldami vėliavą, dvasiškai susivienijame ne tik vieni su kitais, bet ir su savo tautos mirusiųjų galia, kuri daug kartų pranoksta gyvųjų pajėgas.

Dabar turime tris oficialias mūsų valstybę reprezentuojančias vėliavas, tačiau buvo metas, kai egzistavimas kėlė daug aistrų ir ginčų. Heraldikos komisijos pirmininkas dr. Edmundas Rimša prisiminė, kaip prieš ketvertą metų įsiplieskė diskusija, kurios vėliavos mums reikia, o kurios ne. Be abejo, keliamas klausimas pakėlė į kovą net tuos, kuriems tautos istorinė praeitis ne itin buvo žinoma ir ne kažin kiek rūpėjo. „Buvo ištrauktas sakinys iš konteksto ir prasidėjo spekuliacijos. O kalbant šia tema labai lengva sublizgėti ir pelnyti politinių dividendų“, – sakė dr. E.Rimša.  Heraldikos komisijoje niekada nebuvo diskutuojama, kad reikėtų atsisakyti kažkurios vėliavos. Pasak komisijos pirmininko, tokių minčių nėra ir niekada nebus. Šiek tiek painiavos kelia netikslūs vėliavų pavadinimai. „Pasaulio praktikoje tokios vėlavos kaip mūsų trispalvė vadinamos tautinėmis, o vėliava, kurios istorija siekia net penkioliktą amžių, turėtų būti vadinama valstybine. Tačiau, norėdami atitaisyti šį netikslumą, turėtume skelbti referendumą ir keisti I Konstitucijos skirsnį“, – tikino dr. E.Rimša.

REKLAMA

Daugiau nei vėliava

Jei dėl istorinėje vėliavoje pavaizduoto Vyčio kildavo ginčų aukštyn pakelta ar žemyn nuleista turi būti žirgo uodega, tai trispalvės spalvos ne vienam ir dabar kelia galvos skausmą, juolab kai buvo sužinota, jog tokių spalvų vėliavą turi ir viena Afrikos valstybė. Tautinės juostuotos vėliavos atsirado vėlai. Didžiausią impulsą jų raidai davė 1789 m. Prancūzijos revoliucija. Iki tol naudotą karališkąją baltą vėliavą pakeitė trispalvė. 1918 m., kai Antanas Žmuidzinavičius kūrė atgimusiai Lietuvos valstybei vėliavą, inteligentija nesigilindama į heraldikos reikalavimus siūlė ieškoti tautinių spalvų liaudies kūryboje. Geltona, žalia, raudona spalvos buvo pasirinktos dėl to, kad raudona ir žalia dominuoja liaudies audiniuose, o geltona simbolizuoja aušrą. Vėliau priimtos vėliavos spalvos buvo įvardytos kaip krašto simboliai. Jonas Basanavičius aiškino, kad raudona spalva – už tėvynę pralieto kraujo simbolis, žalia – gyvybės simbolis, o geltona – šio gyvenimo vaisių simbolis. Aišku, tuo metu tautai reikėjo simbolio. Ir pasiūlytas variantas tiko. Kovojusieji rezistencijoje, gyvenusieji ilgais sovietų okupacijos metais ar ėjusieji prieš tankus Sausio 13-ąją žinojo, kad trispalvė – daugiau nei vėliava.

Istorinė sausio 1-oji

1919 m. sausio 1 d. Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, pirmą kartą buvo iškelta Lietuvos trispalvė. Kita įsimintina diena – 1988 m. spalio 7 d., kai ji vėl suplevėsavo ant Gedimino pilies. Kai buvo paskelbta nepriklausoma Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi, nebuvo aišku, kieno reali valdžia. Mieste ir šalyje tebešeimininkavo vokiečiai, kurie 1919 m. sausio 1 d. rytą nuleido savo vėliavą pilies bokšte ir ėmė trauktis iš miesto. Tada karininko Kazio Škirpos iniciatyva Vilniaus gatvėse pirmą kartą pasirodė apsiginklavusi dešimties Lietuvos karių grupė, kuri sausio 1 dieną 15 valandą pilies bokšte iškėlė didelę trispalvę. Katedros aikštėje gausiai rinkosi žmonės, stebėjosi dar nematyta spalvinga vėliava.

Iškilmingoji diena

Jei eidami pro svarbiausias šalies institucijas (Seimą, prezidentūrą, Vyriausybę) pastebime, kad vėliava išblukusi, apibrizgusiais kraštais, piktinamės ne be pagrindo. Gedimino pilies muziejaus vedėja Asta Daunoravičienė sakė, kad trispalvę tenka keisti gana dažnai. Per metus mažiausiai dešimt kartų. „Didžiausia problema – nuolatinis vėjas. Kaip ne kaip, plazda ji ant kalno. Mano pareigybinėje charakteristikoje įrašyta, kad esu atsakinga už valstybinę vėliavą“, – sakė pašnekovė. Sausio 1-oji jai – ypatinga ir visada laukiama diena. Jei įprastai vėliava keičiama stengiantis, kad muziejuje būtų kuo mažiau lankytojų, tai tą dieną ji nuleidžiama ir pakeliama laikantis iškilmingo ritualo. Senoji vėliava tradiciškai dovanojama vienai kuriai mokyklai. 2011 m. sausio 1-ąją senoji vėliava atiteks sostinės Sausio 13-osios mokyklai. Keičiant Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus puošiančią istorinę vėliavą su Vyčiu, ritualų nesilaikoma. Nacionalinio muziejaus Pastatų ir technologinių įrenginių skyriaus vedėjas Mindaugas Povilaitis sakė, kad kiekvieną pirmadienį vėliava apžiūrima. Jei reikia, keičiama.

REKLAMA

Ypatingas audeklas

UAB „Rodiklis“, gaminančios vėliavas, rinkodaros vadovas Rimantas Rupšys pasakojo, kad vėliavoms skirtas audeklas – ypatingas: 100 proc. poliesteris, lengvas, stiprus, greitai išdžiūstantis. „Nedėkingiausias oras – lijundra. Tada vėliava negali išdžiūti ir ima lūžinėti. Labiausiai nuo vėjo nukenčia audeklo kampučiai. Bandėme juos papildomai tvirtinti, bet įsitikinome, kad neverta. Pastebėjome, kad graži trispalvė būna tris mėnesius. Vėliau spalvos papilkėja nuo dulkių ir automobilių išmetamųjų dujų“, – sakė R.Rupšys.


Rašyti komentarą...
m
m
2011-01-02 21:17:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jei ta geltona būtų ne tokia geltona. Žalia ir raudona - sutinku. Bet žalia ir raudona lietuvių liaudies dailėje niekada nepasirodo kartu. Tikriausiai todėl, kad kartu atrodo neskoningai. Akį rėžia, bet tai nėra darni spalvų paletė. O jeigu vietoj geltonos būtų tiesiog paprasta, nedažyta drobė, tada jau tikrai gražu. Žalia drobė, taip ta spalva vadinasi. Ach, kaip gražu. Arba vietoj raudonos - šiaudo spalvos, ir sodri, ne samanų, bet pušų, ar ąžuolo lapų žalumo žalia. Ta lietuviška trispalvė nenatūrali. Kokius tik nori kurk simbolius, bet nedera. Darna turi būti ir tarp spalvų, ir tarp simbolių.
Atsakyti
0

>
> m
2011-01-02 22:18:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nesutinku. Dar ir kaip dera, jei teisingai parinkti atspalviai. Lietuvos vėliavai įstatymiškai nustatytas tikslus spalvų kodas, kurio ir reikia laikytis. Deja, dažniausiai mūsų vėliavos spalvų atspalviai prekybininkų parduodamose vėliavose, o juolab mažose vėliavėlėse būna daugiau ar mažiau iškraipyti.
Atsakyti
0

K
Kodėl
2011-01-03 09:07:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
„Pasaulio praktikoje tokios vėlavos kaip mūsų trispalvė vadinamos tautinėmis" Nežinau, kas ir kaip atrodo Rimšai, bet pasaulio praktikoje tokios vėliavos vadinamos nacionalinėmis, kas yra sinonimas tautinės, bet. Ta pati pasaulio praktika beveik nežino tokio atvejo, kad valstybės vėliavos spalvos skirtųsi nuo nacionalinės (Liuksemburgo vėliavos skiriasi). Nacionalinė vėliava dažniausiai yra tuo pačiu ir valstybės vėliava (daugumos valstybių), arba nacionalinė su valstybės herbu vadinama valstybės (lenkų, vokiečių ir kt.). Kodėl Rimša klaidina žmones? Jis norėtų, kad Lietuviška trispalvė nebebūtų valstybės vėliava? O ta vėliava su vyčiu yra tik Každailio ir Rimšos interpretacija, geriausiu atveju rekonstrukcija, bet ne istorinė Lietuvos valstybės vėliava, nors ir turi istorinį pagrindą. Rimša norėtų ją įteisinti kaip Lietuvos valstybės vėliavą, trispalvei paliekant tik tautinės, bet ne Lietuvos vėliavos statusą.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų